Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS)

Plūdinės žūklės specialistas

Šakių rajonas.

Liepa turbūt tas mėnuo kada žmonės dažniausiai būna atostogose todėl šį kartą susirinkti į šventę nebuvo taip paprasta. Vieni buvo išvykę, kiti gydėsi sveikatą, o kai kas ir darbe buvo užimtas. Bet nenorėdami kelti sumaišties tarpe tų kurie buvo pasiruošę šventei, nutarėme datos nekeisti. O štai vandens telkinys buvo pasirinktas kitas....

Pagal jau nusistovėjusią tvarką pirmiausiai susirinkę klubo nariai ėmė įrenginėti stovyklavietę, kurti tą būsimą trumpalaikę mūsų buitį kurioje ilgiau trumpiau teks pasibūti.Vienas aktyviausių klubo narių tai mūsų nepailstamas Pirmininkas Silvestras su padėjėja Elena. Kas statė palapines. Nešė suolus, registravo klubo narius ar dirbo kitus darbus susijusius su šventės organizavimu.

Šį kartą noriu skaitytojų iš anksto atsiprašyti už itin prastos kokybės nuotraukas nes ore tvyrantis vos ne atogrąžų klimatas matyt bus padaręs savo pataisas.Objektyvas rasojo ir todėl nuotraukos gavosi lyg rūke. Bet manau, kad norint bus galima vieną kitą veidą atpažinti.

Taigi be visų išvardintų darbų dar reikėjo paženklinti būsimų varžybėlių sektorius bei išpjauti tarpus tarp meldų, kad būsimieji varžybų dalyviai galėtų užsimesti savo meškeres. Gal to buvo maža tas brido giliau į vandenį ir su dalgiu prasiplatino savo žvejojimo zonas. Žodžiu viskas vyko geranoriškai ir demokratijos principu. Labiausiai norisi padėkoti už tai mūsų Gerimantui kuris tikrai pasistengė, kad visi žvejai turėtų bent minimalų žvejojimo komfortą. Kur trimeriu nebuvo galima darbuotis, Gerimantas ne blogiau dirbo ir su dalgiu.

Kiek pabendravę bei atlikę būtiniausius pradinius darbelius ėmėme ruoštis žvejybai. Vieni maišė įprastus Sensas firmos jaukus, kiti kuklesnius lenkų ar lietuviškos produkcijos gaminius, bet, žodžiu, ruošėsi visi. Vieni tą darė labai susikaupę, kiti atsipalaidavę ir su šypsena veide.

Ir tai turbūt suprantama, nes jei seni vilkai jokios įtampos ar kitų šalutinių faktorių nejautė tai jaunesni, mažiau patyrę žvejai labai stengėsi ir norėjo pasirodyti kuo geriau. Bet nepamirškime, kad visų pirma tai yra klubo šventė, o ne tarptautinės varžybos. Klubo tikslas yra kiek galima plačiau perduoti klubiečių tarpe visas žinias mažiau patyrusiem žvejams. Norisi, kad tie kuriem sportinė žūklė yra svetimas pasaulis, tas pasaulis tamptų žinomas, neliktų jokių paslapčių, kad žmogus galėtų šioje srityje (žvejyboje) tobulėti, progresuoti, o ne užsistovėti vienoje vietoje. Tarp klubo narių visada tvyra geras žmogiškas klimatas, tolerancija, abipusė pagarba ir supratimas. Seni plūdinės žvejybos vilkai visada mielai dalinasi sukaupta patirtimi, žvejybos paslaptimis su tais kurie tuo domisi ir nori sužinoti kažką naujo.

