Susitikimas Babtuose prie Nevėžio.
Sausio mėnuo visiems žvejokliams buvo permainingas - žuvis tai kibo, tai nekibo. Buvo ir pūgų, ir gerų orų, bet žvejai yra žvejai – jiems blogo oro nebūna. Žinoma, būna pasirinkta neteisinga žūklės taktika, blogi rūbai ir panašiai…

Taigi, po ilgų ieškojimų, aptarinėjimų, spėlionių buvo nuspręsta žvejoklių susitikimą daryti Babtuose prie Nevėžio. Penktadienio vakare oras buvo gan geras, nors retkarčiais drėbė sniegas. Šiek tiek nerimą kėlė staigi oro permaina, bet su viltimi ankstų šeštadienio rytą mes su MT patraukėme į Babtus. Atvažiavę jau radome kolegas iš Šiaulių. Greitai suvažiavo ir kiti ekipažai iš Klaipėdos, Panevėžio, ir meet‘as buvo oficialiai pradėtas. Operatyviai buvo kuriamas ir organizuojamas žūklės planas ir jau greit mes važiavom link upės. Geriausias Nevėžio žūklavietes mums rodė jų žinovas MT. Pirmąją žūklės vietą pasirinkome, nuvažiavę nuo Babtų gal kokius 5 km. Vieta buvo nuteikianti optimistiškai - upė darė vingį, todėl buvo galimybė pasirinkti skirtingas žūklės vietas srovės atžvilgiu. Tačiau žvejybos pradžia nebuvo gera - per visą būrį žvejoklių nesulaukėme nei vieno kibimo! Šias vietas neblogai pažįstantis MT pasiūlė persikelti šiek tiek toliau, Nemuno link, ir mes nieko nelaukdami sutikome. Persikėlėme tikrai ne veltui. Tik atvykęs ir išsigręžęs eketę, poledinės žūklės virtuozas Ešerys greit pradėjo traukti įspūdingo dydžio pūgžlius. Visi buvo susitelkę prie kranto, o aš nusprendžiau žvejoti upės viduryje. Pačioje pradžioje žuvis kibo gan pakenčiamai ir daugelis žvejoklių šį bei tą pagavo. Dzūkelis, ešeriu siaubas, sugebėjo du nemažus ešerius pagauti tik jam vienam žinomais, kažkokiais stebuklingais būdais, kurių, deja mums sužinoti nepavyko. Visi kiti džiaugėsi pūgžliais, kuojomis, ešeriais ir vienu kitu plakiu. Oras buvo šaltokas, pūtė stiprokas vėjas, todėl visi šildėsi „gaiviaisiais gėrimais“.

Apsidairę aplink supratome, kad vietiniai žvejai arba labai nedraugiški, arba baikštūs, nes buvo pabėgę nuo mūsų kažkur toliau. Mes į tai dėmesio nekreipėme ir žvejojom toliau. Žuvis kibo sunkiai, bet viena kita žuvelė vis nudžiugindavo mus. Abejoju, ar būtumėm sulaukę nors tokio kibimo, jei ne žieminiai „Žvejo tako“ pašarai.

Už valandėlės atvyko mūsų nuostabiosios moterys, be kurių meet‘as būtų buvęs labai liūdnas ir bespalvis. Kai pamatėm jas ant ledo, visiems pakilo nuotaika ir dar su didesniu užsidegimu pradėjom „gaudyti”. Atėjusios moterys buvo linksmai nuteikė ir mus: pavyzdžiui man teko ant rogučių vežioti Jolanta. Kaip visada ir būna, ir tąsyk nukentėjau per moteris. Betempdamas rogutėmis Jolantą prie pat kranto iki pusės įlūžau. Bet tai nė kiek nesumažino nei mano, nei kitų nuotaikos, todėl moteriškių lydimas patraukiau į sodybą. Pirties šeimininkas mus parvežė, o visi kiti dar liko bandyti laimės žūklėje. Grįžus buvo suruoštas puikus vaišių stalas. Netrukus, taip ir nesulaukę aktyvesnio žuvų kibimo, grįžo žvejai. Persirengę bei šiek tiek apšilę pradėjom antrąją susitikimo dalį. Buvo ir šokiai, ir pirtis, ir daug dainų bei juoko, bei nuostabių moteriškų šypsenų. Šis susitikimas neapsiejo be apdovanojimų, skirtų mini žūklės varžybų dalyviams. Daugiausiai žuvies pagavo Dzūkelis. Jis gavo „Žvejo tako“ jaukų, taip puikiai pasiteisinusių Nevėžyje. Taip pat buvo apdovanotas mažiausiai pagavęs bei daugiausiai progų neišnaudojęs varžybų dalyvis Coyotas, turėjęs net du lydekinius kibimus, iš kurių nei vieno nebuvo sėkmingas.

Vakare visi kas norėjo lėkė į pirtį, kurią puikiai prikūreno Tironas. Jis porą valandų neleido niekam ten įeiti, kad tik būtų kuo karščiau. Po pirties buvo labai smagu palįsti po šaltu dušu - atsigavo visas kūnas, protas bei siela ir pasisėdėjimas buvo tesiamas toliau. Tie kurie nėjo į pirtį ir negavo atgaivos, nežinia dėl ko nuėjo miegoti, o tie kurie buvo pirtyje, labai sėkmingai trypė pagal „Scooter" muziką. Balčiui ji ypač patiko - jis net dainų žodžius išmoko. Kai visi pailso nuo triukšmingų šokių, mūsų puikus menininkas TIX pasiėmė gitarą ir visi pradėjom dainuoti.

Atėjus vidurnakčiui beveik visi jau buvo sumigę. Buvom likę tik keletas nemiegančių, kurie nekreipė dėmesio į visus choru knarkiančius miegalius, kol galų gale neištvėrę nuovargio, griuvom ir mes.

07:00 ryte prabudę su Žuku nuėjom žadint ir kitų. Greit atsikėlė ir TIX, kuris išvirė nuostabią sriubą, puikiai atgaivinusią visus žvejoklius. Po valandos pradėjo keltis visi. Kai pavalgėm, susitvarkėm, buvo nuspręsta, jog reikia būtinai lėkti į parduotuvę parnešti alučio bei mineralinio vandens – nuo vakarykštės pirties daugelį troškino :). Eidami iš parduotuvės dainavom „Aš papuošiu žirgo galvą“. Visi praeiviai gyrė mūsų dainą. Taip į parduotuvę teko keliauti ir antrą kart, bet dabar jau mus vežė Sigutis. Visą rytą bendravom ir džiaugėmės, kad esam kartu vieni su kitais: bendraminčiais, bičiuliais. Atėjus 11 valandai kai kas pradėjo skirstytis namo, nes laukė tolimas kelias. Mūsų gretos mažėjo ir kažkaip liūdnoka vienu momentu pasidarė, kad taip greit reikia su visais išsiskirti. Galų gale atėjo ir mano eilė. Su visais atsisveikinęs, skaudančia širdim aš palikau savo bičiulius, kurie dauguma man tapo brangūs. Manau ir vieni kitiems tapome brangesni nei iki tol. Palikome vieni kitus jau svajodami apie jau ateinantį naują susitikimą, kuris, kaip nutarėm, bus Panevėžyje.

Tai va, toks nuostabus buvo mūsų meet‘as, kuriame buvo dar labiau susibičiuliauta, Dar daug linksmų dalykų ten nutiko, todėl nebuvusiems siūlau ateinančiame susitikime būtinai dalyvauti, kuris jau tikrai ne už kalnų.

Tutenovas