Nors jau žiemos vidurys, tačiau ant ledo užlipau tik antrą kartą. Giliai viduje net kirba mintis, jog mesiu lauk visą žieminės žūklės arsenalą jeigu žiemos ir toliau bus tokios kaip šiemet. Bet aš ne apie tai. Taigi ant ledo pavyko užlipti net antrą kartą...

Plonas, vos trijų centimetrų storio ledas braška, traška, tačiau visą šimtą kilogramų laiko. Vaikščioti labai nejauku, o ir pavojinga. Ledas linguoja kaip guminis. Kiek įsidrąsinę gręžiame eketes, tikimės to ilgai laukto sargelio virptelėjimo.

Žuvys kimba – sprindinės kuojūkštės, vienas kitas kiek didesnis ešeriokas, tačiau ne taip kaip per pirmledį, nors ledas užsidėjo tik prieš kelias dienas. Sunkiai sekasi rasti žuvies susibūrimo vietas jau vien dėl to jog nesinori labai nutolti nuo kolegų. Vėliau tokie veiksmai labai padėjo – kad ir kaip saugojomės visvien vienam kolegai teko pajusti maudynių malonumą. Ir nors viskas baigėsi gerai, bet žūklę teko nutraukti.

Taigi tiek iš antros šio sezono poledinės žūklės. Kitą savaitgalį manau lipsim daug drąsiau, o ir laimikiai bus žymiai gausesni.