Jau ketveri metai prabėgo nuo pirmojo oficialaus Žvejoklių bendruomenės narių susitikimo. Istorija mena gūdžius 2003–sius ir pavasario meet‘ą Dauguose... Bendruomenė pamažu augo, cementavosi, meet‘ai vyko įvairiausiuose Lietuvos kampeliuose, jie tapo laukiamomis tradicinėmis šventėmis. Meet‘ą Akromų sodyboje prie Metelio ežero galima laikyti Žvejoklių bendruomenės metų atskaitos tašku.

Dar vasarai neprasidėjus Žvejoklių forume, chat‘e bei narių mini susitikimuose vis dažniau pasigirsdavo ilgesio gaidelė – kada gi tas ruduo ateis, kada gi vėl visi susimatysime... Visi kantriai laukėme ir tikėjomės, kad Dzūkeliz eilinį kartą mus pakvies į svetingąją Dzūkiją. Tyla forume nekantriausius varė į neviltį.

Viskas pasikeitė rugpjūčio 20 – Dzūkeliz, lyg burtininkas lazdele, klaviatūra mostelėjo keletą sakinių. Visa Žvejoklių bendruomenė sudūzgė tarsi koks bičių avilys: sodyba jau užsakyta, sudarinėjamas dalyvių sąrašas... Vietų tai tik 25, o tradiciškai orai Dzūkijoj nelepindavo – galimybė miegoti palapinėje pučiant štorminiam vėjui ir pliaupiant lietui nieko neviliojo. Tik Heil atrodė geriau sušalt, bet tik ne šeštu numeriu atsidurt sąraše. Norinčių dalyvaut skaičius pasiekė neregėtas aukštumas - 33.

Meet‘as prie Metelio – tai ne tik proga save parodyti ar kitus pamatyti, prisiminti primirštus veidus, pabendrauti, pasilinksminti, išsikaitinti pirtelėje, įkvėpti gaivaus Dzūkijos oro, bet ir galimybė susikauti su Metelio valdove – lydeka iš didžiosios raidės, kurių dydis matuojamas net ne metrais ar kilogramais, o sprindžių kiekiu tarp akių. Tuo labiau, kad susitikimo vinimi turėjo tapti žvejų varžybos. Dauguma norėjo sudalyvauti akcijoje „Nepagauk lydekos Metely 2007“.

Nerimo kupinos savaitės netruko prabėgti ir pagaliau – lauktasis savaitgalis!!! Meteorologų prognozės ir vėl nebuvo džiuginančios, bet ekipažai vienas po kito pajudėjo link Dzūkijos. Vilniečių ekipažas (Mila, Saugus, Saugutis ir Vyga) startavo 5.10, kelias neprailgo ir po valandžiukės jau Alytus mus pasitiko lietučiu, bet nei jis, nei priekabi Lukoil darbuotoja neturėjo šansų sugadinti nuotaikos. Kelios minutės ir mes jau Akromų sodyboje, bet ne pirmieji – mus sutiko dar penktadienį vakare atvykę Žvejokliai iš pajūrio (Indis, Bagira, Linija, Heil, Akiniai, TIX) ir Panevėžio (Judi, Daiva ir Artūras). Pakrantėje žvejybinius rakandus rikiavosi ankstyvieji Scorpas, Vladas, UbijcaSeldon su sūnumi, Studentas ir Andriucha14. Prašvitus, keliukas, vedantis link Akromų sodybos, labiau priminė autostradą – vienas po kito į kiemą įsukdavo automobiliai. Iš Kauno atvažiavo Ogis su Andriumi, Alytų atstovavo Dzūkeliz ir Žuvinas bei Alitą išreklamavęs Vaidis su antrąja puse. Tarsi vėjas atšvilpė MT, su muzikos banga atvairavo Valode ir Alexas. Galiausiai sulaukėme ir Balčiaus su Duba. Evil ir Igariokas žadėjo pasirodyti kai tik atras tam laiko. Akimirksniu visą Akromų sodybą supančią laukymę užpildė džiugus šurmulys – aidėjo pasisveikinimo šūksniai, traškėjo nuo apsikabinimų kaulai, vėjo gūsiui pūstelėjus išsiskleidė ir išdidžiai suplevėsavo aukštai iškelta Žvejoklių vėliava. Varžybų dalyviai tikrino kovinę amuniciją, pakrantėje rikiavosi valčių flotilė. 22 varžybų dalyviai ruošėsi įrodyti, kad yra ne iš kelmo spirti žvejai ir kaip reikiant praauklėti neklusniąsias Metelio lydekas, kurios meet‘ų metu vis nenorėdavo kibti. O sirgaliai ramiai gurkšnojo rytinę kavutę...

