Na štai prabėgo dar vienas išties galingas meet‘as ir aš vėl ėmiausi rašliavos. Pirmiausia kreipiuosi į mūsų šeima ir visus jos narius bei šios šeimos svečius, draugus bei likusius dalyvius bei noriu iš anksto atsiprašyti visų tų, kurių čia per savo aplaidumą nepaminėsiu ar kokį sakinį ne taip suregsiu.

O buvo taip. Patys nekantriausieji suvažiavo jau iš vakaro. Matėsi, jog žmonės pasiilgę rimtos žvejybos. Kadangi žūklė turėjo būti upėje, kuri ribojasi su kaimynine valstybe, reikėjo atlikti kai kuriuos formalumus. Pradžioje visi tvarkingai išsipirkome licencijas, užsiregistravome pas kariūnus ir patraukėme upės link. Sprendžiant vizualiai pagal visus požymius, upė atrodė rami ir niekuo neišsiskirianti iš kitų, bet..., tai buvo apgaulingas įvaizdis. Ant kranto buvome jau visai vakarop. Saulelė iš lėto leidosi tarsi sakydama: „Rytoj, mielieji, viskas bus rytoj“. Bet kur tau! Mūsų vyrai nenorėjo nieko girdėti. Spiningautojai tuoj ėmėsi savo kotų. Štai čia ir prasidėjo pirmieji „extreme‘ai“(-: Man dar dabar skamba pusiau juokais pasakyti Limono žodžiai: „Kam man žinoti, kur tas pasienis, aš juk upėtakius gaudau, o jų čia nėra, aš čia daugiau atvažiuoti nesiruošiu“. Ir čia likimo pirštas! Po dviejų ar trijų metimų - kibimas! Ir dar koks! Limono spinas sulinko kaip botagas, o mes juk žinom, kad Limonas anaiptol ne rykštele mėgsta žvejoti. Kas buvo arčiau neduos šių eilučių autoriui sumeluoti - po netrumpos kovos vandens paviršiuje pasirodė bene aštuonių svarų (svaras - 450 g)grobuonies nugara. Limon, nepyk, mielas drauge, jei aš kiek ir pamažinau žuvies svorį, nes spinas buvo tavo rankose, o aš visa tai tik iš šono stebėjau(-: Nežinia, ar dėl netikėto kibimo, ar buvo paskubėta, ar dar kas (dabar tai jau istorija), tačiau žuvis nutrūko! Ir po trumpos pauzes aš išgirdau: „Gal ir gerai, Siguti, kad tu parodei man, kur tas pasienio postas“(((-: Mums tik beliko spėlioti, kas tai buvo. Visi buvom linkę prie to, kad tai būta galingo sterko. Nors... Skirvytė parodė savo pirmus dantis, išplėšdama iš Limono rankų laimikį ir tarsi sakydama: „Aš taip greit neatiduodu savo dovanų, pakovokite dar dėl jų“.
Prie laužo susirinkus kalbų tikrai netrūko, o tuo labiau, kad neužilgo ir Žvejukas atsinešė stambų karšį. Pasipylė emocijos - vieni šaukė paleist, kiti – palikt. Nugalėjo tauri jaunojo Žvejuko širdis. Šiai žuviai buvo dovanota laisvė ir ji iškeliavo atgal į tamsius Skirvytės vandenis. Netilo kalbos apie patirtus pirmuosius įspūdžius. Sunku pasakyti, kada nutilo kalbos, nes kai šių eilučių autorius kėlėsi 4 valandą į rytinę žūklę, laužo dūmai dar rūko ir bylojo apie tai, kad kažkas žvejojo net per visą naktį.
