,,Sunku pratybose – lengva kovoje”. Būtent tokiu A. Suvorovo posakiu šiuo metu gyvena Lietuvos dugninės meškerės rinktinė. Nė viena diena neprabėga be pasiruošimo ar pamastymo apie būsimą pasaulio čempionatą Airijoje. Vieni ruošiasi kovai ant „platformos“, kiti gi intensyviai ieško rėmėjų ir derasi dėl geresnių sąlygų rinktinei.

Atrodo, dar visai neseniai treniruotę darėme Kintuose, o praėjusį sekmadienį jau buvome susirinkę į antrąją treniruotę. Šį kartą Lietuvos viduryje, šalia nedidelio tvenkinio. Šio susitikimo esmė buvo ne žuvies gaudymas, o taiklumo, metimo technikos ir kitų sportininkų įgūdžių tobulinimas. Ne vienas iš dalyvavusių suprato, kad praranda didelę dalį brangaus varžybinio laiko naudodami vien tik neteisingą metimo techniką.

Treneris Linas Žvaliauskas, ir džiaugėsi gerėjančiais rezultatais, ir prakaitą šluostėsi, pamatęs kiek daug dar reikia atidirbti. Rezultatai kiekvieno dalyvio buvo labai skirtingi ir aiškiai parodė silpniausias sportininkų vietas. Vienas  buvo taiklesnis tolimoje distancijoje mėtant į taikinius, kitas artimoje. Vieniems geriau sekėsi išnaudoti laiką permetinėjant meškerę, kitiems prasčiau.

Rezultatų tikrai neskelbsiu, nes jie labai individualūs, juo labiau, kad mes esame komanda ir rezultatas Airijoje priklausys nuo visų bendro indėlio. Šioje treniruotėje nugalėjo draugiškumas, informacijos pasidalinimas ir noras siekti bendro tikslo.