Atrodo taip nesenai dar rugsėjo 8-9 dieną svaidžiau į Vengrijos ežero vandenis vaglerį ir buvau neapsakomoje euforijoje. Dabar už lango tamsus rudeniškas vėjo gūsiais staugiantis oras brrr…. Šalta, bet tikiu, kad tai tikrai ne pabaiga. Ruduo ant nosies, bet tuo pat metu su viltimi laukiu tų saulėtų bobų vasaros dienų, kuomet vėl išskleisiu ne ką kitą, o būtent tolimo užmetimo meškerę. Nors seniau tikrai kartas nuo karto į rankas paimdavau tolimo užmetimo meškerę ir maniau, kad apie šį gaudymo būdą išmanau daug, dabar supratau, kad būtent tik universalus žvejys gali tapti tikru meistru. Šiuo metu Europoje dominuoja trys meškerių tipai (bolonionė, tolimo užmetimo ir sudurtinė), kuriuos kiekvienas iš mūsų privalome išmanyti puikiai norėdami žengti pirmyn. Taigi be išimties šis pasaulio čempionatas atidavė duoklę tolimo užmetimo meškerei.
Labai sunku kalbėti apie šias varžybas iš šalies, kadangi iki maksimumo buvau susikoncentravęs ties savo darbu varžybose. Tad pabandysiu kiek galima išsamiau supažindinti su informacija, kurią pavyko rasti po pasaulio čempionato.
Pradėsiu tiesiausiu keliu, šis pasaulio čempionas istorinis. Jame 5-tą kartą čempionu tapo pati ryškiausia pasaulio elito žvaigždė Alanas Scotthorne. Tai tikrai ne atsitiktinumas. Prieš šį vyrą turėtu kepures nusiimti bet kuris pasaulio žvejys sportininkas. Bet nenorėdamas nukrypti į beletristikas tiesiog pristatysiu jo naudotą taktiką.
Čempiono jaukas: 3 kg „Sensas lake“, 2 kg karpis, 2 kg molio. Tai viso labo sudaro ne daugiau 8 litrų jauko. Kita dalis - pusė jauko molis su gyvais jauko priedais, 1 litras uodo trūklio lervų ir kažkoks kiekis kapotų sliekų. Masalui naudojo 3 arba 4 ant kabliuko suvertus didelius matylius. Beje, jaukinimo taktika - tai kas metimą išaunamas jauko rutuliukas. Taip darė daugelis žvejų, bet tuo pačiu viskas turėjo būti atlikta labai tiksliai, neišskaidant žuvies dideliame plote. Atrodo viskas paprasta, bet aišku tik tiek, kad ne visi tuo paprastumu sugebėjo pasinaudoti…
Vienas iš didžiausių trukdžių ir sunkumų daugeliui žvejų tapo besikeičiančios vėjo kryptys, kurios kaitaliojo srovės tėkmę. Nors, kaip jau minėjau, žuvauti teko ežere, tačiau srovės stiprumas buvo ne tik juntamas, bet antrąją diena tapo netgi labai ryškus. Antrąją dieną vos vos juntamą pirmos dienos traukimą į dešinę vėjas pakeitė ganėtinai stipria srovę, kuri neleisdavo žvejams išlaikyti masalo vienoje vietoje. Taigi antrąją diena daug geresnius rezultatus parodė žvejai, persiorientavę į gaudymą slankiojančiu vagleriu. Nors žūklės sąlygos leido žūklauti ir gaudant stacionariai fiksuota plūde. Pavyzdžiui prancūzų rinktinei ši klaida kainavo labai daug, nuolat diktuojantys pasaulio žūklės madas jie pasirodė labai prastai – liko vos 17 vietoje.
Taip gaudė pasaulio čempionas. Na o kaip gaudė kiti ? Kaip gaudė Lietuviai?
Dominuojančios žuvys: karšiukai, karosai, karpiukai iki 3 kg. Lietuvoje tokių žuvų per varžybas beveik negaudome, na gal išskyrus karšiukus. Kaip gaudyti šias žuvis? Tam suprasti turėjome tris dienas. Trys dienos treniruočių. Sudėtingiausia yra tai, kad visos žuvys laikosi pakankamai dideliu atstumu nuo kranto ir norint jas sugauti masalą teks švystelėti 30-40 metrų. Na, čia ne pati didžiausia bėda, sunkiausia tokiu pat atstumu tenai nutransportuoti jauką, o tai reikia padaryti labai tiksliai.
