Evil Dažniausiai karpininkas

Šiauriniuose krantuose nieko naujo. Tokios žinios mane pasitiko švintant atvykus į ežerų kompleksą. Nieko naujo ne tik pas mus – per naktį iš viso pagautos 6 žuvys, ir tik viename ežere.

Vakarykštė statistika gana juokinga – taip apsijuokę graikai vis dar pirmojoje vietoje. Net mes pradėjom sirgti už Pietų Afrikos Respubliką. Pietų Afrikos Respublikos atstovai, vaikštinėjantys po sektorius darė viską, kad kiekviename ežere Anglijos komandos būtų kuo žemesnėje pozicijoje. Kvailoka dvikova. Pietų Afrikos atsarginiai komandų nariai tyliai prieidavo prie komandų, esančių aukščiau nei Anglija, sektorių ir draugiškai pasakojo, kaip ir ant ko gaudyti, jaukinti ir kur reikia mesti.

Žuvies niekas netraukė iki pat pietų. Likus porai valandų iki varžybų pabaigos netikėtai išsigiedrino ir staigiai atšilo. Va toks tas angliškas oras… Saulei išlindus pradėjo gaudyti komandos, kurios iš karto buvo užsimetę zig rig’us. Tomas ir Remigijus irgi griebėsi paskutinio šiaudo – zig rig su juoda guma. Vienintelė bėda – turėjome visų spalvų masalinės gumos, išskyrus juodos. Tai buvo vienintelis masalas, kurio dar nebuvome bandę. Tomas randa saliamonišką išeitį – pjauna gabalą savo juodos guminės šlepetės ir iš jo drožia boilio formos gabaliukus. Jei jau kovot, tai iki galo :) Tuo pat metu diskutuodami racijomis prisimename, kad vieną užuominą apie masalus netyčia nugirdome vakar iš konkurentų. Arvydo ir Olego komanda kaip tik turi kelis reikiamo kvapo boiliukus ir irgi daro paskutinius metimus.

Laikas nenumaldomai bėga, ir stebint ežerus išaiškėja, kad tikroji kova dėl prizinių vietų tik prasideda. Ta pati Graikijos komanda, iš kurios taip juokėmės vakar, turi kibimą po kibimo. Net meškerės kartą ant stovo po permetimo nespėjo uždėt. Deja, jiems beveik visi karpiai nutrūksta. Į kiekvieną graikų kibimą karpiu ima atsakinėti Pietų Afrika – vienu metu karpius traukė net dviejuose ežeruose!

Nuaidi finalinė sirena. Pietų Afrikos Respublikos komanda staugia kaip laukiniai. Aišku – jie čempionai. Antri liko graikai, o Anglija – trečia. Mūsų pozicijos tarp šalių dar net nežinome, nes galutinius rezultatus mums oficialiai pristatys tik vakare, per uždarymo banketą. Jei neapsirikome skaičiuodami, turėjome išlaikyti 16 vietą. Pirmas blynas pridegęs? Tikrai ne. Juk Tomas su Remigijum savo ežere aplenkė anglus! Be to, jie vieninteliai, pagavę žuvį savo ežero gale ir aplenkė net šalia gaudžiusią portugalų komandą, kurios vyrukai jau 10 metų dalyvauja FIPSed varžybose.

Pasikeitimai kepuraitėmis ir marškinėliais su kaimyninėm komandom ir pradedame krautis daiktus. Remigijus, susibičiuliavęs su savo sektoriaus maršalu jam suriša “lietuvišką” karpinę sistemą iš trijų spalvų boilių: geltona, žalia, raudona. Anglų maršalai trumpan dingsta ir netrukus grįžta su saviške sistemėle, ant kurios uždėtas Anglijos vėliavos spalvų boilis. Neįtikėtina! Po to, eidamas pro maršalų palapinę girdėjau, kaip visi nuoširdžiai kalbėjo apie lietuvių draugiškumą ir originalumą.

Su Tomu ir Remigijumi dar aplekiame visus ežerus – pavaikštome, pažiūrime ar laimėtojai nepaliko vandenį kokio boiliuko ar sausų pašarų krūvelės. Taip pat dar kartą, jau kitomis akimis apžvelgiame visus sektorius – tikrai daug ko nespėjome padaryti, tačiau labai daug išmokome.

Žinau, ką burbės dauguma skaitytojų, matydami neaukštą mūsiškių rezultatą. Ko gero, taip pat galvočiau ir aš, jei nebūčiau buvęs šalia ir matęs, kad vyrai atidavė visas jėgas.

Šiuo metu visi komandos nariai grįžo į bazę. Dušai, daiktų krovimasis ir įspūdžių pasakojimai. 19:30 čempionato uždarymo šventė bei laimėtojų apdovanojimai. Po to poilsis, nes rytoj laukia ilga kelionė atgal į Lietuvą. Na aišku, prieš tai dar būtinai užsuksime pažioplinėti į vieną didžiausių žūklės parduotuvių Londone. Kaip gi be tokios ekskursijos? :)

P.S. Šiandien mūsų poilsio bazėje beveik nėra interneto. Todėl kelios nuotraukos prie šio straipsnio gali atsirasti šiek tiek vėliau.

P.P.S. Grįžęs į Lietuvą dar brūkštelsiu apibendrinantį straipsnelį apie šią kelionę ir mūsų komandą.