Na va, pagaliau buvo meet‘as ir Aukštaitijoje. Visa tai vyko šalia nediduko Puožo ežero, Kupiškio rajone. Tauta susirinko iš visų Lietuvos pakraščių: Klaipėda, Kaunas, Vilnius, Šiauliai, Anykščiai ir galų gale Panevėžys. Šis meet‘as iššskirtinis savo naujokų gausa. Beje, visų naujokų laukė viena procedūra, kurią jiems kol kas buvo tekę patirti tik virtualiai...

Visiems susirinkus prasidėjo žūklė nuo Puožo ledo. Viena trijulė: Žukas, Ešerys ir Makenzis aptiko dryžuotųjų ešerių šutvę, tai daugiausiai jų ir prilupo. Jie nukulniavo vos ne toliausiai nuo kranto kai kitus temačiau gana netoli. Žukas buvo vienas ištvermingiausių žvejų. Nuo ledo grįžo kone paskutinis, ko nepasakysi apie kitus. Va Ešerys, pritraukęs įvairaus dydžio savo „gentainių“ įsitaisė damų draugijoje prie židinio. Atvykus šių eilučių autoriui (šiek tiek po pietų) ponas Ešerys jau buvo virtęs „ešeriena“.

Vos atvykęs, šalia kranto pamačiau žmogėną, kuris lėtai, bet užtikrintai pėdino palei kranto liniją ieškodamas ekečių. Tai buvo Padsakas. Pasiėmęs alaus, nusprendžiau iki jo nusigauti. Vos nulipęs nuo tiltelio supratau, kad ilgai ant ledo neprasilaikysiu, nes virš ledo buvo gana daug vandens, o mano aulinukai nepritaikyti tokiai agresyviai aplinkai. Atlikęs paslaugą „Alus i namus” nupėdinau i namelį, kur buvo paruoštas stalas, užkurtas židinys, girdėjosi juokas. Ten karaliavo jau įraudęs Ešerys. Jo kompanijoje sukosi nemažai merginų (įdomu, kuo jis jas prisiviliojo?). Laukiant, kol sugrįš likę žvejokliai, pramogautojai intensyviai vartojo „degalus”. Paskui dar buvo išvažiavę pasipildyti provizijos atsargų.

Kai visi jau grįžo, prasidėjo oficialioji dalis. Kiekvienas dalyvis gavo po širdelę, ant kurios jam buvo užrašyti palinkėjimai. Kiekvienas turėjo garsiai perskaityti jam skirtus palinkėjimus, pavyzdžiui: „Lincai, nebūk tu rimtas, nes būsi jėga paimtas“ ir išgerti taurelę į visų sveikatą. Kaip suvenyrą meet‘o atminimui visi dalyviai gavo po puodelį su susitikimo data.

Baigus oficialiąją dalį prasidėjo naujokų įšventinimas. Ko gero visi arba bent jau daugelis yra girdėjęs mūsų posakis “Lipk ant taburetės”. Tą vakarą bene pirmą kartą tai buvo padaryta realybėje. Kiekvienas turėjo prisistatyti ir išgerti taurelę į susirinkusiųjų sveikatą. Ant kėdučių lipo: tps, Makenzis, SenasBebras (nė velnio jis ne senas, jis tik patyręs), Adomas, Irma, širšė.

Po įšventinimo prasidėjo linksmoji dalis, kurios aš nemačiau, nes kartu su keliais žvejokliais išvažiavau namo. Nors sako, BUVO LINKSMA :)

Pirma noriu kiek papasakoti apie patį ežerą. Kadangi atvažiavau gan anksti, radau vietoje tik dėdę Makenzį, o visi kiti smarkiai vėlavo. Mudu su juo bandėm kvosti šeimininką, kaip ir kur tos žuvys jo ežere ganosi. Atrodo šeimininko reikalavimai šiek tiek prasilenkia su mėgėjiškos žūklės įstatymais, bet paprasti žvejai čia nepageidaujami. Jei norite žvejoti, tai teks čia apsinakvoti. O tada jau prašom –jokiu leidimų nereikia.

