Artėjant antrąjam „FEEDER CUP LITHUANIA 2011“ etapui norisi dar kartą prisiminti ir pasidžiaugti pirmuoju etapu, vykusiu 2011 gegužės 28 dieną. Jau daugelis žinote, kad pirmojo etapo nugalėtoju tapo Renaldas Masionis. Tikiu, kad daugeliui būtų įdomu sužinoti, ką ir kaip darė nugalėtojas. Prisipažinsiu, man – labai įdomu. Taigi, mieli dugnine.lt lankytojai, turite puikią progą pasimokyti iš nugalėtojo; kalbiname Renaldą Masionį!

Renaldai, sveikas, dar kartą džiaugiuosi galėdamas tave pasveikinti nugalėjus pirmosiose dugninės varžybose Lietuvoje; tai tarsi Olimpinė pergalė - viena ir nepakartojama. Kaip pats jautiesi? Ar tikėjaisi tokių rezultatų?

Sveikas Andriau, o kaip gali jaustis nugalėtojas, puikiai, patyriau daug gerų emocijų! Tai buvo tik pirmos tokio tipo varžybos, tai sunku buvo įsivaizduoti savo ir kitų galimybes, bet turbūt kiekvienas dalyvis tikisi pasirodyti kuo geriau, nors, jei atvirai, laimėti tikrai nesitikėjau (šypsosi).

Jei nepaslaptis, kam išleidai/planuoji išleisti 200 lt. vertės UAB „Romada“ dovanų kuponą?

Jau spėjau išleisti (šypsosi). Įsigijau vandeniui atsparius rūbus..

Kaip žinia, nugalėtojai yra visada išklausomi ir neteisiami; taigi, kokia yra tavo nuomonė apie šį praėjusį etapą? Ar priimtina jo įdėja? Ar viskas tvarkoje su organizavimu? Gal būt turi priekaištų ir pastabų?
Kadangi tai buvo pirmos tokio tipo varžybos, tai nėra su kuo palyginti, bet mano nuomone viskas praėjo puikiai, nuo varžybų starto iki finišo, žuvies svėrimo ir apdovanojimų, organizatoriai padirbėjo iš peties!

Kaip dažnai tenka meškerioti dugnine būtent Skirvytėje, prie III betoninės krantinės? Kiek kartų meškeriojai šiemet?

III krantinėje gaudau labai retai, nes ten visas dugnas nusėtas kriauklėmis ir akmenimis, kuo galėjome įsitikinti per varžybas, aš pats nutraukiau apie 10 pavadėlių. Jei važiuoju į Skirvytę, tai dažniausiai į II krantinę arba į krūmus (šypsosi). Šiemet Skirvytėje dar nebuvau, nei prieš, nei po varžybų, tik kartą buvau Atmatoje, ten gamta gražesnė (šypsosi).

Tavo laimikį per varžybas sudarė išskirtinai stambios žuvys: 1 karšis virš vieno kilogramo svorio, plakiai ir kuojos, sveriantys virš 200 g. Tuo tarpu dauguma kitų sportininkų rinko svorį mažais plakiukais, kuojytėmis ir pūgžliais. Gal galėtum papasakoti, kodėl toks skirtumas?
Sunku pasakyti kodėl, nes nemačiau, kaip ir ant kokio masalo gaudė žvejai tolimesniuose sektoriuose, bet pagrindinė priežastis, manau, buvo ta, kad aš gaudžiau šiek tiek toliau nei kiti, arčiau kranto vyravo smulkesnės žuvys, na o pūgžlių ir aš sočiai pagavau, net ant kukurūzų tie kenkėjai (red. pataisa) kibo (šypsosi).

