[sigplus] Critical error: Image gallery folder SK20120726/01 is expected to be a path relative to the image base folder specified in the back-end.

Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS) Plūdinės žūklės specialistas

Kėdainiai, Bublių tv.
2012 m. liepos 14-15d.

Ne, ne, tai ne Didžiojo Tėvynės karo veteranai, bet taip pat aršūs kovotojai. Tik pastarieji po kelis dešimtmečius kovojo ir tebekovoja sportinės žūklės varžybose. Tai - žvejai sportininkai, kurie daugiausiai yra atidavę sportui ir turintys pačią didžiausią patirtį. Nesumaišykite sąvokų "patys geriausi" ir turintys "pačią didžiausią", nes tai skirtingi esminiai dalykai. Taigi, savaitgalį susirinko 20 labiausiai patyrusių ir savo laiku garsinusių rajonų, miestelių bei savo šalies vardą.

Dalyvių amžius buvo suskirstytas į tris grupes: 50+, 60+ ir 70+.

Bet visi žinome, kad norint pasiekti geresnių rezultatų visada būtina pradėti nuo treniruočių. Gal tuomet taip ir pasielkime.

Varžybų nuostatai nedraudžia iki varžybų dienos daryti neribotą skaičių treniruočių tam, kad sportininkas galėtų po jų pasidaryti sau atitinkamas išvadas, atsirinkti jaukus, ištaisyti ar patobulinti padarytas klaidas bei susipažinti, kokios žuvys kibs varžybų dieną. Vieni treniruotes daro po keletą kartų, kiti vos vieną kitą, o likusieji visai jų nedaro, tikėdamiesi sėkmės varžybų dieną. Na, rašytinės taisyklės nėra, nutinka visaip, bet patarlė ne be reikalo sako – už vieną muštą dešimt nemuštų duoda.

Penktadienis

Suradęs laiko ir aš atvykstu į Bublių tvenkinį. Iš karto noriu pasakyti, kad ruošiuosi viską taip, kaip varžybų dieną. Skirtumas tik tame, kad per treniruotę nenaudoju tokio kiekio jaukų ir gyvų masalų, nes tiesiog tai labai sunku finansiškai. Nors visi puikiai esame susipažinę ir per daugelį metų išbandę aibes įvairių firmų jaukų, tačiau visi puikiai suprantame ir žinome kokios firmos jaukais jaukinama iš principo Lietuvos vandenyse. Aišku, viena kita išimtis būna, bet... Ir taip pat puikiai žinome, kad geri jaukai kaip ir geras daiktas pigiai nekainuoja, todėl treniruočių metu sau gali tai leisti toli gražu ne kiekvienas. Praktiškai dauguma dalyvių jau yra pensininkai, o kita dalis arti to, todėl ir finansų gausa mažai kas per kraštus trykšta. Tenka verstis ir suktis iš to, ką žmogus gali.

Treniruotę dariau dviem etapais. Pirmuoju etapu gaudžiau (arba tiksliau stengiausi sugauti) karšius, plakius ir kuojas. Todėl botus naudojau ilgesnius: 7-9 metrų. Tikslas buvo sužinoti, kaip žuvis reaguoja į jauką, kokiam atstume laikosi ir kokį svorį galima sugauti per atitinkamą laiką.

Antrojo pasiruošimo tikslas buvo jau smulki žuvis – aukšlės ir nedidelės kuojytės bei jų gaudymas arti kranto. Žvejojau 4-5 m kotais. Vėlgi, po treniruočių galima pasidaryti apibendrinimą ir sekančią dieną priimti atitinkamą sprendimą. Nors.... išimčių būna. Baigiantis žvejybai dar sugavau nedidelį (vieno kilogramo) veidrodinį karpiuką, kas truputį suglumino. Vėliau Kėdainių sportininkai sakė, kad tai retas, kartą per 10 metų pasitaikantis atvejis. Gerai būtų, kad varžybų dieną tokie "buratinai" (karpininkai visus karpius iki 10 kg kažkodėl pravardžiuoja buratinais) kibtų. Va tada tai svoriai būtų. Gerai jau gerai, per daug čia įsisvajojau.

Taigi, penktadienį neblogai kibo visos žuvys, todėl beliko sulaukti šeštadienio, varžybų dienos.