O štai dar keletas faktų (beje praktikoje nepatikrintų). Ežeras prasideda kažkur pelkėje, taigi jame tikrai rasite lynų ir dideliu geltonų lietuviškų karosų. Yra čia ir laukinių sazanų. Deja 1995 metų žiema daug žuvies išduso. Taigi sudėkite į krūvą tai, kad mėgėjai čia negaudo, brakonieriai irgi (šeimininkas užtikrino), o pats vadas tinklus pasistato tik sau žuvies pasigaut ir galite darytis šiokias tokias išvadas apie Puožo žuvingumą. Pasak savininko, jis yra leidęs karpių, daug lydekų lervučių, žada leisti starkių, kurių čia jau yra. Galbūt kada nors čia vėl bus galima susirinkti ir žvejoti?

Mes su Makenziu susirinkome informaciją, paklausėme apie duobes bei kalniukus, o netrukus sulaukėme pagrindinio būrio žvejoklių. Nelaukdami kol anie persirengs, pirmieji lipom ant ledo ir pirmas skyles išgręžėme ten, kur turėtų būti duobė. Bet nesulaukėm jokio žuvies buvimo požymio.

Ne už ilgo pasirodė ir visa būrys žvejoklių. Gerbiamas Ešerys jau buvo praktiškai išbandęs žūklę Puože, todėl visi įdėmiai išklausėm jo instrukcijų. Na ir visi patraukė link krantų. Tik SenasBebras , kaip koks atsiskyrėlis apsistojo ežero viduryje. Kaip paaiškėjo vėliau, jam pavyko užkirsti nemenką karšioką, bet tas parodęs jam savo plokščia šoną, netruko parodyti ir uodegą.

Aš neskubėdamas ėjau link kranto vis prisėsdamas prie kokios senos eketės, kol pastebėjau kad viena trijulė traukia žuvis vieną po kitos. Kaip tikras lietuvis patraukiau ten, kur pagauna. Tai, ką pamačiau privertė mane merkti savo marmyškę netoliese. Zhukas, kuris mano žiniomis nuo ledo žvejojo gal 2 karta gyvenime, traukė keptuvės vertus ešerius vieną po kito. O man, esančiam už 2 metrų nuo jo nekibo niekas. Prisiminiau daugybę skaitytų straipsnių apie avižėlių formą, dydį bei spalvą ir jau bučiau puolęs ieškoti tos „kibios”, bet vienas dryžuotis padėjo man persigalvoti. Už toki teisingą poelgi jis žinoma buvo paleistas atgal į eketę, nors kiek supratau iš aplinkinių garsaus juoko, niekas nesuprato mano geraširdiško poelgio ir pamanė, kad nemoku žuvies ištraukti :).

Netrukus aš irgi apturėjau džiaugsmą to jausmo, kai vienas po kito ešeriai krenta ant ledo šalia eketės. Norinčių tai patirti atsirado ir daugiau. Galima sakyti, suėjo visi. Bet kibimas nustojo. Ir kokį pusvalandį niekas nepagavo nei žuvytės. Tada mūsų pulkas vėl išsiskirstė kas sau. Ir iki vakaro gaudė nedideles kuojytes ir ešeriukus. Situacijos nekeitė net „Žvejo tako“ pašarai.

Taip ir gaudėm visa diena 1-1,5 m gylyje, vaikščiodami nuo vienos eketės prie kitos. Daug kam tokia žūklė pabodo ir ežeras aptuštėjo. Beje Zhukas pasigyrė įkirtęs vietinį monstrą, kuris net nemirktelėjęs nutraukė 0,12 valą. Tas įvykis man įkvėpė optimizmo, kuris taip ir liko optimizmu iki pat vakaro. Mane nuo ledo nuviliojo moterys, nors noro žvejoti dar buvo likę, bet ką padarysi xexexe…

Paskui buvo oficialioji dalis. Naujokų lipimas ant „taburietkų“, kuriuos nedelsiant apklausdavo Ešerys ir Coyotas. Tiesa, buvo ir daugiau norinčiu sužino pikantiškų faktų apie naujokus, bet gerbiamieji komisijos nariai kalbėti neleido niekam. Paskui jūsų nuolankus tarnas paliko besilinksminančius.

Kaip viskas vyko toliau, vargu ar pavyks sužinoti, nes istorija tuos faktus palaidojo kažkur giliai dalyvių pasąmonėje ir užpylė dideliu kiekiu „ohoholio“. Beje kai kurios merginos sako prisimenančios, kad buvo gerai. Bet ar gali būti kitaip žvejoklių meet‘e?

Tironas