Jei ankščiau pamatydavom žmogų, laikantį rankose 11,50 – 13,50 m meškerykotį, tai iš karto jį apibūdindavome, kaip sportininką. Tačiau bėgant laikui žvejai mėgėjai taip pat nesnaudė ir nestovėjo vietoje. Jie juk pamatę kažką naujo, neįprasto, visada nori išbandyti patys. Pirmieji meškerykočiai buvo labai brangūs, būdavo sunku jų įsigyti, trūko tiekėjų, o ir pačių žinių.

Dabar daugelis turbūt žino, kad šių meškerykočių maksimalus ilgis siekia net 24 m. Asmeniškai man pačiam žvejoti ilgesniu, nei 14 m kotu tikrai neteko. Šiuolaikinių štekerinių kotų galima nusipirkti už įvairiausią kainą: nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių litų. Tas pats ir su svoriu, kuris būna nuo nepilno kilogramo iki gana sunkių, gerokai viršijančių įprastinį svorį. Šios meškerės daugiausiai skirtos sportinei žūklei žvejojant srovėje arba stovinčiame vandenyje, bet neretas mėgėjas taip pat bando jomis žvejoti. Pati meškerė iš principo išsiardo ir susideda į 1.50 m ilgio gabalus, kurie įsimauna vienas į kitą ir transportuojant laikomi specialiose tūtose. Pagal varžybų nuostatus žvejoti ilgesnėmis kaip 13.5 m meškerėmis draudžiama. Moterims žvejoti varžybose leistinas 11 m ilgis.

Nors pati meškerė nėra sunki, tačiau ją pilnai ištiesus ir sudėjus susidaro rimta atsvara, kurią turi atlaikyti rankos. Pati meškerė neturi ritės. Viršūnės gale ant specialaus sujungimo (konektoriaus) yra tvirtinamas valas. Plūdelės naudojamos gana įvairios – disko formos ir paprastos kurias, naudoja pagrindinė plūdininkų armija. Šių meškerykočių paskirtis yra žvejoti nuo stambių žuvų, tokių kaip karpiai, ūsoriai iki pačių mažiausių, kuojyčių, ešeriukų ar aukšlių.

Pagrindinis štekerinės meškerės privalumas yra tas, kad jos dėka mes galime  stabiliai žvejoti srovėje darydami 1 - 2 m pravedimą, kur jaukų pagalba būna sukoncentruota žuvis ir tai atlikti iki 13,5 m nuo kranto. Pagrindinis tokios meškerės minusas yra ilgas laiko tarpas jos paruošimui pradedant žūklę ar sudėjimui baigus žvejoti.

SIGUTIS