Studentas Universalus žvejys

Grįžęs iš pirmosios šiemet jūrinės žvejybos nusprendžiau ją trumpai aprašyti...

Ne vienam žvejui, ypač baigiantis ledo sezonui, knieti aplankyti jūrą. Taigi ir aš kūriau planus ten nuvažiuoti anksti pavasarį. Juolab Bitės žvejų klube sutikau ir daugiau šios srities „ekstremalų“. Tai buvo šilto ir šalto matę žvejai Albertino, RomkaDmb ir Gucul. Prieš pradėdamas pasakoti apie pačią žvejybą paminėsiu, kad prieš tai plekšnių žvejybai pasigaminau „šaukštą“, kurį labai knietėjo išbandyti net tokiomis nepalankiomis sąlygomis. Orą pranašavo nekokį – besikeičiantį vėją, kritulius, tačiau tai mūsų neišgąsdino. Buvome pasiruošę ir žvejybai nuo kranto. Taigi, jau apie 5 val. ryto mes startavome iš Kauno ir per kelias neskubaus riedėjimo valandas atsidūrėme prie Liepojos šiaurinio molo. Daiktus susikrovėme į iš anksto Albertino parūpintą vėžimėlį ir pirmyn. Žvejybos bazę ketinome įkurti paskutinėje molo aikštelėje, o žvejoti kiek toliau. Kolegos kibo į makumbariumo statymą. Paaiškinsiu kas tas makumbariumas. Makumba – tai naminė degtinėlė, o makumbariumas – tai vieta, kur tas gaivusis gėrimas yra vartojamas. Taigi patyrę žvejai (ir makumbariumo klubo garbės nariai) sugebėjo pastatyti palapinę ant pačio Liepojos molo betono, taip labai mane nustebindami. Tai išties buvo puiki idėja, nes tokiu oru tikrai būtume neišbuvę numatyto žvejybai laiko. Kol buvo statoma palapinė, aš nupuškavau į numatytą žvejybos vietą ir užmečiau porą meškerių „žvalgybai“. Na ėjimas per apledėjusį molą buvo sudėtingas, nes paslydus buvo galima atsidurti vandenyje. Per pirmąją žvejybos valandą sugebėjau pagauti tik vieną plekšnę. Toks pats rezultatas buvo ir makumbariumo kolegų. Vėjas įsisiautėjo, kibimų pamatyti buvo neįmanoma. O juk rezgėme mintį pagauti stintų, kurios dažniausiai kimba nepasikirsdamos. Tiesa, į vakarą vėjas aprimo, tačiau stintos taip ir nepasirodė, nors ieškojome jų ir nakčia. Karts nuo karto permetinėjome plekšnines meškeres, tačiau rezultatai nedžiugino. Į pavakarį sugedo oras, pradėjo gan smarkiai snigti. Teko perkelti meškeres arčiau makumbariumo, nes naktį pasivaikščiojimas apsnigtu molu išties buvo nejaukus. Laikas žvejyboje skriste skrido, nes turėjome nemažai ir kitų užsiėmimų. RomkaDmb iškepė puikią kiaušinienę, kurią prarijome kaip alkani vilkai. Albertino pasiūlė surūkyti taikos cigarą. Gucul vaikėsi gražesnio vaizdo nuotraukoms. Sakysite, ką veikiau aš? Ogi permetinėjau meškeres ir vaišinausi makumbariumo gėrybėmis. Tiesa, galima sakyti, kad molą apžvejojome visą, nes RomkaDmb mėgino laimę net molo gale. Tačiau tai apčiuopiamų rezultatų nedavė. Neužilgo atėjo vakaras, o mes sau jaukiai sėdėjome makumbariume ir laukėme stintų kibimo pradžios. Gerokai sutemus atvažiavo gamtos apsaugos pareigūnai, patikrino mūsų leidimus, suskaičiavo meškeres. Be to, netikėdami mūsų tauriomis intencijomis, paėjėjo iki molo galo ir patikrino ar nėra užmesta kokių nors tinklų. Sutemus aš paskutinį kartą permečiau plekšnines meškeres. Ant vienos vietoj švino pakabinau savo šviečiančiais dažais nudažytą šaukštą. Tai pasiteisino, nes per visas užmestas meškeres plekšnę sugebėjome pagauti tik ant tos meškerės. Naktį pasikeitė vėjo kryptis, iš jūros pusės prinešė ledų, ypač akvatorijoje. Kolegos užmesta į akvatorijos puse meškerė buvo sulaužyta. Tiesa, naktį mus aplankė ir vietinės molo gyventojos – žiūrkikės, kurios visai nesibaidė Gucul foto sesijos ir sėkmingai kniaukė mūsų supjaustytas porcijas.

Prašvitus prie makumbariumo susirinko visas kolektyvas, nes dviese miegojo mašinoje. Aktyvesnio kibimo taip ir nepavyko sulaukti. Žvejybos nuo kranto atsisakėme, nes vėjas buvo nepalankus, be to priekrantės buvo prineštos ižo. Kylant vis didesniam vėjui susipakavome daiktus, sušokome atsisveikinimo šokį ir patraukėme kranto link. Kadangi sąžinė dėl dažno dalyvavimo makumbariume buvo ne visai švari, tai aplankėme šventas Liepojos vietas.
Apibendrindamas noriu pasakyti, kad ši žvejyba buvo tikrai ekstremali, tačiau laikas su šaunia kompanija neprailgo. Apie tai spręskite iš nuotraukų. Nors žuvies pagauta ir nedaug, tačiau vien aplinkos pakeitimas, pakvėpavimas grynu jūros oru taip pat daug davė. Siūlyčiau plekšnių žvejybos ištroškusiems žvejams dar luktelėti su žvejyba nuo Liepojos molo. Jūs dar sulauksite savo meto.

Nuotraukos Gucul, Albertino, Studentas