Kuršių marios/Atmata. Pabaiga

Liepos 7-8 dienomis Kuršių mariose ir Atmatoje įvyko paskutinis šio sezono Lietuvos spiningavimo čempionato PONTOON 21 taurei laimėti etapas. Varžybos buvo planuota rengti tik mažoje Atmatos atkarpoje ir visose Kuršių mariose, bet pakilus vėjui buvo nuspręsta leisti žvejoti visoje Atmatoje iki Rusnės tilto.

Nemaža dalis varžybų dalyvių atvyko į stovyklavietę net nuo ketvirtadienio, kad deramai pasitreniruoti. Ketvirtadienio naktį (iki 3:00 val. ryto) prie „apskrito stalo“ vyko aršios diskusijos tarp klubų atstovų dėl kito sezono varžybų formato. Didžiausia problema, kurią paminėjo dauguma, yra sparčiai mažėjantis dalyvių skaičius. Lietuvos spiningavimo čempionatuose dalyvauju nuo 2006-ųjų metų, bet turiu varžybų protokolus nuo 2002-ųjų metų, todėl nepatingėjau suvesti statistiką. Štai ką gauname:

Dabar šiek tiek faktų: iš grafiko matome, kad didžiausias dalyvių skaičiaus šuolis į teigiamą pusę buvo 2007-2010 metais. 2009 metų paskutiniame, tuomet dar Lietuvos spiningavo asociacijos (LSA), varžybų etape, vykusiame Kauno mariose, susirinko net 85 dalyviai. 2010 metais buvo įkūrta Lietuvos spiningautojų lyga (LSL). Esminis taisyklių pakeitimas – komandos narių skaičius buvo pakeltas nuo 3 žmonių iki 4-ių. 2010 –ųjų metų LSL etape, kuris vyko Daugų ežere, susirinko rekordinis dalyvių skaičius – 91. Pasak įvairaus „plauko“ spiningavimo varžybų senbuvio, kuris pradėjo dalyvauti spiningavimo varžybose dar su vystyklais, Sauliaus Bartusevičiaus – kadais, labai labai seniai, į Kupiškio mariose vykusias spiningavimo varžybas susirinko daugiau kaip 200 dalyvių! Matyt tais laikais dar nebuvo kompiuterių, o visa tai buvo taip seniai, kad net senialis Sigitas Lukšta to nepamena ir nėra išlikusių jokių tai patvirtinančių dokumentų. Kaip bebūtų, reikia pripažinti, kad tų varžybų organizatoriai kažkokių būdų sugebėjo sukviesti tokį gausų dalyvių skaičių! Kas liečia antirekordus – tai mažiausiai (20 dalyvių) spiningautojų suremė savo kotus 2004-ųjų metų LSA etape, vykusiame ešerinėjė Notigalėje. 2007-2009 metų šuolį siečiau su LSA vadovybės pakeitimų, o 2010-ųjų su naujos lygos įsteigimu. Tiek 2011-ais, tiek 2012-ais metais matome regresą. Sunku pasakyti su kuo tai susiję, bet jei ir toliau dalyvių skaičius mažės tokiais tempais – tai greitai liks tik 6 žmonės, kuriems nebereikės tarpusavyje rungtis dėl patekimo į Lietuvos rinktinę. Manau, kad LSL vadovybė imsis rimtų veiksmų ir kitamet sugebės pakelt kreivę į teigiamą pusę. Mano manymu, vienas iš pirmųjų žingsnių turėtų būti aktyvi diskusija su kitų Lietuvoje vykstančių varžybų organizatoriais bei dalyviais. Jeigu jie nedalyvauja LSL varžybose – tai reiškia, kad jiems kažkas netinka taisyklėse, galbūt jie savimi nepasitiki – sunku pasakyti. Kaip bebūtų – reikia išklausyti visas puses

Diskusija gavosi labai produktyvi, kadangi buvo pasiūlyta tikrai dėmesio vertų taisyklių pakeitimų. Manau labai realu, kad nuo kito sezono bus įvestas 20-ies ešerių turui limitas. Tokiu būdu bus skatinama žvejoti kitų rūšių žuvis. Tokie apribojimai yra taikomi ir kitų šalių spiningavimo čempionatuose.

Taip pat buvo grįžta prie pasiūlymo žvejoti po du vienoje valtyje ir išrinkti geriausius 3 ekipažus, kurie ir važiuotų į Pasaulio čempionatus. Čia svarbiausiai yra tai, kad Pasaulio čempionatuose yra gaudoma būtent ekipažais. Kita vertus, Lietuvos spiningavimo varžybų istorija yra gerokai turtingesnė už šįmet tik 5-ą kartą vyksiantį oficialų Pasaulio spiningavimo iš valčių čempionatą. Na, diskutuoti tuo klausimu galima ilgai ir visada bus dalyvių, kurie palaiko vienokį ar kitokį varžybų formatą, todėl laikas parodys ką nuspres klubų atstovai eilinio susirinkimo metu.

