Žemaitijos nacionalinis parkas, iš vienos pusės Platelių ežeras iš kitos Beržoras ir Ilgis, o tarp jų įsispraudęs nedidukas, apsuptas eglynų ir pušynų Žiedelio ežeras. Taip, tai ta vieta, kurioje susirinko Žvejokliai gerai praleisti laiką. Oras pasitaikė tikrai žiemiškas, gerokai pašalo, nemažai prisnigo, bet visi kurie susiruošė į kelionę, sėkmingai pasiekė susitikimo vietą.

Pasitiko mus tikrai puiki kaimo sodyba ant pačio ežero kranto, su pirtim, židiniais ir kitais privalumais. Tuoj prisistatė vietinis katinas, kuris nerimaudamas laukė, kada gi mes eisime žvejot. Sakoma, jei katinas žveją palydi į žūklę, tai lauk gerų rezultatų. Taigi nieko nelaukdami, persirengę šiltais rūbais, patraukėme ant ledo. Bandome ledo storį, renkamės vietas ir pradedame žūklę. O katinas ne tik palydėjo, bet ir sekioja mus visur ant ledo, atrodo nujausdamas, kad žuvies tikrai bus ir, kad jam tikrai jų keletas klius.
Pirmas tikslas pasigauti nedidelių žuveliokų lydekinėms pasiektas greit. Pirma eketė ir nedidelis ešeriokas keliauja ant ledo ir greitai vėl kišamas po ledu, tik jau su pritvirtintu įtaisu lydekoms. Antra žuvelė pasitaikė nedidelė kuoja, ji taip pat keliauja vilioti lydekas. Taip nesunkiai prisigaudėme nedidelių žuvelių, pastatėme kas skritulius, kas vėliavėles lydekoms, pavaišinom šviežia žuvim ir belaukiantį savo dalies katiną. Toliau tikrinom eketes, maži ešeriukai kibo be paliovos, tačiau rimtesnių egzempliorių nepasitaikė. Tylėjo ir lydekinės sistemos. Kadangi šaltukas pradėjo spausti, tai kartais tekdavo nubėgti į pirtelę ir ten truputį apšilti. Kai kam tai buvo į naudą, o kai kam ir nelabai (kalbu apie save) :). Vienam žvejokliui, tiesa, pavyko blizgute suvilioti lydekaitę, tikrai neblogas laimikis, tačiau daugiau rimtesnių žuvų neužkibo.
Paspaudė šaltukas, žuvis - tik smulkmė, todėl nutarėme eiti prie antro mūsų susitikimo punkto, tai pokalbių ir problemų aptarimo prie židinio. Puikiai leidom laiką prie alaus bokalo, išalkę ir sužvarbę ant ledo gardžiai kimšome maistą vis jį pakratydami pagal gerą muziką. Atėjo eilė ir vandens procedūroms. Pirtis iškūrenta, viskas paruošta svetingų sodybos šeimininkų puikiai tiko daugeliui žvejoklių. Karštis, sniegas, vėl karštis puikiai grūdina organizmą, šokiai pokiai ir visos kitos linksmybės kartu, todėl net nepajutome kaip atėjo naktis.
Rytas mus pasitiko vėl gausiu sniegu, vis dar spaudė šaltukas. Po linksmo ir gero vakaro sunkokai kėlėmės, bet juk ne miegoti atvažiavom. Kadangi pro pirties langą matosi beveik visas ežeras, tai ir pastebėjom, kad viena iš lydekinių sistemų „suveikė“. Vadinasi kažkokia aštriadandė pasikėsino į masalą, tik neaiškų ar užsikirto, nes kibimo momento niekas nematė. Keli žvejokliai nutarė patikrinti, kaip ir kas. Atėję rado išvinyotą visą valo atsargą, prišalusią sistemą, todėl tikimybė, jog žuvis vis dar yra, buvo gan maža. Pradėjus traukti svorio nesijautė, tuo labiau jautėsi, kad valas kažkur apvyniotas... Per vargus, praplatinus eketę, buvo ištrauktos dvi nemažos šakos, už kurių buvo užpainiotas valas ir kaip nebūtų keista - didžiulė lydeka! Kaip jai nepavyko pabėgti - neaišku, tačiau ji atsidūrė ant ledo. 3,78 kg. Tikrai neeilinis laimikis paskutinėm lydekų gaudymo sezono dienom. Na aišku už tokią sėkmę tradiciškai buvo pakeltas tostas. Sveikatai pataisyti, vietoj tradicinės žuvienės nutarėm išvirti raugintų kopūstų sriubą, kuri pavyko puikiai ir daugeliui suteikė jėgų.
Kaip žinia, viskas kas gerai - greitai baigiasi, ir mūsų susitikimas taip pat artėjo link pabaigos. Atsisveikinam su puikia kaimo sodyba, vienas su kitais ir... iki kitų susitikimų, žvejokliai!

Balčius