2006-11-18
Po gero mėnesio pertraukos su kolega Žuvinu pagaliau ištrūkstam paspiningaut. Atšilus orams jau savaitės pradžioje pasijaučia nerimas ir įtampa. Penktadienį gaunam pasiūlymą iš bendradarbio vežtis valtį su varikliuku, tad net nesvarstę tuo ir pasinaudojam.
Šeštadienio rytas labai daug gero nežada - tirštas rūkas, pietryčių vėjas truputį slegia nuotaiką, bet tiek laiko nelaikius spiningo tai mūsų neišgąsdina. Susikraunam mantą ir pirmyn link vieno Dzūkijos ežerų.
Atvykstam jau gerokai prašvitus, o ir skubėt nėra kur, įleidžiam valtį „ORION-8“ į vandenį, kabinam varikliuką, paruošiam spiningus ir su dideliu noru išplaukiam į medžioklę. Paplaukus iki pirmojo dugno perkritimo metam inkarą, nes gan stiprus vėjelis dreifuot nelabai tinkamas. Po keleto minučių Žuvinas sušunka „YRA“, ritelės stabdis skleidžia dūšiai malonią melodiją ir po ilgokos kovos pirmoji virš dviejų kilogramų lydeka valtyje, kaip jau įprasta pliaukštelnam rankom ir svaidom masalus toliau, bet kibimų kol kas ne prūdais. Perplaukiam toliau. Ir vėl intensyvus mojavimas spiningais, kolega keičia guminuką į vartiklę ir po keleto metimų už nugaros pasigirsta šūkis „vėl griebė“. Po keleto minučių kilograminė lydeka Žuvino rankose, aš dar vis lieku ištikimas gumoms ir toliau drožiu ežero vandenį jomis. Neužilgo pajuntu gan stiprų smūgį nieko nelaukęs pakertu - pagaliau ir į mano kiemą atėjo šventė! Beveik kilogramo lydeka masalą griebė visai netoli valties, tad ritės stabdis užgrojo ausiai malonią melodiją ir po kiek laiko lydeka atsidūrė rankose.
Plaukiojam gerą valandą, tikrinam gerai žinomas vietas, kuriose pagauta ne viena gražuolė, tačiau lydekos didelio aktyvumo nerodo. Eilinis užsiinkaravimas ir vėl tikrinam ežero vandenį. Po keleto metimų pajuntu smūgį - ką gi, vėl kažkas spardosi. Šį kart masalą sučiupo vos tik užmetus ir po ilgokos kovos vėl kilograminė spurda valtyje. Nuotakos super! Ne už ilgo valties kaimynas šūkteli „turiu“ ir pikta puskilinukė aštriadantė valtyje, gražiai iškabinam kablį ir paleidžiam paūgėt, be abejo, primindami, kad atsivestų tėvus. Dar kartą pakeičiam vietą ir kibimo ilgai laukt netenka - po keleto metimų ir vėl pajuntu smūgį. Dar viena gražuolė spurda rankose, po to seka keli tušti kibimai, o dar vieną įkirtęs palaikau keletą akimirkų ir ji atsipurto. Kolega eilinį kart primena, kad jis sėdi greta ir vėl šūkis „griebė“ vėl gražuolė virš kilogramo spardosi ant guminuko, o vėliau ir valtyje .
Po pietų kibimas visiškai suprastėja - kažkas vis bando grybštelt, bet tuščiai, iš lėto plaukiam link kranto vis stabteldami patikrint keletą vietų. Seka dar keli atsargūs prisilietimai, tačiau pakirst niekaip nepavyksta. Sutinkam pora ekipažų, persimetam keliais žodžiais, tačiau pas kolegas visai prastai... Vieni atsako – kibimo nematėm, kiti - viena puskilinukė! Taip po truputį priplaukiam ir tą pirmąjį kritimą nuo kur ir pradėjom. Po gerų penketo minučių Žuvinas įkerta dar viena „nelegalę“, kurią paleidžia paūgėt.
Pastebėjimas toks visos - lydekos aplipę dėlėm. Dėl to galima daryt išvadas, kad plėšrūnės atgulę ant dugno. Tačiau pataikius po nosim viena kita neatlaikė ir griebdavo, tiesa iš sugautų margašonių tik viena buvo įsikirtus vos lūpoje, o kitos griebdavo gan godžiai.
Taigi patenkinti išplaukėm į krantą susikrovėm daiktus į automobilį ir gerai pailsėję patraukėm link namų.
Jeigu orai išsilaikys panašūs artimiausiu metu visko gali būt, kad ši išvyka tikrai ne paskutinė.
Iki kitų reportažų!!!
Visiems likimo broliams nei žvyno.....................................
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |