Plekšnių žvejyba nuo kranto Nemirsetoje

Kaip ir buvo sutarta, žvejokliai susitiko Palangoje. Susirinko tikrai gausiai - virš 20 žmonių. Patraukėme link Nemirsetos. Naujienos apie plekšnių kibimą buvo nekokios, nes keli mūsiškiai bandė žvejoti nuo Palangos tilto iš vakaro, bet rezultatas buvo prastas. Bet gi žvejai tokie žmonės - kol patys nepabandė, tol nepatikės, jog nekimba. Taigi ir mes, susirinkę meškeres, stovelius, kėdes, kibirus ir kita mantą, patraukėme prie jūros. Oras puikus, vėjas silpnas, jūra rami, tereikia tik vieno nedidelio dalyko - kad žuvys kibtų. Visi aktyviai pradedam žvejoti. Meškerių įvairovė, masalų aptarimas, laukimas… Pirmieji metimai ne visiems buvo sėkmingi, nes kai kurie, tarp jų ir aš, nuo jūros kranto gaudėme pirmą kartą. Bet kuo toliau, tuo metimai buvo tolimesni ir siekė 100 ir net daugiau metrų. Pradžia buvo tikrai optimistiškai nuteikianti - šalia žvejojusiam kolegai tik užmetus buvo kibimas, tačiau žuvis nutrūko. Bet vis tiek visiems pasidarė smagiau. Antro kibimo ilgai laukti neteko ir plekšnė atkeliavo į krantą. Po truputį plekšnytes pradėjo traukti ir kiti žvejokliai. Kai kuriems pavyko ištraukti net tris plekšnes iš karto. Tačiau kuo toliau, tuo prasčiau žuvys kibo. Dabar ir patys pamatėm, kad plekšnių kibimo, kurio taip tikėjomės, nesulauksim ir mes. Nors turėjome didelį norą pagaudyti žuvies bei gausybę įvairiausių masalų, bet kaip visada kibo „vakar”. Aišku, kad visų kalčiausias dėl tokio nekibimo buvo rytų vėjas. Kaip bebūtų gaila, meteorologų prognozės pasitvirtino ir visą savaitę pūtęs palankus vėjas šeštadienį ėmė ir pasisuko iš rytų. Todėl ir plekšnės, visą savaitę lipusios į krantą, pasuko į Baltijos jūros platybes.
Tačiau nusivylusių žvejoklių susitikimu turbūt nebuvo, nes dėl žūklės kritusią nuotaiką pataisė antroji mūsų susitikimo dalis. Puiki pirtis, pokalbiai prie kavos puoduko (tiesą sakant, nemačiau, kad kas ją gertų) bei alaus bokalo puikiame kolektyve praskaidrintų net labiausiai nevykusios žūklės nuotaikas.
Apibendrindamas visą žūklę, norėčiau pasakyti savo nuomonę, kad žvejyba jūroje nuo kranto tikrai turi geras perspektyvas. Žinoma, gal reiktų pasirinkti tinkamesnę vietą, kur gylis šiek tiek didesnis. Jei kam svarbiau prigaudyti nerealius kiekius žuvies, nei gerai pailsėti, tas, aišku, rinksis tiltus ar molus ir žūklaus vadinamajame „kolūkyje”. Tačiau norintis pailsėti, pasigrožėti jūra ir pajusti plekšnės kibimą turėtų rinktis žūklę nuo kranto. Sulaukus palankaus vėjo rezultatai tikrai nebūtų prastesni, nei žvejojant nuo tilto ar molo.
Noriu dar karta padėkoti visiems žvejokliams už aktyvų dalyvavimą susitikime bei puikią nuotaiką. Tikiuosi, kad kito susitikimo nereikės laukti iki pavasario ir mes vis dėlto susitiksim dar kartą šiais metais, gal kur nors ant ledo…
Nei žvyno, nei uodegos.

Balčius