Startavo 2010 m. „ANT BANGOS-Kotas" poledinės žūklės čempionatas. Pirmasis jo etapas įvyko praėjusį šeštadienį sausio 30 d. ant Juodžio ežero ledo. Tai jau penktasis klubo organizuojamas čempionatas ir ketvirtą kartą jo atidarymo našta teko Juodžiui. Šiemet, šalia tradicinės sportinės žūklės varžybų, vyko laisvojo stiliaus rungtis, kurioje buvo galima varžytis laikantis Mėgėjiškos žūklės taisyklių. Ko gero, tiek naujovės, tiek varžybų tradicija leido šiemet sulaukti rekordinio dalyvių skaičiaus. Sportinėje įskaitoje varžėsi 41 dalyvis, o susirungti laisvajame stiliuje panoro 10 žvejų. Po serijos speiguotų dienu praktiškai varžybų išvakarėse šaltis atslūgo, todėl sąlygos žvejoti buvo tikrai geros, tačiau žuvų elgesį orų permainos paveikė neigiamai - kibimas buvo pakankamai vangus. Tačiau, kaip ten bebūtų, sąlygos visiems buvo vienodos ir nugalėjo stipriausi.

Kalbiname etapo nugalėtoją Martyną Lukoną, antrus metus iš eilės ant nugalėtojų pakylos užlipusi Deividą Ganiprauską, pernykštį laureatą Sergej Aleškevič ir laisvojo stiliaus varžybų nugalėtoją Saulių Janušką.

- Martynai, esi tiek klubo, tiek panašaus lygio varžybų naujokas, tačiau pirmas tavo startas nustebino daugelį - iš karto pirma vieta, nors varžybose dalyvavo tikrai pajėgūs varžovai, net Lietuvos rinktinės nariai. Ar tikėjaisi tokio starto?

- Jau visas pusmetis kaip esu klubo narys, jau ir kojas apšilti spėjau, tad gal jau ir nesu toks naujokas klube. Yra ir naujesnių. O šitos varžybos man tikrai buvo pirmos. Dalyvavau turėdamas užduotį patekti bent į dešimtuką. Tokio starto tikrai nesitikėjau ir dabar dar netikiu pergale. Tiesiog, manau, man labai pasisekė arba, kitaip, varžovams labai nepasisekė.

- Kas lėmė tavo pergalę?

- Pergalę lėmė tik sėkmė arba, pasikartosiu, varžovų nesėkmė. Ir, galbūt, tai, kad daugelis tame ežere gaudėme pirmą kartą ir visi tapom lygūs.

- Pirmasis etapas tau susiklostė labai sėkmingai, tačiau liko dar du. Ar jau galvoji apie juos ir kokių staigmenų žadi pateikti savo varžovams?

- Jokių staigmenų nežadu, tiesiog, galbūt, dabar dar rimčiau pažiūrėsiu į varžybas ir apskritai į žūklės sportą. Ir pabandysiu ištaisyti savo klaidas treniruočių pagalba.

- Ačiū už pokalbį.

- Deividai, tau įvairios varžybos nėra naujiena. Esi patyręs ir pergalių, ir nesėkmių, tačiau klubo varžybų istorija sako, kad esi pirmasis, kuris sugebėjo du kartus tapti Juodžio etapo prizininkų. Gal turi kažkokį specialų gero kibimo receptą šitam ežerui?

- Recepto šiam ežerui neturiu, nes žvejoju čia tik antrą kartą - t.y lygiai tiek kartų, kiek čia buvo varžybų. Spėju, jog ir pernai ir šiemet mane tiesiog lydėjo sėkmė.

- O kuo šiemet varžybos skyrėsi nuo pernykščių ir kuo buvo panašios?

- Paanalizavus pernykščio ir šių metų laimikio svorius, tai jie beveik identiški. Kibimas taip pat buvo vienodai geras (arba prastas). Šiemet kiek stipriau kibo balta žuvis - pernai didesnę laimikio dalį sudarė ešeriukai. Ledas šiemet dvigubai storesnis - privertė susimąstyt apie grąžto peilių keitimą. Džiugu, jog šiais metais dalyvių susirinko daugiau, bei ačiū rėmėjams, sunkmečio metu nepagailėjusiems puikių prizų.