Ryte išaušus pradėjo rinktis ir likusieji svečiai. Vėl lėkė mašinos su kuo margiausiais Lietuvos miestų numeriais. Visi sveikinosi, bučiavosi ir džiaugėsi kaip maži vaikai, ilgai nematę saviškių. Ryte mūsų gerbiamas šio meet‘o šeimininkas SenasBebras (toliau aš jį vadinsiu pagarbiai - Comandoru) paskelbė rikiuotę. Jos metu buvo pristatyti svečiai iš Latvijos, paaiškintos taisyklės ir duotas startas. Reikia pastebėti, kad nors tai buvo „SALMO" firmos masalų spiningam prezentacija ir varžybos, vienu metu vyko ir plūdininkų varžybėlės tarp Kauno skyriaus MŽD žvejų.
Dabar norėtųsi tarti keletą žodžių apie pačias varžybas ir jų nugalėtojus. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad didžiausią žuvį sugavo vyriausias amžiumi ir turintis didžiausią žvejybinę patirtį žvejoklis Tanas! Jo sugautas sterkas svėrė net 2,8 kg! Daugiausiai sterkų, net tris, sugavo mūsų svečias, „Tekstos" žvejų parduotuvių tinklo savininkas Gintautas Galisanskis. Jis bendroje sumoje su savo mažamečiu sūneliu sugavo net tris sterkus ir tris ešerius, kurie bendroje sumoje svėrė 3,7 kg! Trečią vietą užėmė ir vėl mūsų šeimos narys, žvejoklis Limonas. Jo sugautas sterkas svėrė 1,3 kg, o ešerys - 0,6 kg! Sterkas buvo sugautas likus vos kelioms minutėms iki žvejybos pabaigos, pasvertas, pabučiuotas ir paleistas i dosnius Skirvytės vandenis. Tai gražus pavyzdys kitiems žvejams. Sugavo savo žuvį ir vienas svečias iš Latvijos. Tai poledinės žūklės pasaulio čempionas P. Lyderis. Jo žuvis svėrė 2,2 kg. „SALMO" menedžeriui Pabaltijo regione E. Draudins sekėsi kiek prasčiau. Trečias mūsų svečias iš Latvijos, „SALMO" įkūrėjas, muselininkas, praeityje garsus sportininkas J. Stikuts, mūsų žvejokliams parodė, kaip galima žvejoti su museline meškere.
Buvo pravestos kastingo varžybėlės, kuriose mūsų žvejokliai gal daugiau buvo mokiniais, o ne mokytojais. Visi žavėjosi svečio valdymo technika ir jo metimais. Pasibaigus plūdininkų varžyboms paaiškėjo stipriausi. Varžybas laimėjo garsus sportininkas R. Ignatavyčius, ne mažiau garsesnio sportininko praeityje, Kauno MŽD pirmininko pav. V. Ignatavyčiaus sūnus. Malonu, kai sūnus seka tėvo pėdomis. Antra, visu nustebimui, liko Kauno rinktinės stipriausia moteris (beje vienintelė) Rita Chromcova. Na ir maloniausia žinia, kad trečiu tapo mūsų tarpe neseniai atsiradęs žvejoklis Ispanas. Bet Comandoras nepamiršo nei vieno. Buvo apdovanoti tiek dalyviai, tiek svečiai. Geros nuotaikos netruko nei vieniem, nei kitiem. Buvo atvežti prizai iš Latvijos, taip pat rimti prizai, kuriuos įsteigė mūsų žvejokliai, mylimi Deepex, Eserys ir Nikas - tai „Žvejo tako“ pašarai. Pašarais taip pat apdovanojo ir „Tekstos" firmos vadas Gintautas Galisanskis. Pabandykite jaukinti šių firmų pašarais ir tikrai nenusivilsite. Na o mūsų žvejokliams, kurie nežvejojo, nuotaikos taip pat per kraštus liejosi. Comandoras taip stengėsi ir visus vaišino, kad ilgam to nepamiršime. Jo