Tiek apie statistikas, pasiūlymus bei problemas.

Grįžkim į realybę. Šiais metais iki paskutinio turo vyko labai atkakli kova tiek komandinėjė, tiek asmeninėje įskaitoje, todėl varžybos buvo labai nenuspėjamos ir įdomios. Prisipažinsiu – išsikėliau sau tikslą ne tik patekti į Lietuvos rinktinę, bet į jos pagridinę sudėtį, t.y. užimti 1-4 vietas. Po 4-o etapo situacija buvo labai paini – vietas rinktinėje buvo beveik užsigarantavę tik Saulius Bartusevičius ir Janas Prialgauskas, o į likusias vietas pretendavo dar 6-7 dalyviai, kurių tarpe buvau ir aš, todėl neturėjau kur trauktis. Panaši situacija buvo ir komandinėje įskaitoje – į prizininkus pretendavo net 5 komandos! Taip pat prieš pat sezono pradžią mūsų komanda, tiksliau aš su Emiliu, išsikėlėme sau tikslą – pagaliau užimti pirmąją komandinę vieta galutinėje įskaitoje, kadangi iki šiol mums niekaip nepavykdavo to padaryti (2007-ais metais likome 3-ti, 2008-ais – 2-ti, 2009-ais -2-ti, 2010-ais – 2-ti, tragiškai nesėkmingais 2011-ais tik 4-ti). Visus planus sukomplikavo Emilis, kuris realiai pretendavo į vietą rinktinėje, negalėjęs sudalyvauti paskutiniuose dviejuose etapuose. Tokiu būdu buvome priversti skubiai ieškoti jam pamainos, o tai visada sukelia įvairių sunkumų.

Treniruotės.

Kaip ir prieš kiekvienas varžybas su klubo bičiuliais stengiamės pažvejoti varžybų telkinyje tam, kad surasti kuo daugiau perspektyvių vietų bei „atrinkti“ „skaniausius“ masalus vietinėms žuvims. Tiesa, norint gerai išanalizuoti Kuršių marias reikėtų ten žvejoti mėnesį laiko, todėl pasirinkome planą B ir daugiau dėmesio skirėme tik artimiausiom nuo Atmatos žiočių marių vietoms. Taip pat iš bičiulių (labiausiai dėkingas Sauliui iš Triturus) surinkome nemažai informacijos apie potencialias žvejybos vietas, kurias treniruočių metu ir tikrinome. Tiek ešeriai, tiek lydekos bei starkiai buvo labai neaktyvūs, todėl buvo sunku padaryti tinkamas išvadas.

Treniruotės metu kai kurie dalyviai labai „artimai“ susibičiuliavo su vietinių žvejų vadinamais „bujais“ – žiūrėkite nuotraukų galeriją, o Klaipėdos žvejų klubo „Kurėnas“ atstovui Artūrui Montvydui ant mikro masalo pavyko „išprašyti“ 9 kg svėrusią lydeką- neeilinis laimikis, tik gaila, kad tai įvyko per treniruotę, o ne varžybų metu.

Vakare su klubo bičiuliais susėdome prie stalo ir nuspredėme kokią taktiką pasirinksime. …

I turas.

Prieš pat startą organizatoriai nusprendė leisti žvejoti visoje Atmatoje (iki Rusnės tilto) bei mariose. Tai šiek tiek „sujaukė“ mūsų klubo vakare pasirinktą planą, todėl teko greitai galvoti planą B ir kai kuriems klubiečiams tai buvo tikrai ne į naudą..

