Tomas Budas

Lietuvos karpininkų asociacijos prezidentas

Prabėgus daugiau nei savaitei po pasaulio čempionato Prancūzijoje, kur varžėsi karpių žūklės meistrai iš 26 planetos valstybių, mėginsiu apžvelgti įvykius, kurių galbūt nepaminėjo šių varžybų apžvalgininkas Jurgis Gudauskas. Sunku po plunksnos virtuozo kažkaip geriau perteikti buvusius nutikimus, bet savo, netašytu stiliumi, vis tik mėginsiu kažką aprašyti.

Visų pirmiausiai noriu pasakyti, kad man buvo didelė garbė būti tarp rinktinės vyrų, kurie negailėdami nei savo brangaus laiko, nei savo jėgų dalyvavo žiaurioje atrankoje Lietuvoje, o po to pasaulio čempionate iškovojo Lietuvai labai aukštą rezultatą – II vieta 2016 metų FIPSed pasaulio čempionate, Lietuvos karpininkų rinktinė – planetos VICEČEMPIONAI !!!

Noriu padėkoti rinktinės narių šeimyniškiams ir darbo kolegoms, kurie iškentė šį pragarą kompensuodami savo jėgomis mūsų nebuvimą artimoje aplinkoje. Kartu didelis AČIŪ sirgaliams – jautėme Jūsų alsavimą.

Žinoma negaliu nepaminėti rėmėjų. Finansinis rinktinės stabilumas, tai vienas iš faktorių, kuris leidžia konkurencingai dalyvauti pasaulio čempionate ir sudaro aktyvią atranką Lietuvos čempionate. Mes džiaugiamės savo stabiliais generaliniais rėmėjais Lenkijos įmone „PROS“, Lietuvos įmonėmis UAB „Paliūtis“ ir UAB „Fanatikai“ bei nauju generaliniu rėmėju UAB „Vilmanda“ – „Žūklys“.

Tvirtą pagrindą po mūsų kojomis padėjo surengti: „Žvejoklis“ (Žilvinas Kazlauskas); „Finance Property“ (Algirdas Daukšas); „Deepex“ (Gintautas Daunys ir Aurelijus Kirsnys); „Siprakas“ (Remigijus Rupeika); „DraudimoNuolaida“ (Valdas Bakanas) bei Lietuvos sportinės žūklės federacija.

Lietuvos karpininkų rinktinė jau septintus metus iš eilės dalyvauja pasaulio čempionatuose (labai bijojau, kad nepasitvirtintų Marijono Mikutavičiaus dainos žodžiai – „devynis kartus iš eilės“), todėl esame be galo dėkingi savo rėmėjams už tai, kad mumis tikėjote.

Rinktinės kelio pradžia

Visą rinktinės delegaciją sudarė 14 žmonių, tai rinktinės nariai: Rytis Klimas, Vilius Putnikas, Arvydas Eizitavičius, Aurimas Katkevičius, Darius Grigaitis, Olegas Ružickis, Tomas Klovas, Marius Andriejauskas. Rinktinės kapitonų ir trenerių štabas: Saulius Navickis, Mantas Staškus ir Jurgis Gudauskas. Burtininkai visais klausimais – Zbignevas Balkovskij ir TV laidos „Apie žūklę“ operatorius – Ronaldas Rutkauskas. Rinktinės vadovas – Tomas Būdas. Treniruotės, susirinkimai Lietuvoje ir Prancūzijoje vyko sklandžiai, visiems aiškiai buvo paskirstytos pareigos, kurios atliktos praktiškai be priekaištų. Pareigų darbštus atlikimas, besąlygiškas paklusnumas – tai vieni iš esminių šios rinktinės bruožų, kurie padėjo pasiekti aukštą rezultatą.

Suprantu, kad iš šono žiūrint kapitonų ir vadovų skaičius atrodo neadekvatus rinktinės narių skaičiui, kurie dirba sektoriuose, bet šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į patirtį. Pasaulio čempionato oficialus šablonas, kuriame įrašyta tik 11 pavardžių, jau gerokai pasenęs, daugelis rinktinių to šablono nesilaiko ir vežasi su savimi žmonių tiek, kad būtų kuo lengviau orientuotis kas vyksta aplinkui. Todėl ir mes nusprendėme, kad kapitonai pastoviai visą dieną privalo būti prie vandens, o į kapitonų susirinkimus, kurie kartais trunka ir porą valandų (ten atstovavimas būtinas) gali nueiti  kitas rinktinės atstovas ir reikalingiausią informaciją perduoti trumpai žodžiu prie ežero.

