Pirmiausia norėčiau šiek tiek nukrypti nuo Portugalijoje vykstančių varžybų. Ketvirtus metus iš eilės važiuodamas su Lietuvos rinktine į FIPSed pasaulio karpių gaudymo čempionatą sulaukiu ironiškų pastabų apie šių varžybų žuvų dydžius. Atseit, rimtam karpininkui, susipirkusiam dešimtis tūkstančių litų kainuojančią įrangą traukti kelis kilogramus sveriančius „buratinus“ - nesolidu. Mes, Lietuvoje žvejodami net 10 kg karpio laimikiu nelaikome, o čia... Geriau dalyvauti kokiame nors rimtų karpių turnyre, kaip pavyzdžiui World Carp Classic ir traukti „niolikinius“ karpius.

Visai neseniai girdėjau Beno Gudelio, konkurso „Mis Lietuva“ organizatoriaus interviu. Jis pasakojo, kad yra vienintelis oficialus konkursas „Mis Pasaulis“, į kurį deleguojama tik ta vienintelė konkurso „Mis Lietuva“ nugalėjota. O visi kiti konkursai: mis „papai“, „lūpos“ ir t.t. – smagūs renginiai, tačiau jose gautas titulas – neoficialus.

Tas pats ir su FIPSed varžybomis. Galime norėti gaudyti mažus karpiukus, galime nenorėti, tačiau FIPSed yra tarptautinė sportinės žūklės organizacija, turinti teisę rengti pasaulio čempionatus. Kaip ir olimpiadas rengia bei medalius dalina ne kas kitas, o Tarptautinis olimpinis komitetas. Aišku, mums nepatinka traukti mažus karpius ir mieliau luptume dešimtukus. Tačiau tokius telkinius parenka FIPSed, o Lietuvos rinktinė, siekianti varžytis su geriausiais pasaulio karpininkais ir iškovoti medalius, tuose telkiniuose varžosi. Gal ir broliams Lavrinovičiams labiau patiktų žaisti krepšinį su viena lenta ir trys prieš tris, o Rūtai Meilutytei plaukioti ne žydros, o žalios spalvos baseiniuose, tačiau kažkas sugalvojo taisykles ir mes jų laikomės, kad ir kaip nesinorėtų su jomis sutikti. Nes žinome, jog FIPSed medaliai – pats aukščiausias žvejybinis įvertinimas pasaulyje.

Tiek to, grįžkime prie trečiosios varžybų dienos. Ši diena mus pasitiko milžinišku vėju ir lietumi. Pasirodo, Portugalija gali būti ir tokia – žliaugiantis lietus ir šlykštus vėjas, sektoriuose plėšantis skėčius, vartantis palapines, trukdantis užmesti meškeres. Ir nors termometras dieną rodė 18 laipsnių šilumos, komandos nariai (tiek varžybininkai, tiek pagalbininkai) drebėjo peršlapę iki paskutinio siūlelio.

Lietuvos rinktinė trečiąją dieną pasitiko būdama 8 vietoje. B zonoje “atsidarė“ Airidas su Mantu. Iš 25 “buratinų“ visgi vienas buvo įskaitinis ir tai mums leido šoktelti viena pozicija aukščiau. Dabar pagrindinis tikslas – C zona, kur Deivis su Igoriu irgi naktinėjo gaudydami neįskaitinius karpiukus. Tokia pati situacija ir pas Saulių su Arvydu – milijonas „buratinų“ ir vienas įskaitinis... Tačiau taip pat sekasi ir kitoms komandoms. C zonoje daugiau pagavusių komandų nuo vakar vakaro nebuvo, todėl visų rinktinių dėmesys ir pagrindinė kova persikėlė ten. Vienas pagautas karpiukas galėjo komandą iš sąrašo apačios pakelti į prizininkų pozicijas.

