Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS) Plūdinės žūklės specialistas

Sako, kad šiemet labai šiltas ir gražus ruduo. Matomai su tuo sunku būtų nesutikti, nes jau kiek savaitgalių tenka sėdėti prie vandens vis pavyksta išvengti lietaus. Vadinasi, teisūs tie kurie giria šių metų rudenį....

Iš vakaro skambinu savo draugui Algiui ir klausiu ką jis mąsto dėl savaitgalio. Klausiu nes žinau ir pažįstu jį kaip puikų žveją ir tikrą Nevėžio „specą“. Algis atsako, kad jo žvejybos vieta kaip įprasta ir vėl bus Nevėžis todėl pasiprašau jam į kompaniją.Žodis pasiprašau čia visiškai šiuo atveju tinka nes Algis jau daug metų žvejoja ne tik Nevėžyje, bet ir sau įprastoje vietoje. Nežinau kaip jam pavyksta visą laiką atvažiavus atsisėsti vis į tą pačią vietą, bet kada su juo žvejoju tai pastebiu, kad tiek iš vieno, tiek iš kito šono taip pat sėdi vos ne kiekvieną kartą tie patys veidai. Vadinasi taip išeitų, kad tenykštis kolektyvas kaip ir „atidirbęs“ ir turi savas vietas.

Taigi, įsiperšu senam savo draugui į kompaniją ir laukiu artėjančio kitos dienos ryto.

Atvažiavęs randu be Algio dar vieną pažįstamą tai Arūną, seną Algio prietelių sėdintį ir jau traukiantį žuvis. Vėl visi sėdi užsiėmę savas pozicijas ir traukia žuvelioką po žuvelioko. Šį kartą Nevėžyje randu neblogą srovelę todėl „žiobrinę“ sistemėlę persirišu į paprastą, klasikinę – valas, svarelis, pavadėlis ir kabliukas. Jokių paslapčių, jokių įmantrybių ar „pribambasų“. Draugai apdalina įvairiais masalais kaip iš gausybės rago todėl belieka uždėjus masalą, daryti metimą ir laukti pirmo plūdelės niurktelėjimo.

Sėdžiu, laukiu, stebiu gamtą, plaukiojančias laukines antis ir viena akimi stebiu plūdę. Laukti tenka neilgai ir visai nebloga kiek daugiau 100 gramų sverianti kuoja keliauja į metalinę skiaurę.

Srovė šį kartą upėje buvo nuo pat ankstyvo ryto ir iki tol kol žvejojau. Keista, bet kaip įprasta dažniausiai apie vidurdienį upėje srovė sustoja ir net dažnai sistemėlę su visa plūde būdavo pradeda nešti į priešingą pusę, t.y. prieš srovę. Nemoku paaiškinti tokio nonsenso, bet taip nutinka jei ne nuolatos tai gana dažnai. O šį kartą upė tekėjo įprasta sau vaga. Nevėžio vandenys tekėjo Nemuno link, o mūsų plūdeles nuolat nardindavo didesnės, mažesnės kuojos. Žuvys šį kartą perdaug masalams išrankios nebuvo. Tiesa, vienas pastebėjimas dėl upės vandens amplitudės kuri šį kartą kito net du kartus. Iš pat ryto vandens lygis kiek pakilo upėje, o vėliau, apie vidurdienį vėl ėmė slūgti ir grįžo į seną vietą.

Nukritus vandeniui pastebėjau tarp žolių įsipainiojusią žuvytę kurią paėmus į rankas supratau, kad jos gyvenimas jau nugyventas nes ji nerodė jokių gyvybės požymių. Tai būta kirtiklio kurio tiek pats atsiradimas šioje vietoje kaip ir pati nugaišimo priežastis liko maža paslaptimi. Man beliko tik užfiksuoti objektyvu pačią žuvytę ir išmesti atgal į upę toliau nuo kranto. Manau tai bus gardus kąsnelis kokiam plėšrūnui.

Nežinau kodėl, bet Nevėžis kartais pateikia ir daugiau visokių siurprizų. Kaip kad pavyzdžiui kalbant ir apie tas pačias aukšles. Kartais taip nutinka kad į žvejybos pabaigą tavo masalus pradeda aktyviai atakuoti aukšlės iš ko padarai išvada jog jos sukilo, prasidėjo jų aktyvumas ir kitos žuvies sužvejoti bus toliau beveik neįmanoma.Tokiais atvejais dažniausiai žvejybą ir tenka užbaigti. O kitą kartą būna, kad nepavyksta sužvejoti nei vienos šios gražios, smulkios sidabrinės žuvytės. Šį kartą buvo dar kitaip. Gerai įdienojus mano masalus ėmė „atakuoti“ stambios aukšlės ir pagavęs keletą jų jau ėmiau galvoti apie žvejybos užbaigimą, bet... Ėmiau eksperimentuoti. Pradėjus virpinti plūdę ir aukšlėm atakuoti mano masalą, aš kantriai išlaukdavau nedaręs pakirtimo, o vėliau plūdelė aprimdavo ir aukšlės palikdavo mano masalą „ramybėje“. Štai tada ir sulaukdavau kuojų ar plakių kibimo. Keistas tas povandeninis pasaulis, o juolab kai jo nematai nes sėdi patogioje kėdėje ant kranto.

Šį kartą vėl žvejojau be papildomų smulkių jaukų, o šėrimui naudojau tik kruopas, kviečius bei kukurūzus. Šis metodas puikiai suveikė ir praėjusį kartą todėl keisti nieko nenorėjau. Tik šį kartą žuvis buvo dar aktyvesnė ir kiek stambesnė. Aukšlės kurių papuolė vos viena, kita buvo irgi stambios, o be kuojų dar pavyko sužvejoti ir keletą plakių. Visumoje žvejyba gavosi tikrai puiki. Visi trys neblogai pažvejojome, pabendravome ir praleidome laiką gamtoje. Noriu padėkoti savo draugui Algiui už suteiktą galimybę šauniai pasibūti gamtoje ir puikioje kompanijoje. Šį kartą dienos normą pasirinktinai sugavau be didesnio vargo. Rašydamas pasirinktinai turėjau mintyje, kad ne kiekvieną sužvejotą žuvį skubėjau dėti į skiaurę, o tai dariau tik su tam tikro didumo sužvejotomis žuvimis.

Meteorologai atšalimą žada po kelių savaičių todėl manau kol gamta - motina dar leidžia tai reikia išnaudoti kiekvieną dieną, savaitgalį, pusdienį ar valandą ir skubėti pabūti prie vandens su meškere rankoje. Todėl nesnauskite, o skubėkite turiningai išnaudoti kiekvieną akimirką.
Iki kitų susitikimų.