Komandos įkvėpėjas nuo pat pirmos atvykimo į Prancūziją dienos tapo Ronaldas, kuris savo tikėjimu ir garsiais pareiškimais prieš varžybas apie aukštą vietą mane kartais pastatydavo į nejaukią padėtį, nes mes tik vidutiniokai, bet giliai sieloje aš labai tikėjau šia rinktine, nes žinojau, kad rinktinės vyrai versis per galvą vykdydami kapitonų užduotis.

Kitų valstybių delegacijos žymiai ženklesnės (kelios išimtys buvo), todėl labai smagu, kad prie mūsų Prancūzijoje prisidėjo Valdas Bakanas, Remigijus Rupeika ir Darius Gudžiūnas, jie sekė kitų komandų dar nepaskelbtus rezultatus, bei sunkiomis akimirkomis skaidrino mūsų nuotaikas.

Čempionatas

Smulkmeniškai apie tai, kaip vyrai išbuvo visas 72 valandas savo sektoriuose, apie jų emocijas, jų nusivylimus ar džiaugsmus, apie juodą darbą, kuris vyko nuo starto iki finišo aprašyti neįmanoma. Bet po kelis svarbius, o gal ir nelabai svarbius dalykus iš kiekvieno sektoriaus paminėsiu.

2016 metų rugsėjo 19 prasidėjo tuo, kad Zbynia ištraukė 13 sektorių paketą, kuris lėmė mūsiškių gana patogias pozicijas jau prieš startą. Šią žinią visa rinktinė sužinojome laukdami varžybų pradžios ant ežero užtvankos, tada visi su gera nuotaika sudėjome delnus į krūvą, surikome „Už Lietuvą“ ir išsiskirstėme po paskirtus sektorius.

Jaukai: boiliai Source, Red amo (Dynamite baits), Jungle bery (BH) įvairios Dynamite baits peletės ir grūdai (kanapės, tigriniai, kukurūzai, kt. kruopos Dynamite baits arba Alex baits), CC Moore likvidai bei papildai (Minamino, CSL Liquid, Betain Liquid, Robin red Liquid, Hemp oil, Tiger Nut Liquid).

Zona A, sektorius – A13. Varžybas pradeda Olegas ir Tomas Klovas. Marius gyvendamas šalia sektoriaus pasiruošęs bet kokiu momentu žengti į sektorių jei Tomui ar Olegui reiktų keitimo.

Sektoriaus gyliai: stiprus pagilėjimas už 20 metrų nuo kranto, po to nuosekliai su mažais nukrypimais gilėja iki 7,5 metrų tolimiausiame taške 150 metrų atstumu nuo kranto. Rasta nežymi vaga. Už 65 metrų  akmenų juosta. Yra už ko kabintis. Kairėje apie 300 metrų laisva zona, dešinėje už 60 metrų Rusijos ekipa.

Nuo pat starto visose mūsų komandose prasideda gausus jaukinimas visą dieną su trumpomis pertraukomis, jaukai vienodi su tam tikromis išimtimis, A zonoje mūsiškiai taip pat dirba pagal numatytą programą.

A zonoje pradžioje buvo pasirinkti patogūs ir iš pirmo žvilgsnio perspektyvūs 4 taškai, artimiausias (akmenuotas dugnas) nuo laisvos zonos, tolimiausias arčiau Rusijos komandos. Dvi meškerės – dugnas, kitos dvi – zigas.

