Po ilgų ginčų, svarstymų ir abejonių, vis dėlto buvo nuspręsta plaukti į jūrą ir bandyti suvilioti menkę. Komanda susirinko negausi, tačiau visi rimti žvejai, trokštantys bet kokia kaina pagauti savo svajonių žuvį:). Susirinkome Klaipėdos senojoje perkėloje ir puikiu laivu „Delta" patraukėme į atvirus Baltijos jūros vandenis... Kai kas neiškentė ir, užsirišęs nemažą tvisterį, nusprendė bandyti velkiauti, turbūt norėdamas pagauti kokį marliną, ar kardžuvę, o gal ir ryklį. Kas čia žino, ko tas žmogelis tikėjosi, bet, kaip sakoma, viltis - žvejų motina. Tačiau buvo ir tokių žmonių, kurie plaukė ne tik žvejoti menkių, bet ir rezgė kažkokius planus vakarui. Atkreipkit dėmesį į jų žvilgsnius ir šypsenas. Čia ne džiaugsmo šypsena pagavus žuvį, čia net ne šypsena laimėjus aukso puodą, čia - slapto susitarimo šypsena:)))))). Tačiau nieko blogo negalvodami pradėjom intensyviai daužyti savo durų rankenas, vadinamas pilkeriais, į Baltijos jūros dugną, tikėdamiesi pagauti tą išsvajotą žuvį menkę. Bet mūsų tikėjimas po truputį blėso ir blėso su kiekvienu stuktelėjimu į dugną ir vietos pakeitimu. Tačiau mes, kaip tikri žvejai, užgesindami širdies skausmą ugniniu vandeniu, atkakliai kilnojome meškerykočius ir tikėjome sėkme. Ir mūsų tikėjimas bei kantrybė buvo apvainikuoti sėkme. Pasigirdo šūksnis „YRA!!!" ir pirmoji žuvis, kad ir nelabai didelė menkė, atsidūrė zalčio rankose. Laivą po tokio laimikio iškart užplūdo vilties ir tikėjimo nuotaikos, visi dar intensyviau pradėjo kilnoti meškeres, tikėdamiesi pagauti žuvį. Pagal jūros tradicijas pirmą žuvį pagavęs žvejys turi teisę į nemokamus 50gr. ugninio vandens, ir šia teise iškart pasinaudojo zaltyz. Na, neužilgo ir man, jūrinės žūklės naujokui, taip pat pasisekė. Ir pasisekė dvigubai - pagavau žuvį, vadinamą perpele (nors man atrodė kad tai silkė). Kapitonas patikino, kad tai tikrai perpelė ir pasakė, kad ją reikia iškart suvalgyti. Tokia žuvis, pasirodo, retenybė ir netgi į tinklus papuola retai. Na, kaip matote nuotraukose, ši žuvis buvo pagauta ne visai pagal taisykles, nes du kabliukai nuo strimelinės sistemėlės įlindo žuviai į sprandą. Žinoma aš tą žuvį būčiau paleidęs, bet pamatęs jos sužalojimus nutariau, kad ji neišgyvens ir verčiau mes ją čia vietoje suvalgysim. Tą mes sėkmingai ir padarėm. Po to dar ilgokai bandėme vilioti žuvį, bet taip niekam daugiau ir nepasisekė pagauti nieko, išskyrus vieną strimelę... Tačiau atėjo 15 valanda, laikas, kada Lietuvos rinktinė susitiko su Prancūzijos rinktine, todėl mes, kaip tikri lietuviai sugužėjome į kapitono tiltelį (ar kaip jis ten vadinasi) žiūrėti krepšinio... Čia aišku neapsiėjo be keiksmažodžių ir džiaugsmo šūksnių, palydimų ugninio vandens ragavimu. Kaip žinote, mes nugalėjom, todėl pergalės šūksnius palydėjo laivo sirenos, prie kurių prisijungė ir kitų laivų, buvusių jūroje, sirenos! Aistrom šiek tiek atvėsus patraukėme uosto link. Dar buvome sustoję ties jūros vartais pabandyti pagaut strimelių, tačiau ir čia mums nepavyko. Taigi, patraukėme link kranto...
Parplaukę visi patraukėme į viešbutį, kuriame prie kavos puodelio dalinomės įspūdžiais, patirtais kelionėje po nuostabią Baltijos jūrą:)... Bet štai čia ir išaiškėjo, ką slėpė tos šypsenos. O reiškė jos štai ką - jų čia jau laukė nuostabios merginos, kurios praskaidrino mūsų pašnekesius. Na, o visą mūsų kelionę ir poilsį nutarė vainikuoti vienas žmogus, kuris pašoko mums nuostabų striptizą. Kadangi šiame puslapyje gali lankytis nepilnamečiai bei žvejų artimieji ir kad nebūtume apkaltinti pornografijos platinimu ar nedorovingu elgesiu, nuotraukos su striptizu nepublikuojame.
Štai ir viskas, kas įvyko šiame meete. Aišku visko aš nesugebėjau aprašyti ir tiksliai perduoti tų nuostabių nuotaikų, vyravusių ten, bet... buvo puiku:))))

Balčius