- Šiemet varžybas laimėjo Martynas. Nors tai buvo jo debiutas. Ko, tavo nuomone, reikia naujokui, norint pademonstruoti tokį rezultatą?

- Džiugu, jog Martynas laimėjo - nei žvyno jam ir būsimose varžybose. Kiek pstebėjau, Martynas gaudė teisinga meškerėle - „balalaika" bei "užlaikė" žuvį pašaru. Didžiausia klaida, kurią daro naujokai, yra ta, jog gaudo "neteisingais" įrankiais ir per storais valais. Patarimas: gaudyti „balalaika", valas ne storesnis nei 0,08 mm, maža avižėlė, saikingas bet būtinas žuvų šėrimas trūklio lervomis ir kai kada sausu pašaru. Taip pat didelė klaida gaudyti ten, kur žuvis nesilaiko. Jei žuvis eketėje nekimba, geriau gręžti, gręžti, gręžti, kol ją rasite.... arba nerasite. Visa kita technikos reikalas, kurio neįmanoma nupasakot - tai ateina su laiku. Na ir aišku reikia pagaut SĖKMĘ už uodegos. Kaip tą sėkmę pagaut, biesas žino...

- Ačiū už atsakymus.

- Sergejau, pernai Juodyje laimėjai auksą. Kaip rodo rezultatų palyginimas - kibimas tiek pernai, tiek šiemet buvo labai panašus. Kodėl nusisuko sėkmė šį šeštadienį?

- Per pirmąjį turą viskas buvo kaip ir tvarkoje. Paruošiau „mūšio lauką", žuvys „atsiliepė" į pašarą, jau pirmoje eketėje pagavau ešeriuka ir kuoją, veliau dar radau porą ekečių su kuojom, kol galu gale aptikau plakius. Juos pavyko išlaikyti, todėl jie ir sudarė pagrindinį laimikio svorį.

Prasidėjus antrajam turui, beruošdamas eketes, pastebėjau vietą, kurioje kitiems žvejams kibo plakiai. Bandžiau įsikurti toje zonoje, bandžiau pervilioti žuvis, tačiau viskas veltui. Tokiais momentais, kai sėdi vidury penkių žvejų, kurie traukia žuvį po žuvies, o tau nė krust, pradedi nenorom tikėti pikta valia. Kai po tavim 8 m vandens sluoksnis - viskas vyksta lėčiau, ir jeigu iš karto nepataikei ant žuvų susitelkimo, vėliau gali tiesiog pritrukti laiko tikrinti naujus plotus. Juodyje žuvys „stovėjo" kaip įkaltos - pasisekė tiems, kas pataikė. Spausti kitų dalyvių, gaudyti agresyviai nenorėjau, tačiau vėliau, su treneriu atlikęs situacijos analizę, supratau, kad tai buvo vienintelis kelias į sėkmę.

Labai džiaugiuosi, kad pasitaikė tokia "įkaltos žuvies" situacija. Ateityje, manau, galėsiu pasinaudoti įgyta patirtimi.

- Šiemet atstovauji klubui Lietuvos sportinės žūklės klubų lygoje (LSŽKL). Tačiau nenusisuki ir nuo klubo varžybų. Kaip manai, ar jos yra naudingos sportininkams, kurie jau yra pasiekę aukštų rezultatų tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje arenoje?

- Man bet koks dalyvavimas varžybose yra nuolatinis mokinimosi procesas, patirties kaupimas. Ar klubo varžybos būtų naudingos patyrusiam sportininkui? Be abejo, nes tai kiek specifinės varžybos, žvejojama labai gyliai, o tai jau lemia kitą taktiką ir t.t. Bet sportininkai turi varžybų grafikus, varžybų prioritetus, įsipareigojimus komandai ir bando treniruotis busimoje varžybų vietoje arba bent jau panašiose sąlygose. Todėl, ar dalyvauti klubo varžybose, ar vietoje jų ruoštis Lietuvos čempionatui - prioritetu ir turimo laiko reikalas.