Pirmą parą komanda neturėjo kibimo, o šalia esantys rusai pagavo dvi žuvis. Antrą dieną buvo pakoreguoti jaukinimo taškai ir patys jaukai, uždavinys (pristabdyti Rusijos komandą) įvykdytas puikiai, belieka patiems atsidaryti. Ši problema išsprendžiama trečią varžybų rytą, kai po naktinio kapitonų pasitarimo (beje ačiū Lukui Buivydui už lenteles) bei apsilankius anksti ryte pas vieną iš gerai gaudančių komandų ir nužiūrėjus mažus niuansus buvo dar kartą pakoreguoti zigų gyliai bei masalai. Permetus meškeres sekė vienas paskui kitą du kibimai, kurie pakėlė mus į I vietą pazonėje, beliko dar parą atsilaikyti, ką su savo užsispyrimu ir noru laimėti, puikiai realizavo Olegas bei Tomas ir žinoma Marius su Zbynia budėdami šalia sektoriaus.

Beje, tą mažą niuansą, sakyčiau irgi reikėtų paminėti ir gal visai nesvarbu koks tai niuansas, nes skirtingose varžybose ir smulkmenos būna skirtingos, bet kaip Saulius tą padarė, tai jau skamba kaip anekdotas. Ankstus rytas, pirmieji švitimo ženklai, Saulius tyliai pripėdina prie pat svetimo sektoriaus ir ramiai įsitaiso per 2 metrus nuo varžovų. Apranga tamsi, varžovai Sauliaus nemato, švinta labai greitai, sektoriuje esantys žmonės užsiėmę permetimais ir makaluoja Sauliui palei pat nosį savo sistemėlėmis, o kai visiškai prašvitus pamato Saulių tai net išsigąsta. Saulius minėjo, kad jų akys tiesiog išsprogo iš nuostabos taip kaip multikuose :)

Zona B, sektorius – B19. Startuoja Arvydas su Aurimu. Sektoriaus gyliai: arti vadinamoji ,,brovkė“, o toliau tolygus gilėjimas iki 4 metrų gylio. Sunkus uždavinys pasiekti vagą esančią maždaug už 170 metrų nuo kranto – misija neįmanoma, bet mėginame kuo arčiau prie jos priartėti. Bet ir artėdami prie vagos susidursime su kita problema, kitame krante šachmatų tvarka išdėliotos priešininkų komandos atsiras toje pačioje šėrimo juostoje, todėl pradžioje mėginame jaukinti šiek tiek arčiau, daromi du taškai nutolę 110 ir 130 metrų nuo kranto. Pirmos žuvys pagaunamos pirmąją dieną iš tolimesnio taško, naktį artimame taške užkimba neįskaitinis mažas karpiukas.

Laukia nelengvas sprendimas, pasitarę kapitonai nusprendžia daryti keitimą, vietoj Arvydo į sektorių eis Darius, vien tik tam, kad pamėgintų jaukinti ir žvejoti arčiau vagos. Duodama komanda keitimui, Darius paėmęs žemą bėgiko startą, o Arvydas nors ir burbėdamas labai gretai palieka sektorių. Šis keitimas iš šono žiūrint gal ir lengvas ir logiškas, bet visi žinome, kad žvejyboje ne viską lemia profesionalumas ar fiziniai sugebėjimai, būtent kažkokie mums nesuprantami sėkmės faktoriai dažnai nulemia rezultatus. Todėl ir Darius eidamas į sektorių mums su šypsena leptelėjo ,,blogus komentarus teks atlaikyti jums“.  Žinant Dariaus paskutinių dviejų metų ,,sėkmės“ faktus pasaulio čempionatuose mums irgi buvo baisoka dėl šio sprendimo. Yra tokia patarlė ,,Turtingam ir velnias į barščius spirgais šika“,  čia iš tos serijos ,,Sekasi tai sekasi“ – sprendimas pakeisti rinktinės narį pasitvirtino su kaupu. Po keitimo dauguma žuvų mūsų sektoriuje B zonoje buvo pagautos būtent iš tolimojo taško, t.y. 150 metrų nuo kranto. Kibimai nuo dugno, bet kadangi gyliai čia leido tikėtis žuvies ir ant zigo, todėl pastoviai buvo laikomas ir zigas, juolab kitame krante komandos siautėjo būtent su zigu. Gana keista, bet zigas mūsiškių čia negelbėjo. Sektoriaus padėtis tikrai patogi, viena iš siauresnių ežero dalių, išėjimas į atvirą vandenį (ne įlanka), tik blogai, kad nepasiekiama vaga. Dešinėje už 300 metrų Rumunijos komanda, kuri beje iš atviro vandens labai sėkmingai žvejojo. Kairėje pusėje amerikonai, Velsas, olandai, toliau kroatai (įlankoje). Iš artimiausių kaimynų neapgaudėme tik Kroatijos, kurie sėkmingai gaudė įlankos karpius, beje kaip ir visose kitose įlankose, kuriose yra karpių bei kitų žuvų nerštavietės ir ten žvejoti draudžiama ištisus metus. Lietuviai treti pazonėje – geras rezultatas.