padėjėja, žmona Reginutė, kurią spėjo pamilti visi žvejokliai, sukosi kaip vijurkas. Šalia stovėjo dvi didžiulės, ne kiekvienam vyrui atkeliamos alaus bačkos. Šašlykus kepti buvo patikėta ALDURui, o jų skaičiavimą ir „užmovimo techniką" atlikinėjo mūsų nuostabioji JUDII. Ačiū norisi tarti tiek Comandorui, tiek jo žaviajai žmonai Reginutei ir kitiems padėjėjams. Koks būtų buvęs balius, jei nebūtų buvę tokių žmonių kaip Bagira, Juratėlė, Kristutė, mano žemietės Ileo, na, aišku Tps ir daugelio kitų. Šiam meet‘e teko asmeniškai pažinti daug naujų veidų, kurie tikrai paliko puikų įvaizdį ir kuo geriausius prisiminimus. Tai visu pirma „mažametė" Wom, kurią palaikiau 16-mete, ta pati Juratėlė, aerobikos specialistė, Dyrikas, Klaipas, Žvejas, na neišvardinsiu aš net visų. Žinoma, aš jau nekalbu apie tokius senbuvius, kaip Zienka, Heilas, Balčius, Žvejukas, Coyotas, Uodas, Tironas, Lydys ir kiti. Bagira eilinį kartą įrodė savo kietą būdą. Būdama moteris, iš pažiūros lengvai pažeidžiama, nors ir su rimtu gedimu kelyje visgi surado jėgų atvažiuoti į meet‘ą. Tai pavyzdys daugeliui mūsų. Norisi paminėti ir geros širdies žmones, iš tolimojo Vilniaus atvykusius svečius - Padsaką ir žaviąją Wom, kurie darydami tokį ilgą kelią dar užsuko į Klaipėdą ir paėmė su savimi Žvejuką ir Mailių. Dėkui jiems už tai. Daugiausia žuvies sugavo mūsų moterų mylimas ir visiem žinomas MT. O kur dar kiti žvejokliai? Tai ir tas pats Zhukas, kurio vos pirmąjį vakarą nesuvalgė uodai ir Tutenovas, ir daug daug kitų. Tikrai nepykite, jai visų nepaminėjau. Tiesiog sunku visus ir prisiminti(-: Vien spiningautojų buvo 27 žmonės, aludininkų - 8 žmonės o kur dar dugninių mėgėjai ir kiti.
Akylas meet‘e buvęs dalyvis turėjo pastebėti, kad aš specialiai nepaminėjau dar vienos asmenybės. Taip taip, asmenybės. Tai taip pat buvo naujokė mūsų tarpe, pirmą kartą visų matyta, ilgai laukta ir visus žavėjusi savo grožiu Vakarė. Šis žmogus įrodė ir parodė keletą žmogui svarbių savybių. Tai charakterio tvirtumas, kuklumas, valia, užsispyrimas, savo vertės žinojimas, žodžio laikymasis, atvirumas ir aišku jaunatviškas žavesys. Neteiskite šių eilučių autoriaus už šiuos „kukliai“ išakytus žodžius, bet mane pavergė tai, kaip ši mergina žvejojo! Jei iš pradžių mes aiškinomės, kur, kaip ir ant ko gaudyti, tai po gero pusvalandžio buvo šaunu žiūrėti iš šono, kaip ši mergina „maudo" praktiškai visus žvejus iš eilės. Ji traukė žuvį po žuvies ir per kelias valandas sugavo keletą kilogramų. Aš sakiau, kad jei ši mergina kada nors gyvens Kaune, aš tikrai iš jos padarysiu žveję-sportininkę. Labai norėčiau, kad mes šią merginą dažniau matytumėme savo tarpe - žvejoklių šeimoje.
Na, o dabar, kai išsakiau „beveik“ viską, ką buvau sumanęs, noriu pasakyti, kad tai (man atrodo) dar ne visas meet‘o aprašymas. Po pietų beveik visa žvejoklių šeima išriedėjo į viešbutį. Ten jų laukė karšta pirtis, biliardas ir dar daug malonumų.