Jau ketveri metai prabėgo nuo pirmojo oficialaus Žvejoklių bendruomenės narių susitikimo. Istorija mena gūdžius 2003–sius ir pavasario meet‘ą Dauguose... Bendruomenė pamažu augo, cementavosi, meet‘ai vyko įvairiausiuose Lietuvos kampeliuose, jie tapo laukiamomis tradicinėmis šventėmis. Meet‘ą Akromų sodyboje prie Metelio ežero galima laikyti Žvejoklių bendruomenės metų atskaitos tašku.

Štai ir baigėsi eilinis kasmetinis meet‘as „Metelys 2006“ (pasak TIX`o), arba jubiliejinis 20-asis (nepatvirtintais duomenimis, pletkų pagrindu). Kaip ir kasmet, jis vyko gražioje „Akromų“ sodyboje prie Metelio ežero.

Pagaliau atėjo ta laukta diena, kai vėl, po metų pertraukos, visi susirinkome puikioje Akromų sodyboje prie Metelio ežero. Praėjusiais metais vykusio susitikimo metu lydekos mūsų nedžiugino, tuomet buvo pagauta nedaug, tačiau žvejai jau tokie žmonės, kad tiki, jog kitą kartą tikrai bus geriau.

Drąsiai šį meet‘ą galima pavadinti didžiuoju nes į jį susirinko žmonių skaičius viršijantis dvi dešimtis. Sutikime, kad tai būna retokai.

Sulaukėm tos dienos, kai baigėsi draudimai žvejoti spiningais ir dugninėmis Nemuno upėje ir iškart suplanavom ten žūklę. Atsirado nemažai bendraminčių iš visos Lietuvos.

Žemaitijos nacionalinis parkas, iš vienos pusės Platelių ežeras iš kitos Beržoras ir Ilgis, o tarp jų įsispraudęs nedidukas, apsuptas eglynų ir pušynų Žiedelio ežeras. Taip, tai ta vieta, kurioje susirinko Žvejokliai gerai praleisti laiką. Oras pasitaikė tikrai žiemiškas, gerokai pašalo, nemažai prisnigo, bet visi kurie susiruošė į kelionę, sėkmingai pasiekė susitikimo vietą.

Prologas
O buvo taip….. Jau senokai dairiausi kaip čia man patekti į tuos garsiuosius žvejoklių meet‘us. Štai ir išaušo pasiryžimo diena. Gavęs leidimą (po trumpų derybų) iš Lydekos, nutariau apsilankyti Klaipėdoje organizuojamame meet‘e. Ilgai dvejojau, nes turėjau dirbti šeštadienį, o ir atstumas nuo Kauno iki Klaipėdos pasirodė ne toks jau menkas. Apsisprendęs čiupau ruoštis. Susidėjau meškeres, nusipirkau masalų sau ir žuvims. Vos viso reikalo nepagadino iš vakaro gauta žinia, kad darbų dar prisidėjo. Tačiau dėka pusėtinų organizacinių gabumų pavyko juos sėkmingai paskirstyti kitiems.

Šį kartą meet'as vyko dviejose vietose - plūdininkai žvejojo Skirvytėje, o spiningautojai - Rusnės tvenkiniuose.

Sunkiai ėjosi suburt žvejoklius į šį meet‘ą, gal atostogavo dar daugelis, gal išsigando nepalankių sinoptikų prognozių. Tačiau meet‘as vis dėlto įvyko, nors susirinko mūsų nedaug.

Mes vėl renkamės į Ginučius
Vėl švyti iš laimės veidai, matydami nuostabias Almajo ežero bangas. Sunku aprašyti jo grožį – tai reikia pamatyti. Almajas slepia daug paslapčių, daug įdomybių ir atsiveria ne kiekvienam. Kas pasitinka šį ežerą su meile, jis atsilygina tuo pačiu.

Na štai prabėgo dar vienas išties galingas meet‘as ir aš vėl ėmiausi rašliavos. Pirmiausia kreipiuosi į mūsų šeima ir visus jos narius bei šios šeimos svečius, draugus bei likusius dalyvius bei noriu iš anksto atsiprašyti visų tų, kurių čia per savo aplaidumą nepaminėsiu ar kokį sakinį ne taip suregsiu.

Na va, pagaliau buvo meet‘as ir Aukštaitijoje. Visa tai vyko šalia nediduko Puožo ežero, Kupiškio rajone. Tauta susirinko iš visų Lietuvos pakraščių: Klaipėda, Kaunas, Vilnius, Šiauliai, Anykščiai ir galų gale Panevėžys. Šis meet‘as iššskirtinis savo naujokų gausa. Beje, visų naujokų laukė viena procedūra, kurią jiems kol kas buvo tekę patirti tik virtualiai...

Susitikimas Babtuose prie Nevėžio.
Sausio mėnuo visiems žvejokliams buvo permainingas - žuvis tai kibo, tai nekibo. Buvo ir pūgų, ir gerų orų, bet žvejai yra žvejai – jiems blogo oro nebūna. Žinoma, būna pasirinkta neteisinga žūklės taktika, blogi rūbai ir panašiai…