Reikia paminėti ir teisėjų griežtumą ir super gerą darbą. B zonoje turėjome mažą nuotykį. Teisėjai labai reikliai sekė mūsiškių jaukinimą. Įsivaizduokit atsistoja du teisėjai ant kraštinių linijų ir pastoviai kontroliuoja mūsų metimus, primenu, kad jaukiname visą dieną pastoviai su mažomis pertraukomis. Na užknisa tas stebėjimas. Vienam iš teisėjų garsiai teigiamai įvertinus Dariaus fizinius sugebėjimus, mes greitai priduriame, kad tai ką matote dar ne viskas, kad tas žmogus yra nulenkęs ne vieną rankelę pasaulyje. Oooo… tada teisėjai atsileido, griežta kontrolė baigėsi, prasidėjo fotosesijos su Dariumi :)

Zona C, sektorius – C5. Ne veltui Rytis ir Vilius Lietuvos čempionai, oi ne veltui. Tai komanda iš didžiosios raidės, jų tarpusavio bendravimas ir vienas kito supratimas mane kartais šiek tiek šokiruodavo, tais momentais net pagalvodavau ar jie pažįsta vienas kitą :)  Jie kaip tikri lietuviai mažai kalbasi, daug dirba ir supranta vienas kitą iš pirmo žvilgsnio, o būtent tai mane žavi labiausiai. Pas juos kaip toje reklamoje ,,viskas įskaičiuota“, tik kiek kitaip – ,,viskas apskaičiuota“. Šiai komandai nereikia pakaitinio, žinoma ištikus bėdai mes surastume išeitį, bet rasti žmogų, kuris pagal charakterį tiktų čempionams ir prie jų budėtų kiauras paras jiems nemaišydamas, irgi nebuvo lengva. Šiai misijai buvo pasirinktas kapitonas Mantas, mano manymu tik jis vienintelis iš rinktinės tiko atlikti šias funkcijas be priekaištų, šio žmogaus komunikabilumas neturi ribų.

Apie sektorių, iš pirmo žvilgsnio tai prasčiausias sektorius iš visų Lietuvos komandų, nes visai šalia iš kairės ispanai, iš dešinės portugalai, priešais už 350 metrų – Belgijos komanda. Sektoriaus gyliai labai nuobodūs, tolygus gilėjimas iki 2,7 m. gylio 135 metrai nuo kranto, bet ant 145 metrų ribos šioks toks šlaitukas, ten gylis 2,5 metro. Toliau jau mesti nebegalime, nes susikirsime su belgais. Matyt niekam aiškinti nereikia, kad šio sektoriaus arkliukas buvo būtent 145 metrai.

Užduotis apgaudyti kaimynus. Uždavinys įvykdytas su kaupu, dar plius nedavėm daug žuvies ir priešais esančiai komandai. Intensyvus darbas su jaukais ir permetimais suteikė progresuojantį kibimų skaičių. C pazonėje III vieta, atsižvelgiant į presingą – šaunus rezultatas.

Apibendrinimas

Lietuvos karpininkų asociacija jau daug metų vykdo Lietuvos karpių žūklės čempionatus, būtent tas atkaklus varžymasis tarpusavyje suformuoja stiprias komandas su kuriomis galima varžytis pasaulio elite.

Šiemet Prancūzijoje buvo įvesta naujovė, trys zonos suskirstytos į pazonius. Išėjo šešios zonos, tas padaryta tam, kad kuo daugiau eliminuoti mirtinas nekibias vietas ar krantus, o tai reiškia, kad labai svarbu apgaudyti artimiausius kaimynus, kad ir kiek mažai karpių bepagautum. Sektorių išdėstymo schemoje (su rezultatais) aiškiai matyti zonos –A1, A2, B1, B2, C1, C2.