Šeštadienis

Patys aktyviausieji jau trypė nuo 8:00 val. ryto laukdami registracijos. Smagu, kad niekas nevėlavo. Tiek organizatoriai, tiek dalyviai iki nurodyto laiko visi susirinko į varžybų vietą – prie Bublių tvenkinio.

Kol vieni maišė jaukus, sijojo pinkas ar pusryčiavo, teisėjai irgi "dirbo". S. Aškinis su P. Velička atlikinėjo paruošiamuosius darbus.

Na, o mūsų suvažiavo ne tiek jau ir mažai - dvi dešimtys dalyvių iš aštuonių miestų.

Kas truputį neramino, tai nuolatos kylantis ir vis stiprėjantis vėjas. Jei pradžioje visi baiminosi, kad stipriai nelytų ir to išvengti per abi dienas pavyko, tai vėjas, o ypač antrą dieną, buvo itin stiprus ir labai vargino dalyvius bei pačią žvejybą darė ne itin malonia. Lengvas plūdeles teko keisti į sunkesnes, o štekerinių meškerių šalininkam buvo ypač sunku suvaldyti savo kotus, kai pūsteldavo šoninis vėjas. Tačiau tam ir yra varžybos, kad jų metu laimėtų ir būtų išaiškinti stipriausi iš stipriausiųjų, kurie pirmieji sugebėjo prisitaikyti prie žvejybos sąlygų.

Kadangi varžybos vyko dvi dienas, tai dalyvių daugumai teko įsikurti stovyklavietę, statyti palapines, kurios tapo keliom dienom jų laikinaisiais namais. Arbatiniai, stalai, kėdės, palapinės - visa tai turėjo atlikti laikinasias "namų funkcijas". Pajuokaujant galima pastebėti, kad dalyviams trūko tik šviežių laikraščių ir televizoriaus.

Kėdainių sportininkai įsikūrė truputį atokiau nuo visų dalyvių. Tai - garsūs žvejai, kurie dalyvauja dar ir šiandien LSŽKL ir atstovauja skirtingų miestų bei skirtingų komandų interesus. Gerus sportininkus šiandien "samdo" kitų miestų klubai ir tai niekam nekelia nusistebėjo. Juk sakoma: žuvis - kur giliau, o žmogus - kur geriau. Tokia šių dienų realija.

Varžybas atidarė ir trumpą sveikinimo žodį tarė buvęs LSŽKL Prezidentas A. Paulauskas (antras iš kairės).Vėliau pasiruošimui buvo duotos dvi valandos. Laikas pasiruošimui duodamas tam, kad būtų galima viską susinešti į sektorius, "perskaityti" vandens telkinį, paruošti patikrinimui jaukus ir masalų kiekius, išsiskleisti meškerykočius, atlikti aibes paruošiamųjų darbų. Iš tikro tai tikrai sunkus alinantis ir daug laiko užimantis darbas. Vėliau belieka tik kuo geriau pasirodyti per varžybom skirtą laiką.

Kas be ko, buvo pravestas saugumo instruktažas, pateikta papildoma informacija, atsakyta į pateiktus klausimus. Dalyviai viską atidžiai išklausė ir beliko laukti vyr. teisėjo signalo.

Iš šono stebint atrodo, kad tai paprastas žvejų susibūrimas, bet kai su šiais žvejais pabendrauji ne vienus metus, kai (tegul ir ne visi) jei tau atsiveria, pasipasakoja savo gyvenimus, jų tam tikrus epizodus, tada imi į šiuos žmones žiūrėti su meile ir pagarba. Jų tarpe ir mokslo daktarai, ir buvę mokytojai, ir paprasti darbininkai ar suvirintojai, ir rašytojai, kurių knygas, skirtas plačiajai žvejų mėgėjų armijai jie yra parašę. Mes skaitome, domimės ir tik vėliau kažką sužinoję, pritaikę savose žvejybose imama vertinti. O kai tokius žmones pamatai, pabendrauji, tai apima labai nuostabus jausmas, nuo kurio ir pats daraisi kiek pakylėtas ar tiesiog tampi geresniu. Kiek pasakojimų, nutikimų bei šiaip gražių prisiminimų išgirsti iš jų vakare bendraudamas. Belieka nusilenkti ir nusiėmus kepurę prieš tokias asmenybes pasakyti: "Ačiū Jums, kad Jūs esate ir gyvenate".