Prieš 9 – varžybų startas. Vieni dalyviai pasikliovė savo sugebėjimais, kiti ragavo „ant drąsos“ TIX‘o analizus, treti, siekdami palankumo, kažką ežero maumams nupylinėjo... Vėjukas pūtė stabiliai ir viena po kitos valtys ėmė šokinėt per bangeles, o dešimtys masalų uoliai ravėt dugno žoles. Pirmieji kibimai, lydekutes mažos ir visai neaktyvios, o įskaita nuo 45 cm. Visi stengėsi kaip išmano – Scorpas įkirtęs lydeką bandė su ja susitart telefonu, bet pas aną matyt nebuvo ryšio... MT, kad neišgąsdintų žuvų, benzininio variklio kurt nedrįso – irklais mosavo. Vėliau pasirodys, kad jo taktika pasiteisino. O nuo sodybos pavėjinis vėjas vis atnešdavo juoko, muzikos, dainų aidus - krante likę Žvejokliai tikrai nenuobodžiavo. Nenuobodžiavo ir žvejojantys – žiūrėk tai dvi, tai trys valtys susiglaudžia nosimis, varžovai pasidalina taktikos gudrybėmis, užkandžiais, atsigaivina gaiviaisiais gėrimais... Nors kartą ir meteorologų prognozės neišsipildė – dangus vis giedrėjo ir nuo pietų joks debesėlis nebedrįso užstoti saulutės. Tik lydekų aktyvumo saulė visai neskatino. Logiška, kad dažniau Metelyje gaudantys žvejai turėjo pranašumą prieš kitus, iki išaušo Saugučio valanda – keturi metimai, keturi kibimai, trys lydekos valtyje, Saugus vos spėjo graibštu darbuotis. Deja, ne visos buvo įskaitinės - juk Saugaus ruletė tik nuo 47 cm. matavo... Laikas nenumaldomai tirpo. Kad niekas nesugalvotų sukčiauti ir į varžybų finišą nepavėluotų, Dzūkeliz užsakė laivybos inspekcijos palydą – kitiems panašių varžybų rengėjams tokio organizuotumo teliko tik pavydėt...

Pirmosios Žvejoklių varžybos baigėsi – dauguma dalyvių sugavo didesnę ar mažesnę lydeką ar ešerių, o tie, kam labiausiai nesisekė, žadėjo sugrįžti kitą kart ir atsigriebt. Kol komisija svėrė ir matavo laimikius bei ruošė prizus, meet‘o dalyviai užkandžiavo, šnekučiavosi, tvarkėsi daiktus. Neužilgo visi išsirikiavo apdovanojimų ceremonijai. Varžybų dalyviai ir organizatorių pagalbininkai buvo apdovanoti atminimo dovanėlėmis, o labiau pasižymėjusių laukė diplomai ir prizai. Balsingiausio Žvejoklio titulą be konkurencijos iškovojo Balčius. Žiopliausio Žvejoklio nominacijai pristatytas Saugus (ir paleisk gi įskaitinę sūnaus lydeką iš valties per varžybas savo noru...), Ogis apdovanotas kaip trumpiausio Žvejoklio koto turėtojas... Garbingą III vietą pirmosiose Žvejoklių žūklės varžybose iškovojo Vaidis. II vietą pateikdamas didžiausią staigmeną užėmė jauniausias varžybų dalyvis Saugutis. Pirmųjų Žvejoklių žūklės varžybų nugalėtoju paskelbtas MT. Taip pat jis apdovanotas prizu už didžiausią varžybose sugautą žuvį (2,6 kg. lydeka).