Pirmas etapas jau praeity, taigi, gal galėtum išduoti nugalėtojo jauko mišinį ir masalą nr. 1?
Na, tikrai neturiu jokio slapto močiutės recepto (šypsosi). Iš tikrųjų pašaro sunaudojau tikrai nedaug, 2 kg biraus jauko (tarp kita ko, lietuviško, nors gamintojo gal neminėsiu), 200 g maltų kukurūzų, dėžutę konservuotų kukurūzų, 200 g maltų sausainių, šiek tiek skystos melasos ir pusę kilogramo plikytų musės lervų. Masalo nr. 1 nebuvo, pirmas 2 valandas gerai kibo ant kelių musės lervų, po to kibimai pradėjo retėti ir pasirodė pūgžliai. Tada pradėjau naudoti „sumuštinį“ - kukurūzą ir lervą, kibimas vėl pagyvėjo, bet trumpam, kol ir tą sumuštinį pradėjo ragauti tik pūgžliai, todėl paskutinę varžybų valandą gaudžiau tik ant kukurūzų.

Dar labai įdomu kokius įrankius naudojai; koks meškerykotis, kokia ritė, koks pagrindinis valas, kokio skersmens pavadėlio valas, kokie kabliukai, kokią sistemėlę naudojai, kokio svorio šėrykles ?
Meškerykotis - Robinson Diplomat Cs-Matrix, užmetimas 30-80 g, 3.60 m. Ritė - Ecusima Ryobi 3000 Vi, pagrindinis valas – pintas, 0.12mm. Pavadėliai – Trabucco; iš pradžių gaudžiau su 0.10 mm, bet po antro metimo jį nupjovus į kriaukles, uždėjau 0.12 mm, bet ir tai nelabai gelbėjo, tai galų gale, pradėjus naudoti 0.14 mm pavadėlius, situacija su nupjovimas šiek tiek pagerėjo. Kabliukai – Owner; pradžioje naudojau nr. 8, bet buvo nemažai „tuščių“ kibimų, tai sumažinau iki nr. 9. Kaip sistemėlę naudojau šiek tiek modifikuotą paternosterį, o šėrykles, kadangi gaudžiau iš toliau, naudojau kvadratines, 50 g.

Maždaug kokiu atstumu nuo kranto gaudei?

Per varžybų įkarštį pamiršau paskaičiuoti ritės apsisukimus, bet vertinant apytiksliai 30-40 m.

Ir paskutinis klausimas, susijęs su praėjusių varžybų etapu, į kurį pabandyk atsakyti vienu žodžiu: kas lėmė, kad aukso medalis atsidūrė ant tavo kaklo?
Didelis noras ir šiek tiek sėkmės (šypsosi).

Dabar pakalbėkime trumpai apie kitą etapą. Tikiuosi, dalyvausi, nesvarbu kuriame Lietuvos kampelyje jis vyktų?
Na taip, data jau žinoma, tad jei nenutiks nieko nenumatyto, būtinai dalyvausiu.

Galiu atskleisti paslaptį; „FEEDER CUP LITHUANIA 2011“, II etapas vyks komerciniame telkinyje, kur gana didelė koncentracija įvarios žuvies: karšiai, karpiai, karosai. Kokia pirmoji mintis šauna tau į galvą?
95 % mano žvejybų vyksta srovėje, tad stovintis vanduo, komercinis telkinys ir pats vidurvasaris - tikras iššūkis, manau turnyrinė lentelė po šio turo pasikeis kardinaliai.

Kaip vertini savo šansus II šio turnyro etape?
Noras pasirodyti kuo geriau niekur nedingo, o kaip pavyks, pamatysime liepos 16 d. (šypsosi).

Dugnine.lt dėkoja Renaldui Masioniui už nuoširdžius atsakymus. Linkime ramaus pasiruošimo II turnyro etapui ir susitiksime su Renaldu prie vandens! O Jums, šio interviu skaitytojams, noriu dar kartą priminti, kad jokių stebūklų žūklėje nėra; rezultatą lemia eksperimentai, noras ir truputis sėkmės.

www.dugnine.lt