Startas 13:30 val. Didesnė dalyvių pusė pasidavė link marių, kai kurie iš jų į pačias marias. Aš nusprendžiau aptikrinti keletą praeitais metais manęs neapvilusių vietų Atmatoje. Pirmieji sustojimai nieko doro neatnešė, bet galiausiai sugavau pirmąjį ešerį. Smagu, kad ešerys buvo, kaip aš vadinu – „kuvaldinis“, ~ 300 g svorio. Tiesa, daugiau toje vietoje kibt nenorėjo. Teko ieškoti geresnių vietų. Taip, kaskart keisdamas žvejybos vietas, sugavau dar kokius 3-4 vnt. Kitiems klubo bičiuliams sekėsi prasčiau, todėl teko kviestis pas save Darių, bet jis turėjo starkinį kibimą, todėl norėjo žūtbūt jį ištraukti. Praėjus gerom 2 valandom sulaukiau rimtesnio kibimo ir po keletos minučių kovos, mano tinklelyje buvo 994 g gražuolis. Niekaip nepavyksta sugauti didesnio – tai jau 4-as mano „kilovikas“, bet sugauti tokį „bonus‘ą“ per varžybas sapnuoja kiekvienas dalyvis. Ešeriai kibo labai sunkiai ir reikėdavo dažnai keisti pravedimo tempą, kampą bei nuolat keisti masalus. Tokių būdų per valandą pavykdavo sugauti 3-4 vnt., bet visi gražūs, todėl neverta buvo blaškytis ir ieškoti „greitesnio mažo kalibro“ rezultato. Prie manęs atplaukė Saulius, kuriam pavyko sugauti keletą gražių ešerių ir dar labiau pasigerinti savo pozicijas (tiesa pasakius dėl Sauliaus buvau ramus, nes mano manymu – jis yra stipriausias kelerių pastarųjų metų LSA-LSL žvejys. Jis sugeba pagauti net ten, kur žuvies beveik nėra, net tada, kai kiti nepagauna).

Tokiu būdu bendrai „prikrapščiau“ 21 vnt. ir po pirmo turo, su 7,09 kg bendru svoriu, buvau pirmas, Saulius –20-as, Deividas – 13-as, bet Darius, kuriam taip ir nepavyko „iškrapštyti“ įskaitinio starkio – tik 27-as, todėl jis jau po pirmo turo palaidojo savo viltis kovoti dėl patekimo į Lietuvos rinktinę. Labai gaila, nes pastaruosius du metus jis į ją patekdavo ir sukaupė nemažai patirties tarptautiniu lygiu. Ką padarysi – taip nutinka net patiems stipriausiems. Antrąją vietą užėmė Nerijus Dikšas (ŽK „Tironas“), sugavęs 24 žuvis (4,47 kg), trečiąją – Gediminas Švilpa, sugavęs 27 žuvis (4,46kg).

Komandinėje įskaitoje po pirmojo turo pirmavo Šiaulių „Tironas I“, antroje vietoje – Molėtų „Ešerys“, treti Vilniaus „Ant bangos – Lucky John“ vyrai ir tik 6-oje vietoje atsidūre iki šio etapo pirmavusi Vilniaus „Ant bangos –St. Croix“ komanda.

II turas.

Oras kardinaliai pasikeitė – stipriai atšalo, naktį gerokai nulijo su perkūnijom ir škvalais, todėl gero kibimo tikėtis buvo naivu.

Startas 6:00 val. ir apie 10 dalyvių sudaro pirmąjį „kolūkį“ apie mano vakarykštę vietą. Dėja, kibimo sulaukia tik vienas-kitas dalyvis, todėl kiekvienas ešerys yra aukso vertės. Tiesa, ešeriai kimba kur kas mažesnį nei šeštadienį. Šį kartą prie manęs Dariaus, Sauliaus bei visi kiti klubo bičiuliai, bet stabiliai gaudo tik Saulius, kuris atsistojo į tokią vietą, kur ant dugno yra kažkoks kliūvinys. Kaip žinia, tokias vietas labai mėgsta ešeriai. Saulius pasirenka sau netipinė „vieno inkaro“ taktiką, kurią šiais metais, užsispyrusiai, bet sėkmingai, taiko Janas Prialgauskas, t.y. viso turo metu gaudo iš vieno taško.

II turo išvakarėse diskutavome ar buvo LSA ir LSL istorijose atveju, kai tas pats dalyvis užima 1-ą vieta abiejuose turuose, tačiau net Sauliaus neprisimena tokio atvejo, todėl visi ragino mane perrašyti varžybų istoriją. Ryte buvau kupinas jėgų ir entuziazmo, tačiau greitai viskas išgaravo. Po poros valandų teturėjau 5 ešeriukus, kurių bendras svoris galėjo siekti apie 600 gramų. Mano planai buvo kitokie, todėl pradėjau aktyviai ieškoti ešerių skirtingose vietose, bet pavykdavo sugauti tik kas 3-4 vietoje. Labiausiai erzino tai, kad netoliese žvejoję dalyviai karts nuo karto ištraukdavo ešerius, o  Gediminas Švilpa su savo klasika tapusiu pravedimu ištraukdavo vieną po kito. Patikėkit, kai matai tokius vaizdus, o pačiams niekaip nepavyksta pagauti – pasijauti, švelniai pasakius, labai keistai, todėl dingsta bet koks noras toliau žvejoti.

