Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS) Plūdinės žūklės specialistas

Dar savaitės pradžioje po truputį pradedu galvoti kur reikės savaitgalį žvejoti. Nieko ypatingo nesumastau, o draugas lyg tarp kitako pasiūlo išmėginti Nevėžį. Pradžioje suraukiu kaktą, bet įvertinęs visus "už" ir "prieš" priimu pasiūlymą. Pamaniau, kad netoli namų (nebus nei dešimties kilometrų), o ir keltis anksti nereikės bei kažko ypatingai ruoštis neteks. Nuspręsta, padaryta - Nevėžis tai Nevėžis. Pasigaudysiu į rūkyklą bent gražių aukšlių. Ir laiką gerai praleisiu ir senus kaulus pramankštinsiu.

Tačiau draugas įspėja, kad vietos geresnės gali būti užimtos todėl reikėtų ankščiau atsikelti. Nelabai patikėjau, bet......... kas žino, kas žino. Todėl sutariam, kad draugas (vardu Algis arba švelniai vadinamas Algučiu) užims vietas, o aš irgi ne už ilgo privažiuosiu.

Lygiai 7:30val. aš lyg kareivis jau ant kranto ir sveikinuosi su draugu. Vanduo aukštas ir todėl pagrindinė kalba apie tai, kad neaišku kaip bus su kibimu nes neįprastos žvejojimo sąlygos. "Na aukšlės tai tikrai jau kibs" pamanau tyliai ruošdamas 3.5 metro teleskopinį botą. Nežinančiam kas t.y. paaiškinsiu, kad tai teleskopinis meškerykotis be ritės ir be žiedelių - tiesiog lygi anglies pluošto meškerė dar kitų žvejų vadinama "sportine" tik nežinau kodėl.

Užsidedu lengvą sistemėlę su 0.8gr. plūdele, pavadėlis 0.08mm ir 20 numerio kabliukas.Keletas nedidelių švinukų netoli kabliuko, štai ir visa "paslaptis". Maišau jauką į kurio sudėti dedu 60 procentų kurmiarausio, 15 procentų "Kuojinio atractivo", dar tiek pat kuojinio jauko "gross gardons", šiek tiek kanapių ir visai nedaug jauko skirto aukšlių žvejybai. Žodžiu, pasigaminu gudrų kuojinį - aukšlinį jauką. Na truputis kvapų, gyvų jaukų ir galima tuoj bus pradėti. Laikas jau po aštuonių ir jau prašvito.

Pradžioje pradedu jaukinti žuvį ir koncentruojuosi į aukšlių žvejybą , bet.....

Pastebiu, kad kimba labai smulki žuvis, o stambių aukšlių kol kas "neprisivilioju". Didinu gylį ir pradeda kibti.......... kuojos su vienu kitu atsitiktiniu plakiu. Manau ant kabliuko pinkute ar dvi ir man kimba plakiai kuriuos atkabinu ir metu atgal į vandenį nes šios dienos tikslas tikrai ne jie. Per pusvalandį sužvejoju gal vieną ar dvi stambesnes aukšles ir tas pačias ne ant pinkų. Suprantu, kad šiandien išsvajotų aukšlių - monstrų nebus, o žvejosiu vien kuojas. Per daugiau kaip valandą pastebiu gana greitai krentantį vandenį ir mano minėta meškerė pradeda nelabai tikti tokiom sąlygom žvejoti. Vynioju ir ruošiu 5metrų botą. Viskas panašu tik plūdelė jau net 2gr. keliamosios galios. Gylis kur žvejoju apie 3.5 - 4 metrus. Pastoviai šeriu ir žvejoju "nuo dugno". Praktiškai 99,9 procentus laimikio sudaro kuojos kurių svoris retai kurios siekia 100gramų. Dar sužvejoju keletą plakių ir aukšlių, o kitos ar didesnės žuvies suvilioti nepasiseka.

Algelis žvejoja visai šalia su 4gr. sistemėle ir sėkmingai žvejoja lygiai tą patį ką ir aš tik jam dar dažniau kimba tie patys mano nemėgstami plakiai. Kaimynas "iš kito šono" žvejoja irgi tas pačias kuojas, o toliau esantys traukia irgi panašaus dydžio žuvis. Nieko ypatingo ar stebėtino šiam metų laikui, o ir Nevėžis ne ta upė kurioje kas diena kažką galima būtų stambesnio sužvejoti.

Laikas bėga nenumaldomai greitai. Geriame kavą, kramtome po sumuštinį ir vėl žvejojame. Nepastebiu kaip ateina pietų metas, 12 valanda, o tuo pačiu baigiasi mano žvejybinis laiko limitas skirtas šiai dienai. Traukiu skiaurę iš vandens, sveriu ir svarstyklės rodo 3500gramų svorį.

Plaunu skiaurę, dumbliną kėdę, kraunuosi daiktus ir atsisveikinęs su draugu pajudu mašinos link. Mašina pajuda ir pajutus asfaltą dar labiau ima pagreitį. Važiuodamas trumpame upės ruože suskaičiuoju prie kelio stovinčius net 15 automobilių. Ir ko jie čia važiuoja, lekia nuo ankstyvo ryto, pagalvoju pats sau? Nejau dėl tos smulkmės, o gal norėdami ištrūkti iš namų, ar pabūti gamtoje nors +5 laipsnių šiluma mažai jau mus žvejus palepina. Tačiau tai kiekvieno iš mūsų asmeninis reikalas.

Kaip ten bebūtų, bet kiekvienas mūsų žvejoti važiuojame su tam tikra viltimi ir jei tie lūkesčiai nors kiek išsipildo tai puiku, o jei dar kažką sužvejojame ir turime ką nufotografavę parodyti kitiems tai visai neblogai...........