Pasaulio poledinės žūklės čempionas Peteris Lyderis (Latvija)2004 m. vasario 14–15 dienomis Latvijoje, netoli Rygos esančiame Ungurs ežere, vyko II-asis Pasaulio poledinės žūklės čempionatas. Šis čempionatas, kaip ir pirmasis, vykęs prieš 2 metus, buvo surengtas tame pačiame ežere.
Antrą kartą iš eilės pasaulio čempionais tapo latviai, be to, antrą kartą asmeninėje įskaitoje pirmą vietą užėmė latvis Peteris Lyderis. Žvejai mėgsta juokauti ir į klausimą „Kokia P. Lyderio sėkmės paslaptis?“ atsako – visų pirma reikia turėti tokią pavardę.

O lietuviai po praeito čempionato savo rezultatą pažemino vienu laipteliu, šį kartą buvo ketvirti. Iš Lietuvos sportininkų geriausio rezultato pasiekė Arimantas Cironka, asmeninėje įskaitoje užėmęs 9 vietą. Lietuvą atstovavo Lietuvos sportinės žūklės klubų lygos sudaryta rinktinė pagal trijų žiemos turų reitingus:Arimantas Cironka treniruoti tik vieną dieną. Tuo tarpu kitos rinktinės treniravosi po savaitę. Mūsų lygos skurdumą parodė ir lietuvių nedalyvavimas oficialiame čempionato uždaryme. Pasak lygos viceprezidento Mariaus Macijausko už dalyvavimą uždarymo vakarėlyje, kuris vyko viename iš Rygos pramogų centrų, buvo prašoma 50 eurų už kiekvieną dalyvį. Todėl lyga, neturėdama tokių pinigų nedalyvavo.
Žuvytė: Ką naujo pastebėjote šiose varžybose?
Juozas: Daugiau dalyvių, pamažu atsiranda kažkoks prestižas dalyvauti čempionate. Atvažiavo dalyvauti kanadiečiai. Bet kita vertus, kokie jie kanadiečiai – rusų imigrantai. Tik vienas iš komandos kažką angliškai burbuliavo, o kiti puolė sveikintis rusiškai! Buvo atvykusi Čekijos delegacija, norėjo pasižiūrėti į varžybų lygį, galbūt turi planų sudalyvauti. Iš varžybų parsivežėme vieną naujieną – ypatingą švedų meškerytę. Linas Žvaliauskas su švedais išmainė ją į avižėles. Neįprasta meškerytės konstrukcija, iš šalies stebint sunku net pastebėti, kada žuvis traukiama. Tiek švedai, tiek suomiai gaudė tokiomis. Be to, šiek tiek pasikeitė varžybų taisyklės. Grąžtas ir dėžė sektoriuje gali būti bet kur, o anksčiau galima buvo laikyti tik 5 metrų zonoje.
Žuvytė: Kokie esminiai skirtumai tarp rinktiniu?
Juozas: Jau minėjau, kad švedai ir suomiai gaudė su ypatingomis meškerytėmis. Latviai žvejojo su patobulintomis avižėlėmis. Visi sportininkai naudojo tas pačias rusiškas Minialinkos avižėles, o latviai patobulino įlituodami mažesnius kabliukus. Visi gaudė 0,06 mm valu, o ukrainiečiai net 0.049 mm. Sparčiausiai dirbo latviai ir rusai, o lenkai atsipūtę gulėjo. Toks jausmas, kad į čempionatą atvažiavo ne varžytis, o pažvejoti. Nelakstė, išsigręžė sau eketes ir sėdėjo, kai kurie pavargę prigulė, žodžiu, ramiai žvejojo. Vėliau pasikalbėję išsiaiškinome, kad pas lenkus visiškai kitokios taisyklės ir tradicijos vidaus varžybose. Rusai žvejojo taip susirietę ir užgulę eketes, kad sunku buvo įžiūrėti ką jie ten daro. Be to, taip išlavinę traukimo techniką, net sunku pastebėti kada traukia žuvį. Latviai ir rusai ėmėsi gana agresyvios sodinimo taktikos. Pamato, kad kas nors traukia žuvį, pribėga ir prigręžia ekečių aplinkui, pripila jauko ir tam žvejui kibimas baigiasi. Taip latvis Guntis Karklinš „nusodino“ mūsiškį Remigijų Marcinkų, pastebėjęs kad šis traukia didesnius ešerius.