Kartais žvejų tarpe vyrauja klaidinga nuomonė ir žvejai sportininkai tapatinami vos ne su nepasiekiamais šios srities asais bei meistrais. Tikrai visi esame lygūs ir vienodi.Visi pirmiausiai esame žmonės ir visi turim galimybes pasiekti tų žvejybos aukštumų jei tikrai norime. Jei pradinėje stadijoje mėgėjas nuo sportininko skiriasi, kad turi sukaupęs daug mažiau žinių tai po kelių aktyvių žvejybos sezonų tas skirtumas priartėja prie minimumo ir praktiškai susilygina. Juk žmogaus tobulėjimas priklauso pagrinde nuo pačios asmenybės. Jei yra noras, užsidegimas tai ir rezultatas bus pasiektas ir tai tik laiko klausimas.

Kas spėjo pasiruošti greičiau tas galėjo su telefonu dar nebaigtus organizacinius klausimus aptarti ir kavos puodelį išgerti, bei su vandens telkiniu artimiau susipažinti.Kadangi šventė vyko Šakių rajone, Valiulių tvenkinyje tai Linui kai vietiniam gyventojui šis vandens telkinys mažiausiai kėlė klausimų.
Ta pačia proga norisi padėkoti klubo nariams Linui, Romanui ir ypač Raimondui už paruoštą stovyklavietę, įrengtą privažiavimą, nušienautas pievas kuriose stovėjo mūsų palapinės bei visus pagrindinius organizacinius darbus kuriuos šakiškiai šį kartai atliko aukščiausiame lygmenyje. Ačiū jum vyrai už rūpestį, priėmimą ir tą draugišką šilumą kuri jautėsi būnant šventėje.

Bene rūpestingiausiai varžybom ruošėsi mūsų aludaris Pranas. Buvome sutarę, kad pasiruošimui skirsime pusantros valandos, bet jei kas nespės tai geranoriškai sutarus šį laiko tarpą pratęsime. Ir jei Pranui, tarkime, laiko pakako tai buvo kas paprašė dar pusvalanduką palaukti, ką mes mielai sutikome padaryti.

Galop apie vidurdienį nusprendėme pradėti žvejybą. Visi buvo pavalgę, atsigėrę, pabendravę ir pasiruošę žvejoti. Kas žvejoja rečiau tas matėsi jog žvejoti tiesiog „ištroškęs“ ir skuba greičiau pamirkyti plūdelę.
Ką gi, pradėkime ir tegul laimi stipriausias.

Šį kartą sinoptikų kritikuoti nesinori nes reikia sutikti, kad jie orus kažkuria prasme ir atspėjo. Buvo savaitgalį žadamas prastas oras su perkūnija, žaibais ir vos ne ištisiniu lietumi. Deja, Sūduvos krašte iki pat vakaro galima teigti, kad nelijo, neskaitant trumpos pusvalandį trukusios dulksnos, o likusį laiką švietė saulė ir buvo karšta.Tačiau kitur gal ir lijo, kas žino.......
O tuo tarpu žvejai pasišėrę žuvytes pradėjo žvejybą. Teisingai parinkti jaukai ir taktika, iš karto ėmė duoti savo „vaisus“ – žuvys pradėjo kibti tuoj po pirmųjų metimų. Smulkios kuojytės ir raudelės tarytum laukte laukė žvejų „lauktuvių“ kurias sumetus į vandenį žaibiškai sureagavo.

Kalbant apibendrintai noriu pasakyti, kad iš pricipo tai kibimu skųstis negalėjo nei vienas nes žuvis tikrai buvo aktyvi ir jos buvo labai daug. Esmė gal būtų tik tame, kad kibo tos žuvys labai nedidukės iš kurių 99 procentus sudarė kuojytės. Sugauta 100 ar kiek daugiau gramų žuvis jau skaitėsi stambi. Be kuojyčių pavyko sužvejoti keletą „stambesnių“ ešerių ir lynų. Raudelės užkibusios žvejams ant kabliuko taip pat buvo nedidelės. O šiaip, visumoje, tai veiksmo netrūko.

