Bėgant metams ir plečiantis žvejų akiračiui, suprantama, augo ir jų poreikiai. Gamyklos, norėdamos įtikti tūkstantinei žvejų armijai stebėjo madas, žvejų įnorius, naujų technologijų poreikį. Taip, neypatingai seniai, prieš keliolika metų buvo sukurtas naujo tipo meškerykočių klasė, kuri gavo telematch'o pavadinimą. Tai tarsi teleskopinės ir matcho meškerės hibridas.

Šie kotai nebuvo itin brangūs ir aukštos klasės pagal savo reikalavimus. Tačiau jie, kaip dera match'ui, turėjo žiedų kiek daugiau nei boloninė meškerė, iš kurių kas antras buvo slankiojantis pradedant nuo trečios  koto dalies ir į pabaigą link viršūnės dar labiau sutankintas slankiojančiais žiedeliais.

Žvejui būdavo patogu tokią meškerę transportuoti sustūmus ir nenuėmus sistemėlės. Atvykus į žvejybos vietą užtekdavo meškerykotį išstumti, užfiksuoti slankiojančius žiedukus ir užkabinus ant kabliuko masalą pradėti žvejybą. Greita ir patogu, kas ir buvo laikoma pagrindine gamyklų – gamintojų užduotimi. Šie kotai neįgavo itin didelio papuliarumo tarp žvejų profesionalų.

Šiais kotais galima sutikti žvejojančius tiek upėse, tiek ant ežero kranto, kaimo sodžialkoje ar prie gražaus tvenkinio. Su šiais kotais naudojami tie patys valai, pavadėliai bei plūdelės, kaip ir match tipo meškerėms.

SIGUTIS