Likus gerai valandai iki turo pabaigos situacija nei kiek nepagerėja ir teturiu tik 8-9 ešeriukus. Puikiai suprasdamas, kad su tokiu svorio bus liūdna, nusprendžiu plaukti į praeitais metais neblogai ešeriais „pavaišinusią“ vietą už gerų 3 kilometrų nuo bendro „kolūkio“. Kartais tokie kardinalūs sprendimai pasiteisina ir tai buvo tas kartas! Atplaukus į vietą surandu ten 4 dalyvius. Aiškiai suprantu, kad be reikalo jie ten nestovi, bet keisčiausia yra tai, kad „teisingiausia“ vieta yra laisva. Galbūt dėl to, kad toje vietoje ant dugno yra nemažai kelmų, o tie dalyviai tiksliai nežino kur ir kaip reikia mesti. Bandau prisiminti pravedimo kampą, kad nepalikti nepigiai kainuojančių volframinių galvakablių su ne ką pigiau kainuojančioms „valgomom“ gumom. Atmintis kiek šlubuoja – nutraukiu keletą masalų, bet galiausiai „atidirbu“ pravedimą ir kibimai seka vienas po kito. Ešeriukai nedideli, bet kimba kaip išprotėję. Pasižiūriu į laikrodį – iki varžybų pabaigos lieka tik 30 minučių, todėl „įjungiu“ 5 pavarą bei taupydamas laiką darau trumpus metimus netoli valties, kadangi kelmai visai šalia valties, o ešeriai stovi tarp jų. Vienas-kitas papuola gražesnis – 150-300g, bet dauguma 60-80g svorio. Patikėkit, laikas tokiais momentais bėga žiauriai greitai, todėl svarbi kiekviena sekundė. Jei turėčiau dar bent pusvalandį – bučiau prigaudęs kokius 5 kilogramus, bet…laiko nebelieka ir tenka kuo skubiau plaukti finišo link, kad nepaveluoti ir negauti diskvalifikacijos. Likus 4 minutėms iki finišo aš jau finišo zonoje ir keikiu save, kad galėjau padaryti dar bent porą metimų. Na, bet jaučiu, kad turiu kokius 3 kilogramus ir giliai širdyje suprantu, kad į pirmąjį 6-uką tikrai patekau, o dar giliau, kad patekau į 4-uką. Po pasverimo paaiškėja, kad sugavau 28-is ešerius (3,554 kg) ir ture užemiau 5-ą vieta.

Pirmąją vietą antrame ture užima Marijus Merkys („Gelmės valdvoas I“), tyliai ramiai sugavęs 23-is ešerius (6,008 kg), 2-ąją – Gediminas Švilpa („Ešerys“) su 18 ešerių (4,45 kg), 3-ąją – Arvydas Norkus („Verpetas“) su 21 ešerių (3,888 kg), 4-ąją Saulius Bartusevičius („Ant bangos –St. Croix“), 5-ąją užimu aš („Ant bangos-Lucky John“) su 28 ešeriais (3,554kg). Tokiu būdu mano kiek ankščiau išgirtas Saulius padaro man meškos paslauga ir su 10-čia gramų didesniu svoriu nustumia mane į 5-ą vietą ture bei 2-ą etape. Dar vienas akivaizdus pavyzdys kiek daug gali lemti 11 gramų svorio…

Komandinėje įskaitoje antrajame ture niekam vilčių nepalieka Molėtų „Ešerys“, antrąją vieta užimame mes – Vilniaus „Ant bangos-Lucky John“, 3-ąją – Vilniaus „Ant bangos – St. Croix“.

Viskas. Varžybos baigtos. Kol dalyviai pakuojasi daiktus, organizatoriai skaičiuoja galutinis rezultatus, mūsų „štabas“ bando paskaičiuoti savo jėgomis. Preliminariai viskas labai gerai, bet palaukiam oficialaus patvirtinimo.

Šių metų V-ojo Lietuvos spiningavimo čempionato PONTOON 21 taurei laimėti prizininkais tampa: 1. Molėtų „Ešerys“, 2. Vilniaus „Ant bangos – Lucky John“. 3. Šiaulių „Tironas I“.

Asmeninėje įskaitoje: 1. Gediminas Švilpa (Molėtų „Ešerys“), 2. Rolandas Baratinskas (Vilniaus „Ant bangos – Lucky John), 3. Arvydas Norkus (Raseinių „Verpetas“).

