Šis mėnuo vienas produktyviausių. Gerai kibo visos žuvys. Kažkodėl rugsėjį sujuda didžiosios žuvys, ypač turinčios plėšrią prigimtį. Ir žvejoti dar malonu - nėra šalta, nestingsta pirštai rišant kabliukus. O jei dar bobų vasara...

Būdamas 12 metų, 1986 metais pradėjau savo pirmuosius rimtesnius žygius prieš lydekas gyva žuvele. Neries duobelėse leisdamas „pasiganyti“ kilbukui, paprastai jį paleisdavau paskutinei kelionei. Vienoje duobėje 2 - 3 lydekų kibimai nestebindavo. Lydekos nebuvo didelės - iki kilogramo, tačiau pasitaikydavo ir didesnių. Paprastai jos nutrūkdavo dėl neišmanymo surišti gerą sistemėlę ir patirties trūkumo. 1987 m. rugsėjo 3 d. vietoje lauktos lydekos kilbuką puolė šapalas. Po įdomios kovos krante spurdėjo 1,6 kg gražuolis. 13 dieną (rugsėjo!) pagavau pirmą vėgėlę. Dugnine, irgi ant kilbuko – 0,45 kg. 27 dieną dar vieną šapalą (beveik kilo) irgi dugnine, ir vėl ant gružlio. Pabodus laukti, kada panardins plūdę kokia lydeka, imdavau mojuoti spiningu - rezultatai džiugindavo. Įsimintiną kibimą spiningaujant turėjau 1990 metais rugsėjo 11 dieną. Salačių pamėgtoje vietoje trečiu metimu „apturėjau“ tokį smūgį, kokio dar neteko turėti. Blizgę ištraukiau atlenktu kabliu, o kibimo vietoje verpetą tokį „susuko“, kokio neteko matyt. Spėju, turėjau kontaktą su tauria žuvim.

1991 metais Nery gan dažnai pasitaikydavo pagauti nedidelių lyg upėtakiukų, lyg šlakiukų. Salačiai vis dar laikėsi savo pamėgtose vietose, tad sraunumėlėse pamėčius pailgą blizgutę (net ir savadarbę) ar sukrę, tekdavo sulaukti „didžiosios aukšlės“ smūgio. Nepasitaikydavo labai didelių - iki 2,5 kg. 1995 metais Merkio baseine aktyviai kibo upėtakiai bei kiršliai. Nemune kibo lydekos: arba silkės, arba tokios, kurios galėtų tas „silkes“ sutvarkyti. Šapalai, salačiai jau maloniau griebdavo ir didesnį masalą. 1999 metais 14 dieną bespiningaudamas Nery kitoje upės pusėje pastebėjau bešėlstančius salačius. Nervai neišlaikė ir įšokęs į mašiną nulėkiau į kitą upės pusę. Salačių aišku jau nė kvapo, tačiau parsivežiau lydį. Tada ištraukiau savo rekordinę lydeką - 3,5 kg ir 76 cm.

Drageris

1998 rugsėjo 5 d.
Nemunas, Viešvilė, spiningavimo varžybos. Varžybos prasidėjo 8:30 val. Nemunas labai patvinęs, dambos užlietos. Aš ir kolega iš Radviliškio nuėjom žvejoti palei krūmus. Pavyko pagauti pora lydekaičių, kurių bendras svoris - 0,66 kg. Užkibo jos ant sukrės „Aglia Long“ ir geltonos spalvos „Gilijos“. Dar turėjau tris kibimus, deja tinkamai nepasikirto. Radviliškietis pagavo penkias lydekas ir užėmė I vietą. Mano komandos narys iš Kauno nepagavo nieko. Beveik pusė dalyvių iš vis nieko nepagavo. Užėmiau 5 vietą, o komandinėje įskaitoje buvom 6-ti. Klaida buvo, kad mažai mėčiau vienoje vietoje, be to, reikėjo arčiau kranto bandyt.
Vėjas: rytų, labai stiprus, mėnulis: priešpilnis.