Diena eina į vakarą. Net vėjas pūsti pavargo, o ką jau kalbėti apie žmogų. Po pirmo turo buvo daug kalbėta, bendrauta, aiškintasi ir pan. Vakare susimetę į didesnes ar mažesnes grupes žmonės truputį atsipalaidavo, leido sau pavakarieniauti, išgerti taurelę kitą tauresnio gėrimo, ar stiklinaitę šalto alaus. Ir kodėl gi ne. Juk tai šių žvejų, šių žmonių, bendraminčių šventė, į kurią jie suvažiuoja kartą metuose. Ir labai smagu, kai žmonės, atvykę iš skirtingų vietovių, kraštų randa bendrą kalbą, mandagų bendravimą, kas tik jaunesniem gali būti geru pavyzdžiu. Ką gi, diena baigėsi, eikime pailsėti ir mes...

Sekmadienis

Tai ta diena, kai pats laikas po vakarykščio turo pasidaryti sau išvadas, surasti klaidas ir pasistengti šiandiena pasirodyti kuo geriau. Dar ne viskas prarasta, galima daug ką pataisyti ir laimėti varžybas.

Vieni tai daro susikaupę savyje ir kiek atokiau nuo kitų, o kiti bendrai krūvoje. Vieni nenori viešumo, kažką maišo, "buria", tarsi slepia arba tiesiog kuklinasi. Tegul neužsigauna Dalius Sudeikis ir nepriima šių žodžių asmeniškai, nes šį nuostabų, puikų sportininką žinau daugelį metų ir tiesiog taip sutapo, kad objektyvas užfiksavo jį apsuptą gražios žalumos. Beja, per antrą turą Daliukas sugavo gražų 600-700 g. sterką. Tai pati didžiausia šio čempionato sužvejota žuvis. Sveikiname Daliuką.

O štai pas Izidorių Uniką atrodo jokių paslapčių nėra, bet taip tik atrodo iš pirmo žvilgsnio, kuris gali būti labai apgaulingas. Izidorius labai kalbus, taktiškas ir atkaklus žvejys. Jo paklausus visada galima tikėtis atsakymo, paaiškinimo iki pačių smulkmenų. Tai labai bendraujantis žmogus. Be to, ir atkaklumo jam tikrai netrūksta. Kitas per varžybas, žiūrėk, pusvalandį ar valandą nesulaukęs kibimo meta ir griebia žvejoti kitoje vietoje ar kitokią žuvį, o jis kantriai laukia ir ko gero 9 iš 10 atvejų sulaukia savo žvaigždžių valandos. Tai vienas tituluočiausių Lietuvos sportininkų. Bet nenustebkime, jei Izidorius ir "nepasako" kokios "smulkmenėlės". Juk prisipažinkime, kiekvienas iš mūsų turime didesnių ar mažesnių paslapčių. Štai tiek tuščios taros reikia šiam sportininkui, kad pasiruoštų antram varžybų turui. Jooooooooo... sunku ką ir komentuoti.

Kad nepamirščiau, noriu nuoširdžiai padėkoti Kėdainių MŽD, kuri organizavo šias varžybas. Ačiū Birutėlei, teisėjų brigadai ir visiem, kas prisidėjo prie varžybų. Tikrai viskas vyko laiku, pagal reglamentą ir aukščiausiame lygyje. Kai kam būtų galima iš to tik pasimokyti ir pasidaryti atitinkamas išvadas. Viskas vyko tolerantiškai, kultūringai ir atsižvelgiant į visų dalyvių pageidavimus.

Pasibaigus varžybom visi turėjo pilnai laiko ir daiktus susidėti, ir nusiprausti, persirengti. Tikrai daug kur būna, kad teisėjai ar kokie valdininkai skuba varžybose greičiau užbaigti formalumus, užsidėti ant renginio varnelę ir išvykti namo. Čia dalyviai buvo gerbtino amžiaus ir niekas jų neskubino. Smagu ir širdžiai miela, kaip iš varžybų padaroma tikra šventė. Ilgam žmogus prisimena, kas gera ir miela tau buvo.

Skelbiami varžybų rezultatai. Juos rasite įkeltus žemiau.

Na ir pabaigai, kaip skaitytojas jau įpratęs matyti įdedama bendra dalyvių nuotrauka. Kokios būtų varžybos be bendros nuotraukos. Dar kartą sveikinu visus dalyvius, prizininkus, organizatorius, teisėjus ir tariu: "Iki kitų metų!"

Varžybų rezultatai
{gallery}SK20120726/01{/gallery}