Jei šiemet būtų buvęs skaičiavimas kaip ankstesniais metais tik trijose zonose, mes vis tiek būtume antroje vietoje. Beje ši naujovė galimai bus pritaikyta kitais metais LT čempionate.


Prieš pasaulio čempionatą lietuviams buvo keliamas uždavinys patekti į dešimtuką. Užėmėme II vietą. Kodėl ne pirmą ? Tiesa pasakius ačiū Dariui ir Ronaldui, kurie su savo gera nuotaika mane paprotino neliūdėti, nes buvau palūžęs kai sužinojau, kad Rusija pirmi. Mums ir antra vieta geriausias pasiekimas,  pirma vieta būtų bomba, bet atsakymo kodėl mes antri aš nežinau. Versijų turiu visokių, bet jos visos neatsako į klausimą KODĖL. Žinoma Prancūzijoje daug kas nepriklausė nuo mūsų, kad ir tos paskutinės valandos, kada gražiai ir taktiškai sužaidė Rusijos rinktinė (neklauskite kaip, viešai neatsakysiu, nes mums patiems to ateityje prireiks) ir iškovojo auksą. Jaukai rinktinės parinkti gerai, bet ar tobulai, vėlgi klausimas. Masalai puikūs, bet ar geriausi – nežinau.

Tas atsakymas – nežinau, mane patį varo iš proto, bet žinau vieną, kodėl nežinau. Todėl, kad tobulų ar auksinių jaukų ir masalų visiems atvejams paprasčiausiai nėra, nes 18 metų (o kiek metų karpius žvejoju jau neatsimenu :) ) esu aktyvus karpių žūklės varžybų dalyvis ir per tą laiką esu išmėginęs begalę įvairiausių masalų bei jaukų, kurie suveikdavo tik tam tikrais momentais, o kodėl taip atsitinka – nežinau. Paprastoje žūklėje veikia, o varžybose ne. Kokie jaukai bus kitais metais rinktinėje aš irgi nežinau, nes ir šiemet su Sauliumi labai daug diskutavome, kol pribrendo bendra nuomonė ir plius jaukai dar ne viskas, nes yra daug būdų juos paruošti, pateikti. Turiu dar daug sau klausimų po pasaulio čempionato, kad ir šie: kodėl šeimininkai prancūzai labai gerai gaudė dvejose zonose su zigu, o C zonoje gaudydami nuo dugno merdėjo, naivu būtų manyti, kad šeimininkai nežinojo gaudymo subtilybių nuo dugno arba kodėl Kroatija gerai sugaudžiusi B ir C zonose, nieko nepagavo stovėdami A zonoje tiesiai prieš mūsiškius, veiksmingi mūsų pašarai ? Galbūt, bet atsakymas tikrai nėra tvirtas, visų pirmiausiai buvo gana didelis atstumas nuo mūsų komandos, o antra kroatai dugno pašarus atsirenka geriausiai iš visų.  Dabar jau mane stebina karpininkai kurie turi atsakymus į visus klausimus ant ko kimba, kuo jaukinti per varžybas. Visi viską žino, tik aš vienas nieko nežinau :)

Bet kelis dalykus žinau tiksliai – atkaklus darbas sektoriuje, fizinis pasirengimas, pasiaukojimas, mokėjimas persiorientuoti, vandens paviršiaus skaitymas, patarimų girdėjimas ir atsirinkimas bei tikėjimas tuo ką darai kartais duoda gerą rezultatą. Taigi laikykimės šių principų Lietuvos čempionatuose ir viskas bus gerai.

Baigdamas straipsnį perteiksiu trumpą dialogą įvykusį sekantį rytą po apdovanojimų, kuris apibrėžia beveik viską. Ankstus rytas Prancūzijos kempinge, lauke terasoje po stogeliu savo gultuose gulime trise: aš, Saulius ir Mantas.

– Na ir prisidirbome, – atsiduso Mantas.

– Bet dar yra kur padirbėti, – guviai tarė Saulius.