1998 rugsėjo 12 d.
Ventos upė. Atvažiavau apie 14 valandą. Oras nekoks, apsiniaukę, vėjuota. Tačiau po kokio pusvalandžio pagavau 1,75 kg lydeką, o dar vėliau ir ešeriuką. Abi žuvys griebė varinės spalvos sukrę „Aglia Long“.
Vėjas: stiprus pietryčių, mėnulis: pilnatis.

1998 rugsėjo 26-27 d.
Sartai. Spiningavimo varžybos. Mūsų komandą sudarė 4 dalyviai. Pirmąją dieną mes dviese spiningavom kitame ežero gale. Kolega pagavo 0,8 kg lydeką, o man nepavyko nieko pagauti. Tą dieną trys iš mūsų komandos nieko nepagavom. Daugiau kaip pusė dalyvių taip pat nieko nepagavo. Antra dieną jau bandėm spiningaut prie centrinės stovyklavietės, tačiau vos tik buvo duotas startas, pradėjo lyti kaip iš kibiro, ir nenustojo iki pat varžybų pabaigos. Peršlapom kiaurai ir vėl nieko nepagavom, nesinori net prisimniti. Iš 24 komandų, vis dėlto užėmėm 13 vietą su vienintele lydekaite. Net nežinau kodėl taip nesisekė, tai blogiausia mano žvejyba per visą mano spiningavimo laikotarpį.
Mėnulis: jaunatis.

1999 rugsėjo 4 d.
Nemunas, Viešvilė, spiningavimo varžybos. Startas duotas 9:15 val. Oras labai šiltas, saulėtas. Nemunas nusekęs. Palyginus su pernai metais, vietos pasikeitusios neatpažįstamai. Nuo dambos pagavau pirmą lydeką 0,8 kg, kuri griebė geltonos spalvos sukrę „Aglia Long“. Vėliau ant geltonos spalvos sukrės pagavau ešerį. Dar vėliau įvairiose vietose ant sukrės Nr.3 „Black Furi“, juodos su žalsvais taškeliais, pagavau dar penkis ešeriukus. Turėjau dar ir lydekos kibimą, tačiau nepasikirto. Bendras mano laimikio svoris buvo 1,085 kg. Mano komandos narys pagavo ožką ir ešeriuką. Komandinėje įskaitoje buvome II-i. Individualiai užėmiau I-ąją vietą. Gavau taurę, diplomą ir asmeninę dovaną. Dalyvių buvo virš 30.
Vėjas: pietryčių, mėnulis: delčia.

1999 rugsėjo 5 d.
Kupiškio marios, spiningavimo varžybos. Dalyvavome keturiese iš Šiaulių, varžybų trukmė - 6 valandos. Dalyvių buvo labai daug, virš 200 žmonių. Oras geras, saulėtas, vėjas silpnas. Bet man vėl nesisekė, pavyko pagauti tik vieną ešeriuką. I-ąją vietą užėmė Molėtų komanda, II vietą atiteko klaipėdiečiams. Mano komandos nariai asmeninėje įskaitoje buvo 4 ir 5 vietose. Prizininkai daugiausia gaudė atvirose vietose arba per vidurį telkinio. Sėkmę jiems atnešė varinės spalvos sukrės.
Mėnulis: delčia.

1999 rugsėjo 15 d.
Vainagių ežeras. Pradėjau žvejybą apie 15 valandą. Pradėjau žvejoti tvisteriu, ir turėjau ešeriuko kibimą. Tada nusprendžiau bandyti maža sukrę, baltos spalvos „Šalvis“ ir tai pasiteisino, pagavau keturis ešerius. Vėliau kokius masalus bebandžiau, niekas nepasiteisino. Apie 18 valandą netoli švendrių pagavau 0,5 kg lydekaitę, kuri griebė baltos spalvos sukrę „Salmo“. Dar ta pačia sukre pagavau vieną ešeriuką. Pakeičiau „Salmo“ į mepsą „Aglia Long“ geltonos spalvos, ir pagavau dar viena 0,35 kg lydekaitę.
Oras saulėtas, šilta.

2000-ųjų metų rugsėjį įdomesnių žvejybų nepasitaikė...

Duba