- Kadangi bendra čempionato įskaita skaičiuojama ne pagal etapų rezultatus, o pagal pasirodymus turuose (įskaitiniai yra keturi geriausi turai), tai vis dar turi neblogus šansus atsikovoti parastas pozicijas. Kuris etapas - Monio ar Beržos - bus sudėtingesnis, o kuris gali būti tau sėkmingiausias ir kodėl?

- Monyje jau esu žvejojęs, jeigu dar rasiu laiko pasitreniruoti, manau, galėsiu parodyti gerą rezultatą. Berža yra toli, treniruočių, ko gero, nebus. Todėl mano planas tam ežerui - orientuotis į tuos, kurie jį geriau pažįstą.

- Dėkoju už pokalbį.

- Sauliau, žinau, kad ilgai abejojai, ar verta jau šiemet debiutuoti poledinės žūklės varžybose. Galiausiai pasirinkai pirmą kartą šiemet organizuotą laisvojo stiliaus rungtį. Kas lėmė tokį apsisprendimą?

- Abejones kėlė tai, kad iki šios žiemos nesu žvejojęs ant ledo. Tai buvo mano trečia ar ketvirta žieminė žūklė. Taigi į sportinį sektorių tikrai nepretendavau.

- Kaip parodė rezultatai - tavo sprendimas pasiteisino. Kokį žvejybos būda pasirinkai ir kodėl?

- Išsigręžęs keletą ekečių, jas patikrinau „balansyru" ir blizgute - nesulaukiau nei stuktelėjimo. Taigi pabandžiau avižėlę. Pasiteisino. Kibo balta žuvis. Pirmam ture sugaudžiau keletą kuojikių ir delninį karšiuką. „Dirbo" tik viena avižėlė ir „balalaika" su mano pasigamintu sargeliu iš „flopiko" Svarbiausia - tikėt įranga ir masalu.

Pasibaigus pirmajam turui, jau girdėjau kalbas, kad karšiokas pretenduoja į vieną iš apdovanojimų. Antrąjį turą pradėjau taip pat išsigręždamas keletą ekečių nuo kranto į gylį. Pradžioj „dirbo" viena eketė - iš kurios, kaip koks sportininkas pradėjau traukt sprindines kuojikes viena po kitos. tada jau patikėjau, kad parodysiu kažkokįrezultatą. Na, o turo pabaigoje tikriausiai lydekiokui arba geram ešeriui nukalus „laimingąją" avižą, bei išbaidžius žuvį laimingoje eketėje, perėjau į giliausiai paruoštą eketę, iš kurios jau buvau „išėmęs" keletą žuvų. Tik nuleidus panašią, bet, deja, nevolframinę avižėlę, pajutau stipresnį pasipriešinimą - tai buvo jis - dar vienas karšiukas (didžiausia balta žuvis). Ištraukus dar kelias kuojas, baigėsi turui skirtas laikas.

- Kaip manai, ar pasiteisino laisvojo stiliaus varžybų sumanymas? O gal reiktų ką nors keisti, kad jos taptų įdomesnės?

- Laisvo stiliaus varžybos yra labai sveikintinos- tiek klubo veikloje, tiek Lietuvos sportinės žūklės propagavime, nes, kiek žinau, jos yra labai retas reiškinys. O tokiose varžybose galima pasireikšti ir tokiems "čainykams'' kaip aš.

- Ačiū už išdėstytas mintis.

Pasibaigus pirmajam etapui dėkojame čempionato rėmėjams - UAB „Kotas", „Bravaria", „Sonax" ir „Elmenhorster" už įsteigtus prizus, sriubos „šefui" Valdui Jasiulioniui už gardžią „žvejų sriubą", p. Stasiui Gaiduliui už išvalytą kelią, o visiems dalyviams už gerą nuotaiką ir šiltą bendravimą. Iki susitikimo vasario 21 d. (sekmadienį) ant Monio ledo. Nei žvyno visiem, nei uodegos!