Kokia būtų šventė jei joje žvejai nepagautų žuvies žuvienei virti. Todėl turiu paminėti, kad šį kartą vienuolika dalyvių sužvejojo apie 33kg žuvies, o tai reiškia po 3kg ant kiekvienos dūšelės. Sportininkų terminu kalbant tai tikrai geras rodiklis ir rengti varžybas tokiame vandens telkinyje tikrai vertėtų. Kybis geras, žuvies yra, belieka tik varžytis ir rodyti savo meistriškumą. Susidarė nuomonė, kad ilgau (nei parą ar dvi) sistemingai jaukinant čia galima tikėtis sužvejoti ir rimtesnių žuvų.

Kad mano žodžiai nesiskiria nuo aukščiau parašytų tą varžybėlių metu patvirtino iš šakiškis Romanas Laurinaitis sugebėjęs ištraukti gražų kilograminį lyną. Tiesa kiek mažesnį lyną vėliau sužvejojo ir Jonas Klinkevičius. Vadinasi žuvies yra tik reikia tam skirti daugiau laiko ir dėmesio. Vėliau pagrindinė žuvies masė paleista buvo atgal į vandenį. Lynai kaip ir kitos žuvys sėkmingai plaukioja toliau po tvenkinį.

Netrukus po pietų atėjo laikas linksmajai dienos daliai tai rezultatų paskelbimui ir prizininkų apdovanojimui. Žemiau pateikiama lentelė kuri manau papildomų komentarų nereikalauja. Prašome susipažinti.

Beliko paspausti rankas savo draugams užėmusiems aukštas prizines vietas ir parodžiusiems kaip reikia žvejoti. Supranta, kad vieni žvejojo rimčiau, kiti labiau susikaupęs todėl visai rimtai žiūrėti į šiuos rezultatus nereikėtų nes visgi tai buvo pirmiausiai šventė, o tik po to varžybos.

Šį kartą šventėje mūsų rėmėjų nebuvo todėl ir dovanų gausa buvo nedidelė, bet pasižadame, kad ateityje ši klaidą ištaisysime. O kol kas džiaukimės tuo ką turime, bendraukime, kalbėkimės mums aktualiomis temomis ir ...... laukime kepamų šašlykų.

Baigiant pasakojimą apie Valiulių tvenkinį mes jau ėmėme galvoti kur reikėtų daryti sekančią šventę nes ji
numatyta rugpjūčio mėnesį. Vieni siūlė upes, kiti ežerus, bet kol dar turime truputį laiko reikės apie tai gerai pagalvoti. Aišku ir upės labai traukia, masina nes jose yra tokia žuvies įvairovė apie kurią svajoja kiekvienas žvejas. Reikia tik tinkamai parinkti vietą.

Smagu, kad šis telkinys lyg šiolei buvęs netinkamose rankose pagaliau pateko kolektyvo kuris tikrai išmano šį reikalą dispozicijon. Šios įstaigos vadovas yra mūsų klubo narys, o tai reiškia, kad žvejas kas optimistiškai nuteikia žvelgiant į šio telkinio ateities vizijas bei planus. Valiulių telkinys randasi gražioje vietoje, su geru privažiavimu, bei šiuo metu rengiamu vienam krante pliažu. Tvenkinyje vyrauja 2-3 m. gylis, pilna įvairios žuvies, o ir norint išsiimti leidimą ten žvejoti nėra jokių kliūčių.

Simboliška, o gal tiesiog taip sutapo, kad šį straipsnį baigiu įkeliant panašią nuotrauką kokia buvo įkelta pradedant rašyti. Geras oras, kurio mum tikrai buvo nepagailėta, nuostabi (nors ir trumpa) žvejyba, smagus pasibuvimas gamtoje su bendraminčiais tai tas gyvenimo mirksnis, akimirka kuri manau kiekvienam paliks nors trumpas, bet geras emocijas bei prisiminimus.

Šventei baigiantis klubo nariai vėl visi tarsi viena šeima sustingo akimirkai, sekundėlei tam, kad įsiamžinti, palikti prisiminimui tą akimirką kurią bus galima ateityje parodyti savo vaikams, anūkams ar draugams.