Treniruotėse neblizgėjo nė vienas sportininkas. Stabiliau gaudė gal tik H. Miškinis ir M. Baranauskas, tačiau lyginant su kitų rinktinių rodomu rezultatu mes tikrai nepretendavome į jokią garbingesnę vietą. Paskutinės treniruotės metu turėjo paaiškėti geriausių 5 lietuvių vardai, ginsiantys šalies garbę jau kitą dieną turėjusiame prasidėti čempionate. Nė vienas nenorėjo likti už borto. Teisingiausiai atrankai surengėme 3 val. trukmės varžybėles tarp šešių Lietuvos sportininkų. Viskas paprasta - blogiausiai sugaudęs sportininkas nestartuos pirmąją dieną ir taps pirmu keitimu antrajai varžybų dienai.
Taigi pirmosios dienos startas. Šiaulų „Fortūna“ - A. Dudzinskas, Gargždų „Pyla“ - M.Baranauskas, D.Beinoras. Kėdainių „Lifosa“ - A.Unikas, H. Miškinis.
Kaip geriausiai treniruotėse pasirodęs sportininkas leidau sau padaryti keletą išvadų, kurios man pasirodė svarbios gaudant žuvis šiame vandens telkinyje. Visų pirma tai žuvis mėgsta garsą. Jos aiškiai reaguoja į vandenį krentančio jauko sukeliamus virpesius, ir tekštelėjimą. Taip yra todėl, kad čia dažnai vyksta įvairios varžybos ir žuvys jau pripratusios prie garso, kurį sukelia į vandenį krentantys jauko rutuliai. Tai tarsi signalas maitintis. Taigi kuo dažniau į vandenį įkrenta jauko rutulys tuo geriau.
Antra - sistemėlės, kabliukai, valai turi būti iki maksimumo išploninti. Žuvų kibimai labai atsargūs, tad menkiausi grubumai kėlė žuviai įtarimus ir taip kibimų dar labiau sumažėdavo. Asmeniškai gaudžiau 0,08 mm pavadėliu ir 20 nr. kabliuku. Tokia įranga treniruočių metu pavyko ištraukti apie 800 g. sveriantį karpiuką, tad dėl jos tvirtumo buvau visiškai ramus.
Trečia - jaukas labai paprastas, skurdus ir su daug gyvų priedų smulkių uodo trūklio lervų. Žuvis maitinasi ne intensyviai, renkasi tik skaniausius kąsniukus, tad jų neturėjo būti daug, tarp smulkių uodo trūklio lervų įsimaišiusius didelius ant kablio suvertus uodo trūklius griebdavo karšiukai, karosai.
Ir ketvirta - tikslumas. Kuo tiksliau sušaudomas jaukas, tuo labiau sukoncentruojama žuvis vienoje vietoje ir tuo lengviau ji ras jūsų ant kabliuko užvertą masalą.
Štai tokia paprasta taktika, kuri, kaip vėliau parodė varžybos, tikrai veikė, tereikėjo ją įvykdyti.
Pirmoji varžybų diena
Punktualus gyvų masalų ir jauko patikrinimas, ir dvi valandos įrankių paruošimui netrunka prabėgti. Atokiau nuo kranto praplaukia morinis kateris su įjungta sirena taip paskelbdamas jaukinimo pradžią. Į vandenį laidynėmis skraidinami jaukai, molis, kirminai, visa tai tam, kad parodyti kas šiuo metu pasaulyje stipriausias. Po penkių minučių nuskamba dar vienas signalas, leidžiantis pradėti žvejybą. Taigi, trys valandos, kurioms kai kas ruošėsi visus metus, kai kas savaitę, o kai kam užteko ir dar mažiau...
Labai jau nelengva aprašinėti varžybų eigą, kuomet visas tris valandas paskyrei vien savo zonai, susikoncentravęs stengeisi išspausti maksimumą iš savęs. Pasakysiu tik tiek, kad jaudulys darė savo ir sunku buvo suvaldyti drebančias rankas, visų pirma reikėjo susitvarkyti psichologiškai. Sunkiausia sulaukti pirmosios žuvies, ją sugavau praėjus 15 min po pirmojo pajaukinimo. Nedidelis, apie 250 g. sveriantis karšiukas leido atsipūsti juolab, jog kaimynai taip pat nerodė stebuklų. Stengiausi laikytis nuolatinio jaukinimo taktikos ir jau pirmos valandos pabaigoje supratau, kad niekaip neužteksiu molio, sumaišyto su smulkiomis uodo trūklio lervomis. Įpusėjus varžyboms turėjau tris rimtesnes žuvis: 2 karšiokai ir vienas karosas. Pasibaigė molis, pasibaigė nuolatinis plūdės bombarbavimas jauku, pasibaigė ir kibimai. Taigi neskaitant dar keleto sugautų pūgžlių ir vienos aukšlytės daugiau nepavyko sugauti nieko. Iš komandos trenerio atneštos naujienos dar labiau nuliūdina – kitiems sekasi dar prasčiau. Vienintelis A. Dudzinskas gaudo aukšles, o kitiems visiškas šnipštas. Pasibaigus pirmajam turui paaiškėja kad su 810 g. sugebu užimti 20-tą vietą sektoriuje. A. Dudzinskas su 1500 g žuvies -23 vieta sektoriuje. Visi kiti žemiau. Bendroje sumoje įsitvirtiname 35 vietoje iš 40 komandų. Rezultatas toks koks yra ir jis aiškiai nepatenkinamas.
