Nors pagal įvairius skaičiavimus Lietuvoje žvejų kiekis ir perkopia 400 tūkstančių, tačiau jiems organizuojamų renginių yra vos keletas. Dauguma renginių tai įvairaus plauko žūklės varžybos pravedamos tiek pavasarį tiek vasarą ar žiemą.

Vieną tokią žvejams skirtą šventę organizuoja ir žūklės klubas „Vienam Gale Kablys“, tai poledinės žūklės varžybos „Nelik ant ledo“ arba Rapala Taurė. Laužydami tradicijas ar dėl blogos ledo būklės šį kartą varžybų organizatoriai persikėlė iš Kuršių nerijos į Lietuvos viduryje telkšančias Kauno marias.

Na, o aš, paragintas kolegos, sudalyvauti šiose smagiose komandinėse varžybėlėse atsisakyti negalėjau. Tad greitai suradome trečią komandos narį, susiderinome laisvadienių užsiėmimus ir pirmyn ant Kauno marių ledo.

Status ir storu sniego sluoksniu nuklotas keliukas starto vietos link nekėlė pasitikėjimo. Tačiau nusileidus pamatėme pirmus varžybų dalyvius, taigi pataikėme ten kur reikėjo. Nors ir ankštoje aikštelėje, tačiau radome kur pasistatyti automobilį. Pasisveikinome su jau atvykusiais kolegomis ir varžybų organizatoriais.

Greitai praeina registracija, primenamos varžybų taisyklės, visi draugiškai pasitikriname žvejybines dėžes – juk nesąžiningų asmenų gali pasitaikyti ir tokio tipo varžybose. Nors jos ir nėra labai „sportiškos“, tačiau prizinis 2000 litų fondas gali sugundyti kai kuriuos „sužaisti“ nesąžiningai. Džiaugiuosi, kad šiose varžybose to nebuvo ir viskas vyko pagal taisykles.

Paskelbus startą, visi mauna tik į jiems žinomas vietas – marios didelės ir tos 16 komandų labai greit pasisklaido po ledą. Kas pereina į kitą vagos šlaitą, o kas eina į praėjusią savaitę „dirbusias“ eketes.

Mes šiemet mariose lankėmės tik vieną kartą, o ir apsilankymo vieta už gerų trijų kilometrų, tad nusprendžiame niekur toli neiti ir paieškoti ešeriukų palei krantus. Pirmas eketes darome šalia įtekančio nedidelio upeliuko ir pirmi „mikro“ ešeriukai keliauja į krepšelius. Didesnės žuvies ir intensyvesnio kibimo išgręžtose eketėse nerandame ir tenka eiti tolyn. Suprantame, kad reikia gaudyti daug ir sąlyginai mažos, bet gerai kimbančios žuvies – tad „bonusinius“ palei vagos šlaitą tūnančius ešerius iš karto paliekame ramybėje ir ieškome didesnio ešeriukų susikoncentravimo.

Apėjus nemažą iškyšulį randame gan nemažą žvejų būrelį – praeiname juos ir gręžiame eketes vienas šalia kito. Tik nuleistą masalą sugriebia pirmas kiek didesnis ešeriukas (apie 15 gr.), po jo dar vienas, dar ir dar. Pajaukiname eketes ir vieną po kitos traukiame žuveles. Pagrinde ešeriukai, pakliūna vienas kitas pūgžliukas. Geras kibimas trunka pusvalandį ir vėl tenka gręžti naujas eketes – ieškoti didesnio ar mažesnio žuvies susibūrimo. Dirbame net sušilę, tačiau dairytis nebūtina – sportinė patirtis įgyta varžybose leidžia labai greitai traukti žuvį iš po ledo ir nebijoti būti aplenktiems.

Didžiausias galvos skausmas buvo ne ištisai kimbanti žuvis ir ypač antroje varžybų pusėje – jos reikėjo ieškoti, daugumoje išgręžtų ekečių net nesulaukdavome kibimo. Darėme ką galėjome, gręžėme, šėrėme ir toliau gaudėme mažus juodais taškais išdabintus žuviukus.

7 varžyboms skirtos valandos prabėgo labai greitai, ir laikrodžio pypsėjimas verčia grįžti į krantą.  Pakilnojame vienas kito sugautą žuvį – nusprendžiame sugavę daugiau ar mažiau po lygiai ir skubame kranto link, nes iki finišo belieka tik 15 minučių.

Krante vyksta svėrimas – rezultatai džiuginantys, mūsų parodytas rezultatas smarkiai lenkia iki šiol pristatytus laimikius. Tačiau toliau komandų nešami laimikio maišai verčia ir pasinervuoti – vieną komandą aplenkiame vos keliais šimtais, o iš Širvintų atvykusius kolegas, vos penkiasdešimčia gramų. Abejones išsklaido antra Širvintų komanda su klubo „Ant-Bangos“ „legionieriumi“ Marium svėrimui pristačiusi virš dvylikos kilogramų sugautų pūgžlių. Marius vėliau prasitarė, kad išsėdėti septynias valandas vienoje eketėje tikrai buvo nelengva.

Kol vyko rezultatų skaičiavimas, galima buvo sudalyvauti keliose organizuotose sportinėse rungtyse: eketės gręžimas, virvės traukimas ar lenktynės su paspirtuku. Virvę traukėme ir męs, tačiau ar patirties stoka ar kūno masės indeksai per daug idealūs, jog greitai buvome nugalėti.

Rezultatų skaičiavimas neprivertė ilgai laukti, tačiau saulė spėjo pasislėpti už kitame krante esančių medžių. Pradėdami nuo rungčių apdovanojimų organizatoriai skelbė nugalėtojus, Apdovanotos buvo septynios komandos, tad gauti prizų turėjo šansus tikrai dauguma. Trečiąją vietą užėmė Širvintų pirma komanda su Sauliumi Bartusevičiumi priešakį – daugkartiniu įvairių žūklės varžybų nugalėtoju ir prizininku, kurią ne be reikalo laikėme varžybų lyderiais. Antrosios vietos medaliai ir žūklės jūroje sertifikatas atiteko mūsų – Alytaus komandai - man,  Artūrui Skvirbai ir Dainiui Česynui. Tai komanda kuri aplinkiniams kėlė tikrą siaubą ir nepasitikėjimo savimi jausmą :). Na o pirmąją vietą iškovojo mano jau pagirti – didieji pūgžlių gaudytojai iš Širvintų. Laimėtojai buvo apdovanoti Mora ledo grąžtais.

Taigi tokios – tikrai šaunios varžybėlės vyko Kauno mariose vakar, o tokių renginių visi su nekantrumu laukiame kiek galima daugiau. Noriu padėkoti organizatoriams ir visiems varžybų rėmėjams už tikrai puikų renginį ir suteiktas geras emocijas jame dalyvavusiems. Ir linkiu, kad kitų metų renginys būtų tik gražesnis ir su gausesniu varžybų dalyvių skaičiumi.