Pagaliau atėjo ta laukta diena, kai vėl, po metų pertraukos, visi susirinkome puikioje Akromų sodyboje prie Metelio ežero. Praėjusiais metais vykusio susitikimo metu lydekos mūsų nedžiugino, tuomet buvo pagauta nedaug, tačiau žvejai jau tokie žmonės, kad tiki, jog kitą kartą tikrai bus geriau.

Taigi, kaip visada, jau penktadienį pirmas atvažiavo Scorpas ir jau iš vakaro bandė pagauti aštriadantę, tačiau jam nepasisekė. O šeštadienio rytą suvažiavo ir didesnis būrys Žvejoklių, nusiteikusių parodyti, kaip reikia žvejoti. Sutiko mus Scorpas su duona ir druska, taip iš kart pakeldamas mūsų nuotaiką ir nuteikdamas mus artėjančioms linksmybėms. Trumpai pasisveikiname ir nieko nelaukdami išplaukiame į plačius Metelio ežero vandenis. Sinoptikų pranašautas lietus ir didelis vejas atrodo nenusimatė. Oras buvo tikrai palankus, apsiniaukę, lengvas vėjelis šiek tiek šiaušė ežerą ir visą tai žadėjo neblogą žūklę.
Šiek tiek užtrukau, kol prisipūčiau valtį, todėl atsilikau nuo bičiulių, kurie jau buvo tolokai nuplaukę. Tik išplaukęs nutariau užmesti velkę ir plaukti link tolumoje spiningaujančių kolegų, bet padaręs vos keletą yrių, pastebėjau belinkstančią spiningo viršūnėlę. Žolės, pagalvojau, bet vis tik staigiai pakirtau ir kitam gale pajutau stiprokus smūgius. Palyginus nesunkiai ištraukiau lydeką, kuri svėrė apie kilogramą. Taip, pradžia tikrai nebloga. Pakilia nuotaika nusiyriau link kitų žvejojančių. O čia vietinis žūklės asas Žuvinas prie mano akių įkertą lydeką. Spėju išsitraukti fotoaparatą ir užfiksuoti jo kovą, tuo labiau, kad lydys tikrai nemažas - apie 2 kilogramus ir lengvai pasiduoti net negalvojo. Paklausęs ar tai pirma žuvis, ganu atsakymą, kad ne, jis jau tris turi, tai ketvirta. Oho, pagalvojau, tikrai kibimas neblogas.
Tolumoje girdžiu kaip kiti Žvejokliai taip pat nesnaudžia ir lupa lydekas. Bet po truputį pradeda pildytis sinoptikų prognozės - kyla vėjas ir bangos pradeda panašėti į jūros bangas. Žūklė tapo sudėtingesnė, pakėlus inkarą valtį akimirksniu nunešdavo pavėjui apie 50 metrų, o bangos ritosi į valtį. Tačiau žūklės nutraukti nesinorėjo, nes akivaizdžiai matėsi lydekų aktyvumas. Kaip banglentininkai, šokinėdami per bangas, yrėmės į priekį, tačiau kuo toliau, tuo labiau kilo vėjas ir bangos darėsi pavojingos. Nutariau pabandyti žvejoti arčiau kranto, gal pavyks nors šiek tiek pasislėpti nuo vėjo, tačiau vos pabandžius pakelti inkarą virvė truko, tuo užbaigdama mano žūklę. Krantą pasiekiau sėkmingai, nes plaukti teko pavėjui. Netrukus ir kiti Žvejokliai nutarė nerizikuoti ir baigti žūklę. Visi sėkmingai grįžo krantan, sušlapę iki siūlo, bet gerai nusiteikę. Nors ir trumpai pažvejojom, tačiau rezultatai buvo puikūs. Per visus žvejojančius pagavome 14 lydekų nuo 1 iki 4 kg, neskaitant paleistų mažesnių. Didžiausios lydekos autorius Dzūkeliz, puikiai pažįstantis šį vandens telkinį.
Po tokios puikios žūklės, nusimetę šlapius rūbus, perėjome prie antros mūsų susitikimo dalies: tai einamieji mūsų organizacijos klausimai, problemos, aktualijos ir visą kitą. Tai trūko gan ilgokai, gal net kokias 5 minutes! Nuvargę ir išsprendę pagrindines problemas, nelaukdami sėdome prie vaišėm nukrauto stalo pasisotinti ir.... Kas vyko toliau, manau aptarinėti neverta, tačiau visi žino, kad tokioj puikioj kompanijoj laikas ėjo tiesiog nuostabiai: šokiai, pirtis, dainos sklido iki pat paryčių, niekas nenorėjo, kad viskas pasibaigtų. Bet, kaip jau daug kartu sakiau, puikus laikas greitai eina.
Susitikimas buvo fantastiškas, manau neliko nepatenkintų nei žūklę, nei kitom pramogom, visi gavo tai, ko norėjo. Manau dar ne kartą apsilankysime šioje sodyboje ir puikiai praleisime laiką. Iki kitų susitikimų.

Balčius