Iš pokalbio ir su Juozu Paulėku ir su lygos viceprezidentu Marium Macijausku susidaro įspūdis, kad lyga vos ne vos sukrapštė pinigų rinktinės dalyvavimo mokesčiui bei nakvynei Latvijoje. Teko girdėti tik apie vienintelį rėmėją Vytautą Paškauską (Alytaus sportinės žūklės klubas „Meškerės broliai“), kuris rinktinei padovanojo 12 kg uodo trūklio lervų.
Kitą pasaulio čempionatą numatyta surengti 2005 metais Švedijoje.
Sportinės žūklės klubo „Druskonis“ pirmininkas Juozas Paulėkas: Vien tai, kad lietuviai neturi normalios vieningos komandinės aprangos rodo mūsų lygos skurdumą ir neorganizuotumą. Net baltarusiai, gyvenantys po Lukašenkos „priespauda“, sugebėjo susiorganizuoti vienodą tvarkingą aprangą. Be to, mūsų rinktinei trūksta normalaus trenerio, stratego, organizuotumo. Pavyzdžiui, latviai prie kiekvieno sektoriaus buvo pastatę po 4 stebėtojus ir koreguotojus, o mes teturėjome tik po vieną. Latvijos ir Rusijos komandos turėjo net psichologus, kurie taip nuteikdavo sportininkus, kad šie sugebėdavo susikaupti ir atsiduoti tik varžyboms, ko gero, nekildavo jokių pašalinių minčių. Nuo praeito čempionato rusai pakeitė visus trenerius ir vadovus. Mūsiškių treniruotės taip pat vyko ne taip, kaip turėjo vykti. Trys rinktinės nariai, Druskininkų „Druskonio“ klubo sportininkai į treniruotę atvažiavo tik 3 dienos prieš varžybas, likusieji spėjo pasi-Pasaulio poledinės žūklės čempionatas. Lietuviai ketvirti.
(Šiaulių „Fortūna“), Gintaras Sevilionis (Druskininkų „Druskonis“), Linas Žvaliauskas (Druskininkų „Druskonis“), Sigitas Diksa (Druskininkų „Druskonis“), Remigijus Marcinkus (Šiaulių „Fortūna“), Valdemaras Bertašius (Panevėžio „Žvejo takas“). Komandos vadovas - Lygos prezidentas Aurelijus Paulauskas, treneris - viceprezidentas Marius Macijauskas. Kokia tvarka parinkti komandos vadovai, istorija nutyli. Matyt, jie patys save pasiskyrė...
Čempionate dalyvavo 10 rinktinių, šalys užėmė vietas:
1. Latvija
2. Rusija
3. Švedija
4. Lietuva
5. Suomija
6. Baltarusija
7. Ukraina
8. Kanada
9. Estija
10. Lenkija
Išsamius protokolus rasite čia http://www.hunting.lv/komandu2.xls ir http://www.hunting.lv/indiv3.xls, o vieno iš pagrindinių organizatorių Janis Stikuts įspūdžius ir išsamų varžybų aprašymą rusų kalba rasite latvių interneto portale www.fishing.lv
Plačiau apie čempionatą papasakojo visas varžybas stebėjęs Juozas Paulėkas, sportinės žūklės klubo „Druskonis“ pirmininkas. Juozas apie Lietuvos rinktinės dalyvavimą čempionate kalbėjo su liūdesiu. Pasak sportininko, lietuviai pasirodė kaip kaimiečiai.
