Kaip ir kiekvieną savaitgalį, penktadienį keliu sparnus į karpių žūklę. Atvažiavus standartinis pašėrimas, meškerių užmetimas, stovyklos įrengimas ir kitka. Šį kartą draugų ratas susidarę iš manęs, Raimondo, Jurgio ir Vilmanto, neskaitant šuns ir dviejų damų. Dar nesutemus Raimondas ant mato jau paguldo 7,7 kg karpioką. Džiugu, veiksmas yra. Dar po valandos ir aš išprašau papozuoti 3,1 kg karpioką. Nuotaikos pas visus pakilios.

Kaip ir visada mūsų rate be kulinarinių veiksmų nebūna. Jurgis ruošia troškinį iš veršienos su daržovėmis. Prikimšę pilvus ilgai nevakarojam ir kiekvienas griūnam i savo lovytes.  Ilgai pamiegoti nepavyksta – 4:30 peidžeris nutraukia saldų miegą. Išlekiu prie meškerių, kertu ir kitame gale pajaučiu rimtą priešininką, jau tikrai ne 2-3 kg. Vilmantas atskuba i pagalbą. Jaučiu, kad žuvis užkabino kažkokį kliuvinį vandenyje, darosi neramu, nes žinau, kad kelmų ten begalės ir visi apaugę dreisenom. Po truputi sugebu žuvį iškrapštyti iš kliuvinių ir jau paviršiumi karpis artėja link Vilmanto laikomo graibšto. Dar kelios minutės ir jis jau ant mato. Tekštelėjimas rankomis, foto sesija ir pasvertas karpis keliauja atgal i ežerą. Lygiai 10 kilogramų! Rytas puikus!

Netrukus ir kava garuoja ant stalo. Pavalgę pusryčius permetam meškeres, o atėjęs Raimondas papasakoja, kad apie 6 ryto jis taip pat buvo pakirtęs žuvį, tik ši sugebėjo įlįsti į kliuvinius ir nupjauti valą. Na, ką padarysi, ežeras ne iš lengvųjų - kliuvinių begalės.

Taip ateina ir pietų metas, pypai kol kas tyli. Jau pernai žūklaudami gvildenome galimybę, kaip lauže skaniai iškepti kugelį. Iš mamos konfiskuoju senovinį špižinį, emalę dengta puodą su  dangčiu. Jau atvažiavau pasiruošęs, atsivežiau bulvių skustuką, tarką. Gera valanda laiko ir bulvės nuskustos bei sutarkuotos! Masė keliauja į puodą, pridedu pakepintų svogūnų, supjaustytu kiaulės ausų. Pasirodoб pirmą kartą neapskaičiavau kiek reik bulvių ir persistengiau - viskas į puodą netelpa. Reiškiasi bus dar vienas patiekalas, tai bulviniai blynai. Laužas jau iškūrentas, žemė įkaitusi. Iškasu laužo vietoje duobę ir apsukęs puodą keliais sluoksniais folijos užkasu su įkaitusiais pelenais ir žemėmis. Ant viršaus dar užmetu žarijų. Po 2 valandų, su maža baimę, kad kugelis nepavyks iškasu ir nunešu ant stalo. Nuplėšęs folija nukeliu dangtį - nerealus vaizdelis, kugelis gražiai apkepęs ir nuostabiai kvepia. Spirgučių padažas su grietine jau paruoštas. Kiekvienam įdedu po gabaliuką ir užpylęs padažo pradedam skanauti. Prie stalo visiška tyla, o tai reiškiasi, kad nėra kada kalbėti, reik valgyti, nes ir pakartoti norėtųsi. Bandymas su kugeliu puikiai pavyko.

Kad ir pilvai pilni, bet signalizatoriaus triukšmo norisi, deja, jie tyli. Permetimai, kvapų keitimai neduoda rezultatų. Laukiam vakaro, gal temstant kaip ir vakar sulauksim kibimų. Į laužą vakarienei keliauja kiaules kojos. Sėdėdami prie stalo ir ragaudami iškeptas kojytes su „gazolinu“ sulaukiam ir 2 valandos nakties. Deja, kibimų nėra, todėl einam miegučio.

Ilgai pamiegoti neteko - apie 4 ryto prikelia Jurgis. Jam kibimas, atskubu į pagalba, kurios pasirodo nereikia, nes boiliu susigundė karšis. Ne per didžiausias, bet apie 1,5 kg bus. Supykęs Jurgis karšį paleidžia ir vėl griūna miegoti. Aš ir ilgai nelaukęs vėl į mašiną pratęsti poilsį. Deja, nespėjau normaliai įmigti, kai mašinoje nepertraukiamu pypimu sucypia peidžeris. Vėl pašoku ir bėgte prie meškerių. Ritė perrėkia signalizatorių, valas siaubingu greičiu mažėja būgnelyje. Kertu ir vėl jaučiu, kad priešininkas rimtas. Tik šį kartą jis nuėjo į gyli, į atvira vandenį, kur nėra kliuvinių. Dabar Jurgis skuba man į pagalbą. Gal kokios 5 minutės ir karpis jau graibšte. Džiugu, rankos dreba, adrenalinas plūsta. Pasveriam - lygiai 9 kilogramai. Trumpa foto sesija ir sis gražuolis pamojuoja mums su uodega. Jau šį kartą grįžti miegoti nebeverta, nes išsibudinau pilnai. Užkaitus vandenį kavai, ateina Vilmantas. Vos tik prisėda ant kėdės ir jo peidžiaris sutrimituoja. Bėgte prie meškerių, kurios už kokiu 70 metrų. Aš už fotoaparato ir iš paskos. Ten jau ir Raimondas prisikėlęs su graibštu į pagalba skuba. Vilmantas techniškai praveda karpiuką pro kliuvinius ir į graibštą. Karpiukas nedidelis, pasvėrus tik 3 kilogramai, bet svarbu žmogus „atsidarė“, nors ir su sportbačiais įšoko į vandenį. Pasirodo Raimondas irgi naktį nesnaudė ir į maišą įdėjo net du karpiukus. Jie nedideli, vienas 2,5, o kitas 3 kilogramai. Bendra Raimondo ir Vilmanto fotosesija ir mažiai keliauja paūgėti. Kadangi visi jau atsikėlėm, laikas, kaip sakoma, ir savais pilvais pasirūpinti. Žadėtoji rūgštynių sriuba jau ant viryklės ir netrukus ji pasiekia mūsų skrandžius. Belieka pradėti rinktis daiktus ir traukti namolio. Aišku, visas rinkamasis sulėtinamas, nes viltis, kad gal dar „išvažiuos“ visada pasitraukia paskutinė. Deja išlaukti nepavyksta ir po truputi išsiskirstom.

Savaitgalio rezultatai, sakyčiau, neblogi. 9 „išvažiavimai“, iš kurių 7 karpiai pabuvoję „manekenais“, 1 karšis ir 1 nutrūkus žuvis.

Adziukas