Varžybos pasibaigė, nugalėtojų ir sveikintojų šūksnius išblaškė gaivus vėjas. Manot, viskas tuo ir užsibaigė? Apdovanojimų ceremonija tapo tik įžanga linksmybėms. Va čia ir prasidėjo... Puikus oras net neleido pagalvoti apie sėdėjimą prie stalo. Žvejokliai mažesniais ar didesniais būreliais išsiskirstė po visą sodybą: įvairiausių sudėčių komandos kovojo tinklinio ir krepšinio aikštelėse. Vilnius prieš Šiaulius, Lietuva prieš Kauną ar Klaipėdą – tokį azartą ir draugišką kovą buvo malonu stebėti. Negalintys sportuoti smagiai šnekučiuodamiesi suposi sūpynėse ar šiaip poilsiavo, pokylių salytėje Linijai vadovaujant bendromis pastangomis buvo parengtas puotai stalas. Sportuojančių jėgos nebuvo beribės, net ir patys kantriausi pagaliau susirinko pailsėti vidury kiemo. Suliepsnojo šašlykinėse malkos. Dabar naujokai turėjo progą prisistatyti Žvejoklių bendruomenei ir iškilmingu Dzūkelio mostelėjimu irklu buvo įšventinti į jos narius. Šventei naują energiją suteikė UbijcaSeldom‘o pirštų suvirpintos gitaros akordai. Kažkur tolyn nuplaukė ir pranyko kasdieniai rūpesčiai ir sunkios mintys, melodija keitė melodiją, tiek dainų Žvejokliai dar nebuvo sudainavę...

Tik sutemus alkio vejami Žvejokliai susirinko prie valgiais ir gėrimais nukrauto stalo. Koks žvejų stalas be žuvies – didžiulis išrūkytas ūsorius neleido suabejoti susirinkusių pomėgiais ir sugebėjimais. Tik kelioms akimirkoms valgis užvaldė visus, vėliau vėl suskambo muzika, visi paniro į vakarėlio šurmulį – dainos, muzika, šokiai liejosi laisvai... Karščio mėgėjams šeimininkai iškūreno pirtelę, o vos už 50 metrų telkšantis Metelys atgaivai siūlė maudynes 14 laipsnių vandenėlyje. Valandos tiksėjo, pamažu visi skirstėsi miegot. Bet net ir naktį jautėsi organizatorių globa – 3 valandą ryto pravestas patikrinimas kur, kas ir kaip miega neleido suabejot saugumu...

Rytas išaušo miglotas... Daugelio akyse dar matėsi vakar dienos atvaizdai. Tik ar liūdėsi to, kas praėjo - vieni išplaukė žvejot, kiti gaivinosi kava, arbata ar kitais gėrimais. Juddi sugebėjimai mikliai sutvarkyti aplinką leido pamiršt, kad vakar buvo švenčiama... Saulutė ir gaivus vėjas vėl džiugino, leido mėgautis aplinka. O kaip maloniai visus nuteikė Oggis, pietums patiekdamas raugintų kopūstų sriubą ir troškinį...

Mielos akimirkos niekada neprailgsta. Pamažu visi sukruto ruoštis kelionei, suburzgė mašinų varikliai, paskutiniai apsikabinimai, atsimojavimai ir pilkas kelelis namo... Buvo liūdna išvažiuot, tik džiugino mintis, kad meet‘ai įgauna kitą prasmę tampa aktyvesniais ir lieka noras vėl ir vėl susimatyt...

Triskart valio Dzūkeliui!!!

Vyga

Filmuotos akimirkos iš meet'o (33,3 Mb)