Nubundu šeštadienio rytą, žvilgt pro langą – ogi prisnigo. Taip, pagalvoju sau, vėl žiema savo įrankius ruošia. Na ir tegu, nieko nepadarysi – tokia gamtos tvarka. Nejučia suprantu, kad greit Naujieji. Reiškia baigiasi šie metai. Mintimis „perbėgu“ per praėjusius, įvertinu žvejybinius pasiekimus – ne kaži kas. Vienintelis vertas dėmesio egzempliorius – Nemuno šamas, kuris dar kartą patvirtino mano spėjimus, kad Nemunas – tai upė, kuri savo turtais tikrai gali nustebinti žveją.