2015-10-05

Rinktinės autobusiukas su visais daiktais reikalingais žvejyboje buvo pakrautas Lietuvoje spalio 3 dieną vakare, o vietoje, Ispanijoje, jis jau buvo spalio 5 dieną ryte. Atrodo paprastai ir greitai, bet reikia atsižvelgti, kad krovinio daugiau kaip 1,5 tonos, o kilometrų 3000. Taigi vyrai kelionėje padirbėjo iš peties.

Likę 13 žmonių (rinktinė ir žiūrovai) skridome lėktuvu iki Madrido, po to su išnuomotomis mašinomis įveikėme 400 km. Iki Caspe miestelio. Atvykome anksti ryte apie 5 val. , todėl iškarto mūsų niekas nepriėmė į iš anksto užsakytą viešbutį, nes čia žmonės, kaip ir visi pietiečiai atsipalaidavę, niekur neskuba. Rinktinei teko lauke prasitrinti tris valandas kol prašvis, na o kai jau buvo šviesu planai susidėliojo patys. Visi vieningai nutarėme apžiūrėti varžybines zonas prie vandens telkinio. Tiesa pasakius mes net nelaukėme kol normaliai bus šviesu, dar prieblandoje buvome prie Ebro. Daug visokių minčių, beje ir labai skirtingų kilo pamačius paruoštus sektorius bei karpių šuolius. Mūsų prioritetai jau sudėlioti, tiksliau paruošti namų darbai dar Lietuvoje, todėl varžybose nebus daug korekcijų išskyrus tas, kai patys sportininkai esant reikalui šiek tiek nukryps nuo numatytos programos. Apie pačius sektorius kas liečia vandenį gal ir nieko blogo negalime pasakyti, bet vienas dalykas labai įstrigo. Daug sektorių abejose kraštinėse zonose yra nesaugūs krante, t.y.  traumų galimybė meškeriotojams būnant sektoriuose, kai neatsargiai esant kibimui sportininkas skubės atlikti kokius nors veiksmus, nes pačiame sektoriuje yra labai daug uolų, tiksliau didelių akmenų, kurie kaip negrubiai padaryti laiptai leidžiasi žemyn prie vandens. Visi viską pamatė, buvo perspėti elgtis atsargiai.

Apžiūrėję sektorius ir šiek tiek susipažinę su miesteliu, apsistojome Mar de Aragon viešbutyje. Po pietų užregistravome Lietuvos rinktinę varžyboms, tai tik formalumas, nes organizatoriai nori įsitikinti ar visos šalys atvyko.

Iki vakaro paskyrėme laisvą programą, todėl visi šiek tiek išsimėtėme. Vieni tūnojo kambariuose, kiti vaikščiojo po miestelį. Iš anksto sutarę susitikome su šalia miestelio jau penkerius metus gyvenančiu Tomu Kupriu, kuris puikiai bendrauja ispaniškai, jis mums pabuvo kaip gidas, ne tik papasakojo apie miestelį, bet ir palydėjo visur. Tiesa angliškai miestelyje susikalbėti neįmanoma, todėl Tomo pagalba buvo labai ženkli. Beje Tomas ir pats pažvejoja, o anksčiau šiose vietovėse meškeriodavo su Žilvinu Žitkumi, kuris čia kitiems žvejams padėdavo susigaudyti žūklės subtilybėse ir kurio patarimai mūsų rinktinei buvo labai reikalingi. Vardan tiesos reikėtų paminėti labai daug lietuvių, kurie padėjo surinkti daug informacijos apie žvejybą Ebro vandens telkinyje. Iš anksto norime visiems jiems padėkoti.

Kadangi visi po kelionės buvome pavargę, tai apie 21 val. visi nuėjome miegoti.

www.laukarpis.lt