Mes vėl renkamės į Ginučius
Vėl švyti iš laimės veidai, matydami nuostabias Almajo ežero bangas. Sunku aprašyti jo grožį – tai reikia pamatyti. Almajas slepia daug paslapčių, daug įdomybių ir atsiveria ne kiekvienam. Kas pasitinka šį ežerą su meile, jis atsilygina tuo pačiu.

Patys nekantriausieji rinkosi liepos 2-ją iš vakaro. Atvyksta Saugus, Dzūkelis, Zhukas, Katinas, Mamošius, Tutenovas, Hookas, Vakarė, Lincas bei šių eilučių autorius ir aišku, pats meeto šeimininkas Evilas. Visi draugiškai sveikinasi ir džiaugiasi matydami vieni kitų pasiilgtus veidus. Nors oras nieko gero ir nežada, bet niekas į tai nekreipia dėmesio. Vieni stato palapines, kiti žavisi sidabrinėmis Almajo ežero bangomis bei jo pakrantėmis. Dar kiti eina iš kaimo parsivaryti valčių. Čia netikėtai visus užklumpa lietus ir visi lyg susitarę „okupuoja" Evilo sodybą. Buvome sušildyti ir pavaišinti baltinta kava su pienu bei karšta arbata. Bet lietutis baigėsi ir mes patraukėme į savo stovyklą. Vakare laužas, pasitarimas, ką darysime rytojaus dieną.

O kitą diena... Dieve, kiek čia mūsų susirinko! Rodos visa Lietuva! Klaipėda, Kaunas, Vilnius, Panevėžys, Akademija, Liaučiai, Šiauliai, kur čia žmogau viską ir išvardinsi. Teisingumo dėlei turiu pastebėti, kad žvejams blogo oro nebūna, o pasitaiko tik geras ir labai geras oras. Šį kartą buvo geras oras ir, kaip sakoma, Dievas mums parodė „užpakalį“. Bet argi mes ne žvejokliai? Čia juk susirinko tikri žvejai fanatai. Jiems nei motais jokie orai ar jų permainos. Plūdininkai nuplaukė į savo „medžioklės plotus“, juos užsišėrė ir pasižymėjo specialiu plūduru. Kiti žvejokliai ėmėsi savo žvejybos taktikos. Reikia pažymėti, kad šį kartą buvo gaudomi ne tik karšiai, bet ir lydekos bei karpiai. Sunku būtų dabar viską nuosekliai ir surašyti, bet tegul nesupyksta skaitytojas, jei bus kas praleista ar supainiota. Žuvies buvo sugauta iš tiesų nemažai - tai bendras žvejoklių nuopelnas.

Norėtųsi aprašyti atskirus žvejybos momentus. Tas pats visų žinomas Zhukas su Katinu sugavo ne vieną lydekaitę ir ešerį. Lydekas gaudė ir Duba, ir kiti žvejokliai, bet visų plėšrūnų karaliumi tapo ir didžiausią lydeką sugavo Tutenovas. Jo sugauta margašonė svėrė bemaž 2 kg. Iš gaudžiusių karpius pasižymėjo praktiškai visi. Tai Dzūkelis, Saugus su Saugiene ir abiem savo Saugiukais, Lincas, Evilas. Jiems pavyko sugauti keletą tikrų gražuolių karpių, svėrusių nuo 6,5 iki 7,5 kg. Žvejokliai, parodydami savo taurią širdį tuos karpius paleido atgal į ežero gelmes. Tai tikrai taurus poelgis. Skaitykite ir pavydėkite, brangūs skaitytojai. Štai kokie tie mūsų žvejokliai!

Būčiau nedraugiškas, jei nepaminėčiau ir kitų meeto dalyvių. Visų mylimas Balčius, Drageris, Deepexas, Bagira, Vakarė, Goga su Daiva ir savo atžalomis. Sulaukėme skambučių iš Nidos. Skambino Judii su Coyotu, kurių tikrai laukėme. Labai apgailestavome, kad nebuvo “priejūrio“ atstovų Zienkos su Kristute ir kitu. Truputį liūdna, kada į šventę susirenka ne visi šeimos nariai. Vieni negalėjo, kiti žadėjo į sekantį meetą būtinai atvykti ir sudalyvauti.

O kaip plūdininkai? Apie juos irgi verta parašyti atskirai keletą sakinių. Būtų netiesa jei pasakyčiau, kad Almajo ežeras mums pašykštėjo savo gėrybių. Jis dovanojo mums vandens lelijas, savotiškai gražų krioklį prie senojo vandens malūno, visą mus supančią žalumą ir daugybę nuotraukų atminimui apie praleistas čia žavias akimirkas. O kur dar Almajo ežere sugauti karšiai? „Žvejo tako" pašarų dėka buvo sugautos praktiškai visos žuvys. Taigi, ir mes, pasišėrę šiais jaukais tikėjomės sugauti žuvies. Užbėgdamas už akių turiu pasakyti, kad žuvies buvo sugauta tiek, jog Deepex išvirė visiems skanią žuvienę. O ir mūsų moterys parodė sumanumą - dalį žuvies iškeitė į nuostabią lauko pirtelę su jos malonumais. Oi, jau tos moterys! Bet grįžkime prie žvejybos. Štai Deepex traukia gražų karšį, o po sekundėlės ir šių eilučių autorius neatsilieka. Jo kotą stipriai lenkia pakirstas karšis, bet kas tai... Pasigirsta šaunus Vakarės juokas ir veidas nušvinta dailia šypsena. Ji traukia visų didžiausią karšį iš mūsų trijų, o jos visa povyza tartum byloja: „Ech, jūs, meistrai, žiūrėkite kaip reikia gaudyti!“ Ir visų nuostabai jos karšis keliauja į sietelį. Beje, ši nuostabi mergina - žvejė mus apgaudė visapusiškai - jos žuvys buvo didžiausios, ir laimikis gausiausias. Štai jums ir pavyzdys, kad reikia pripažinti kartais ir merginos žvejybinį pranašumą prieš vyrus!
Iki sekančių susitikimų prie Almajo ežero vandenų! Atminkite, Almamas laukia Jūsų ir žada atskleisti dar ne vieną savo paslaptį bei padovanoti ne vieną žavią gyvenimo akimirką!

Sigutis