Juozas: Vien tai, kad lietuviai neturi normalios vieningos komandinės aprangos rodo mūsų lygos skurdumą ir neorganizuotumą. Net baltarusiai, gyvenantys po Lukašenkos „priespauda“, sugebėjo susiorganizuoti vienodą tvarkingą aprangą. Be to, mūsų rinktinei trūksta normalaus trenerio, stratego, organizuotumo. Pavyzdžiui, latviai prie kiekvieno sektoriaus buvo pastatę po 4 stebėtojus ir koreguotojus, o mes teturėjome tik po vieną. Latvijos ir Rusijos komandos turėjo net psichologus, kurie taip nuteikdavo sportininkus, kad šie sugebėdavo susikaupti ir atsiduoti tik varžyboms, ko gero, nekildavo jokių pašalinių minčių. Nuo praeito čempionato rusai pakeitė visus trenerius ir vadovus. Mūsiškių treniruotės taip pat vyko ne taip, kaip turėjo vykti. Trys rinktinės nariai, Druskininkų „Druskonio“ klubo sportininkai į treniruotę atvažiavo tik 3 dienos prieš varžybas, likusieji spėjo pasi-treniruoti tik vieną dieną. Tuo tarpu kitos rinktinės treniravosi po savaitę. Mūsų lygos skurdumą parodė ir lietuvių nedalyvavimas oficialiame čempionato uždaryme. Pasak lygos viceprezidento Mariaus Macijausko už dalyvavimą uždarymo vakarėlyje, kuris vyko viename iš Rygos pramogų centrų, buvo prašoma 50 eurų už kiekvieną dalyvį. Todėl lyga, neturėdama tokių pinigų nedalyvavo.
Žuvytė: Ką naujo pastebėjote šiose varžybose?
Juozas: Daugiau dalyvių, pamažu atsiranda kažkoks prestižas dalyvauti čempionate. Atvažiavo dalyvauti kanadiečiai. Bet kita vertus, kokie jie kanadiečiai – rusų imigrantai. Tik vienas iš komandos kažką angliškai burbuliavo, o kiti puolė sveikintis rusiškai! Buvo atvykusi Čekijos delegacija, norėjo pasižiūrėti į varžybų lygį, galbūt turi planų sudalyvauti. Iš varžybų parsivežėme vieną naujieną – ypatingą švedų meškerytę. Linas Žvaliauskas su švedais išmainė ją į avižėles. Neįprasta meškerytės konstrukcija, iš šalies stebint sunku net pastebėti, kada žuvis traukiama. Tiek švedai, tiek suomiai gaudė tokiomis. Be to, šiek tiek pasikeitė varžybų taisyklės. Grąžtas ir dėžė sektoriuje gali būti bet kur, o anksčiau galima buvo laikyti tik 5 metrų zonoje.
Žuvytė: Kokie esminiai skirtumai tarp rinktiniu?
Juozas: Jau minėjau, kad švedai ir suomiai gaudė su ypatingomis meškerytėmis. Latviai žvejojo su patobulintomis avižėlėmis. Visi sportininkai naudojo tas pačias rusiškas Minialinkos avižėles, o latviai patobulino įlituodami mažesnius kabliukus. Visi gaudė 0,06 mm valu, o ukrainiečiai net 0.049 mm. Sparčiausiai dirbo latviai ir rusai, o lenkai atsipūtę gulėjo. Toks jausmas, kad į čempionatą atvažiavo ne varžytis, o pažvejoti. Nelakstė, išsigręžė sau eketes ir sėdėjo, kai kurie pavargę prigulė, žodžiu, ramiai žvejojo. Vėliau pasikalbėję išsiaiškinome, kad pas lenkus visiškai kitokios taisyklės ir tradicijos vidaus varžybose. Rusai žvejojo taip susirietę ir užgulę eketes, kad sunku buvo įžiūrėti ką jie ten daro. Be to, taip išlavinę traukimo techniką, net sunku pastebėti kada traukia žuvį. Latviai ir rusai ėmėsi gana agresyvios sodinimo taktikos. Pamato, kad kas nors traukia žuvį, pribėga ir prigręžia ekečių aplinkui, pripila jauko ir tam žvejui kibimas baigiasi. Taip latvis Guntis Karklinš „nusodino“ mūsiškį Remigijų Marcinkų, pastebėjęs kad šis traukia didesnius ešerius.
Iš pokalbio ir su Juozu Paulėku ir su lygos viceprezidentu Marium Macijausku susidaro įspūdis, kad lyga vos ne vos sukrapštė pinigų rinktinės dalyvavimo mokesčiui bei nakvynei Latvijoje. Teko girdėti tik apie vienintelį rėmėją Vytautą Paškauską (Alytaus sportinės žūklės klubas „Meškerės broliai“), kuris rinktinei padovanojo 12 kg uodo trūklio lervų.
Kitą pasaulio čempionatą numatyta surengti 2005 metais Švedijoje.

Žuvytė