Kaip ir vakar, komandos pagalbininkai iš ryto išsisklaidė per zonas, o aš – į rytinį kapitonų susirinkimą. Naujausi rezultatai, pasilabinimas su kitų šalių kapitonais, taisyklių pažeidimų suvestinė – kasdienė susirinkimų rutina. Varžybų žiuri papasakojo, kaip buvo tikrinami Belgijos rinktinės pašarai. Kažkuri komanda pasiskundė, kad belgai jaukina naudodami method sistemą, kuri pagal FIPSed taisykles yra užtrausta. Pasirodo, Belgijos rinktinė kartu su milžiniškais šaldytuvais (tokia įranga nėra draudžiama) į sektorius atsigabeno šaldytų kanapių sėklų rutulius. Kiekvieno rutulio viduje įšaldytas pavadėlis su kabliuku ir boiliu. Imi iš šaldytuvo, kabini pavadėlio gabaliuką ir meti. Ant dugno, ištirpus ledui, kanapių sėklos gražiai padengia dugno plotelį ir užmaskuoja sistemėlę, už kurios pasimauna viską iš eilės siurbiantis karpis. Kaip ir method sistema, kaip ir ne... To nenustatė nei žiuri komitetas, nei komandų kapitonai ir net po balsavimo nenusprendėme, ar kitais metais bus leista ją naudoti.

Pasibaigus susirinkimui visi kapitonai skirstosi. Šį kartą ne kas kur, o visi lekia į C zonoje esančius sektorius. Ten kiekvienas karpis – aukso vertės, todėl pastandos dedamos didžiausios. Tą patį darome ir mes su Tomu. Deja, kad ir ką darytume mes, kad ir kaip stengtųsi kitos komandos, C zonoje išvien kimba tik neįskaitiniai karpiukai. Kiek akys užmato vis tas pats vaizdas: pypteli signalizatorius, žvejys bėga, kerta, traukia, keikiasi ir leidžia karpį atgal. Labai panaši situacija ir kitose zonose. Saulius su Arvydu per dieną pagavo 40, o Mantas su Airidu – 60 neįskaitinių karpiokų...

Šiek tiek po pietų, visai netikėtai lietingą dangų nušviečia žybsnis ir smarkiai sugriaudžia. Še tau kad nori – dar žaibavimo betrūko plikuose krantuose. Bematant pasigirsta starto / pabaigos signalas ir čempionatas nutraukiamas... Tokios taisyklės – jei žaibuoja, organizatoriai privalo stabdyti varžybas. Visi dar pamena 10 metų senumo istoriją, kai Lenkijoje per plūdininkų varžybas žaibas trenkė į Lenkijos rinktinės žvejo meškerę ir pastarasis žuvo...

Per kitas 10 minučių vyravo nežinomybė – traukti meškeres ar ne, galima išeiti iš sektorių ar draudžiama? Kadangi per tą laiką žaibavimas nepasikartojo, vėl pasigirdo signalas ir čempionatas tęsėsi toliau.

Vakarop lietus liovėsi. Na ir ačiū Dievui. Iki 18:30, kai prasideda jaukinimo raketomis draudimas komandos dar spėjo sausai ir be vėjo „paspodinti“. Labiausiai džiaugėsi C zonoje besivaržantys Deivis su Igoriu. Jiems Tomas dar ryte buvo davęs nurodymą sušerti du dvidešimties litrų kibirus Renmar kanapėmis bei smulkintais boiliais ir BH Baits sausu jauku. Patikėkit, darbelis ne iš lengvųjų net ir nelyjant bei nepučiant vėjui. O čia vyrai varė visą dieną. Šlapi, pavargę, pikti. Jaukina, išgirsta pyp, meta meškerę, traukia „buratiną“, vėl meta meškerė, vėl jaukina. Lietuvoje karpininkai kraustosi iš proto, jei per dieną karpiavimo užkimba 5-7 nepageidaujami karšiai ir tenka „neplanuotai“ permesti meškeres. O čia – 50-60 kibimų, kai per lietų reikia traukti, ištraukus paleisti, kabinti naują pavadėlį su PVA kojine, greit mesti, kol kojinė neištirpo lietuje. Ir vėl jaukinti, jaukinti...

Sektorius paliekame jau temstant. Tomas paskutinį kartą aplekia visas zonas ir paskutinį kartą aptaria naktinę taktiką. Dabar belieka laukti ryto ir tikėti, kad vyrai per naktį stumtelės Lietuvos rinktinę į aukštesnę, nei 8, kurioje esame pasitinkant naktį, poziciją!