Antroji varžybų diena
Keletas pakeitimų po pirmosios dienos starto. Po vakarinio pasitarimo padaromas keitimas. D.Beinorą pakeičia I. Unikas. Jeigu pirmąją dieną turėjau 5 litrus molio ir 10 litrų jauko, tai dabar viską apverčiau aukštyn kojom. 3 litrai jauko, skirto aukšlių gaudymui, 2 litrai jauko tolimo užmetimo meškerei sumaišyti su 4 litrais molio ir 6 litrai gryno molio, kuriame buvo 1 litras uodo trūklio lervų. Tokį jauką pasirinkau padaręs išvadas po pirmos dienos varžybų.
Jaukinam, šį kartą viską darau ramiau be didelės skubos ir nereikalingų emocijų, todėl pradinis šėrimas pavyko tiksliai. Praeina 10 varžybų minučių, kai sugaunu pirmąjį karšiuką. Nors gaudome ežere, tačiau juntamas aiškus srovės traukimas į dešinę. Padidinu gylį ir paguldau pavadėlį ant dugno. Kibimas suaktyvėja ir per pirmąją valandą pavyksta sugauti 8 žuvis. Sektoriaus teisėjas tai pažymi asmeniniame protokole. Komandos draugas praneša, kad esu savo zonos sportininkų dešimtuke. Naudoju dažno dašėrinėjimo laidyne taktiką, jaukinu kas metimą nedideliais jauko ir molio rutuliukais. Po antros valandos mano sąskaitoje jau 17 žuvų ir aš jau sportininkų penketuke. Atsisuku atgal už nugaros, gal 20 žiūrovų, fotografai, kameros, natūraliai prarandu šaltakraujiškumą, veiksmai išsiderina ir minutėlei susimąstau, suimu save į rankas, paskutinę valandą išlaikau gaudymo tempą ir sugaunu dar 10 žuvų. Rezultatas: 4 kg 470 g. Nuostabu, bet į priekį praleidžiu tik ispaną, italą ir 5 kart pasaulio čempioną Alaną Scotthorną. Neapsakomas jausmas, viskas atlikta geriau negu galėjau tikėtis, savo sektoriuje lieku 4 vietoje. Begalė minčių, sveikinimai iš kaimyninėse zonose gaudančių žvejų, pagarba net ir po pralaimėtos kovos, kelia susižavėjimą sportininkų išprusimu. Sulaukiu pagyrų net iš lenkų rinktinės trenerių, o kaip žinia lenkai vieni geriausių sportininkų pasaulyje. Beje, komandos draugai taip pat pasirodė geriau nei vakar, tad nuotaika tikrai pakili. A. Unikas 13 zonoje, bet kiti komandos nariai ir vėl nerado bendros kalbos su Vengrijos žuvimis. Komandinėje įskaitoje pakylame į 34 vietą.
Čempionato aukso medalius užsikabino Italijos rinktinė, antri belgai, bronza tenkintis teko Vengrijos nacionalinei komandai. Nugalėtojų komandos rodė aiškų stabilumą gaudant žuvį abi dienas. Asmeninėje įskaitoje niekas nesugebėjo pasipriešinti jau penktą kart pasaulio čempionu tampančiam Alanui Scotthornui, o antroji vieta atiteko geriausiam Latvijos sportininkui Normundui Grabovskiui, kas tikriausia buvo didžiausia staigmena daugeliui žvejų. Bronzą iškovojo Velso sportininkas Edvards Lee. Latvis Grabovskis puikiausiai įrodė, kad ir Pabaltijo žvejys sportininkas gali tapti ne tik prizininku, bet ir pasaulio čempionu, tereikia atkaklaus ir nuolatinio darbo. Ko ir palinkėsiu Lietuvos rinktinei.
Lietuviai 34. Geriausiai pasirodęs sportininkas M.Baranauskas - 44 vieta. Kiti rinktinės nariai žemiau pirmojo šimtuko.
Štai jums mano ataskaita iš pasaulio vyrų čempionato, ką galėtu pridėti ar atimti kiti, nežinau. Žinau tik tiek, kad tuo metu, kai žvejojau, tos trys valandos praskriejo per greit, tos trys valandos buvo panašios į karą, kuriame kovojau iki galo, ir žinau, kad kitai kovai ruošiuos dar atsakingiau.
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
Marius Baranauskas