Suvedus 2012-ųjų metų sezono visų etapų rezultatus gavome:

Komandinė įskaita:

1. Vilniaus „Ant bangos – Lucky John“ (Tomas Bulka, Deividas Ganiprauskas, Rolandas Baratinskas, Emilis Muliulis (dalyvavo 1, 2 ,3 etapuose), Daumantas Juzėnas (dalyvavo 4, 5 etapuose);

2. Vilniaus „Ant bangos St. Croix“ (Darius Jakiūnas, Saulius Bartusevičius, Martynas Savickas, Martynas Mikelionis (dalyvavo 1 ir 2 etapuose), Daumantas Juzėnas (dalyvavo 3 etape), Saulius Butkevičius ( dalyvavo 4 etape), Andrius Mačiulis (dalyvavo 5 etape));

3. Molėtų „Ešerys“ (Sigitas Lukšta, Gediminas Švilpa, Gintautas Šiukščius, Mantas Labanauskas (dalyvavo 1 etape) Rolandas Klimas (dalyvavo 1, 2 etape), Domas Kelpšas (dalyvavo 4 etape), Egidijus Kamarauskas (dalyvavo 3, 5 etape)

Asmeninė įskaita:

1.    Saulius Bartusevičius (Ant bangos) – 14 taškų

2.    Rolandas Baratinskas (Ant bangos) – 20

3.    Janas Prialgauskas (Kurėnas) – 21

4.    Valdemaras Laurutis (Tironas) – 24

5.    Arvydas Norkus (Verpetas) – 25

6.    Žilvinas Linkevičius (Tarpūnas) – 26

Tiek apie šių metų paskutinį etapą.

Tiesa, pernai Pasaulio čempionate Italijoje įvyko lažybos tarp Martyno Savicko ir Nerijaus Dikšo. Lažybų esmė buvo, kad šio sezono galutinėje įskaitoje Nerijus Dikšas užims žemesnę vietą nei Darius Jakiūnas ir į rinktinę pateks ne mažiau kaip du klubo Ant bangos nariai. Kaip jau minėjau ankščiau – Darius šį sezoną labai „bangavo“, todėl Nerijus vis gi sugebėjo laimėti lažybas dėl vietos galutinėje rikiuotėje (Nerijus – 10-as, Darius-11-as), bet lažybas išlygino Saulius ir aš, patekdami į rinktinę. Kitamet bus daugiau lažybų – taip įdomiau!

Pasaulio spiningavimo iš valčių V-asis Pasaulio čempionatas vyks 2012 metų spalio 3-7 dienomis Ukrainoje, Dnepro deltoje. Jei nesikeis planai ir pavyks sudalyvauti – tai pažadu kiekvieną dieną supažndinti jus su Lietuvos rinktinės gyvenimo Ukrainoje akimirkomis bei pateikti karščiausią informaciją iš pačių varžybų bei treniruočių. Man tai bus jau trečiasis tarptautinis turnyras – 2009-ais metais dėl Pasaulinės finansinės krizės FIPSED nusprendė nerengti Pasaulio spiningavimo čempionato, todėl stipriausias LSA 4-ukas dalyvavo Švedijoje vykusiame lydekų gaudymo čempionate. Žvejoti tokio tipo vandenyse mums buvo naujiena, taip pat neturėjome treniruočių, todėl rezultatai buvo liudni – taip ir neperpratom švediškų, iš jūros užklistančių, lydekų.. Daugiausiai vilčių siekjau su 2010-ais metais Latvijoje vykusiu Pasaulio spiningavimo čempionatu, kuris vyko Latvijoje. Lietuvos rinktinė buvo labai pajėgi, o ir pasiruošimui bei treniruotėms buvome skyrė labai daug laiko. Iki varžybų „perpratome“ Kišezers ežerą ir buvome tikri, kad sugaudysime gerai. Visus planus pakeitė stiprus vėjas, todėl varžybų formatas buvo pakeistas ir teko žvejoti tik vieną dieną (vietoje planuotų dviejų). Taip pat žuvys visiškai ignoravo mūsų per treniruotes „atrinktus“ masalus. Vargais-negalais sugebėjome užimti 5-ą vietą, aplenkdami net visų laikytus stipriausiais rusus. Pirmas blynas gavosi „prisvylęs“, bet jau kitais metais Lietuva įrodė, kad yra ne iš klemo spirta ir sugebėjo Italijoje vykusiame 2011-ųjų metų spiningavimo iš valčių Pasaulio čempionate užimti bronzinę vietą!

Belieka palinkėti Lietuvos rinktinei tvirtybės, susikaupimo ir gerų laimikių Ukrainoje.

Etapo rezultatai čia :  asmeniniai,   komandiniai

RB-Diaboliq
www.ant-bangos.lt