Po to, kai pakeitė Europos ir Pasaulio čempionatų laiką, susidarė toks įspūdis, kad šis Europos čempionatas Coruche bus abejotinos svarbos, o ypač dar po tokio puikaus paskutinio Pasaulio čempionato Ispanijoje birželio mėnesį.Varžybose dalyvauti pareiškė norą vos 17 komandų, bet nežiūrint nieko. šios varžybos buvo tikrai šaunios ir techniškai gerai atliktos. Vieninteliu minusu buvo galima laikyti visos savaitės treniruočių metu sugautus itin mažus žuvų svorius. Daugumai komandų treniruočių metu pavykdavo vidutiniškai sugauti po vieną kilogramą žuvies kiekvienam žvejui. Pagrindinę laimikio dalį sudarė 50 – 100 g ūsoriai ir itin smulki aukšlė, kuri buvo gaudoma match tipo meškerėmis su specialiai tam paruoštomis sistemėlėmis.

Varžybų vieta

Coruche varžybų vieta buvo numatyta ilgame pliaže, kurį sudarė neįprastas smėliukas ir itin smulkios frakcijos dalelytės, kurios sudarė daug problemų.Viena tokių problemų buvo tai, kad platformų kojos tiesiog grimzdavo į šį klampų smėlį. Anglijos sportininkai tam, kad šito išvengti, kasdien atsinešdavo net lentų, kurios leisdavo stabiliai išsilaikyti pastatytom platformom. Taigi, sąlygos buvo visiems sportininkams vienodos, todėl savaitės bėgyje beliko tik prisitaikyti prie gamtos bei vandens sąlygų.

Vokietijos komanda, kurios sudėtį sudarė Mark Bek, Giunter Cholrel, Tomas Delfabro, Charald Videl, Rainer Venzeliem ir Klaus Miuler siekė kuo geresnio rezultato, bet tai padaryti buvo itin sunku.

Vokietijos komanda

Vėjo nebuvimas ir karštis iki 40 laipsnių sudarė problemų ne tik sportininkams, bet darė didelę įtaką ir žuvies aktyvumui. Esant 2 m gyliui ir prie visiško štilio kibimai buvo itin reti, o ir skaidriam vandenyje žuvis buvo labai baikšti. Visa tai taip pat sunkino pačią žvejybą.

Žvejyba su mach tipo meškerėme ir fiksuota Waglerio tipo plūde sudarė pagrindinę sistemą

Pagrindinį žvejybos metodą sudarė mach tipo meškerės, fiksuota Waglerio plūdė su sistemos pradžioje pririšta elastine guma. Plūdės keliamoji galia buvo 14 – 20 gramų, kas leido atlikti tolimus metimus, o štekeriui skirta guma, kurią naudojo sportininkai, neleido atitrūkti itin smulkiom žuvim po pakirtimo. Anglų ir kitų naudojama sistemėlė parodyta truputį žemiau.

Tomas Valteris žvejoju su ilga mach tipo meškere kurios plūdė buvo fiksuota plastikiniu vamzdeliu su viduje įverta elastine guma

Stivo Gardnerio sistema.
Kabliukai 22 – 24 numerio
1. 1,5 metro fluorokarbono pavadėlis 0,08-0,10 mm storio
Paprastas suktukas
2. 1,3 metro fluorokarbono pavadėlis 0,12 mm storio
Dvigubas segtukas

20 -25 cm elastinė guma 0,8-0,10 mm storio
Dvigubas suktukas

Variantas 1: Fiksuota Waglerio plūdė su dvigubu suktuku
Variantas 2: 40 cm pagrindinio valo, fiksuotas Wagleris tam, kad būtų patogu keisti, jei kistų vandens gylis
Tam, kad išvengtų painiavos tarp elastiko ir suktuko būdavo veriamas silikoninis vamzdelis

Pavadėlis, paprastas suktukas ir pusė metro trisdešimties ilgio pavadėlio buvo guldoma ant dugno. Kuo didesnis gylis, tuo ilgesnis pavadėlis ir tuo didesnė jo dalis guldoma ant dugno. Esant štiliui 11 numerio šratelis turėdavo būti užspaustas per pavadėlio vidurį, o atsiradus vėjeliui būtina dėti jau ant pavadėlio du dešimto numerio šratelius.

Dauguma pagaunamų žuvų priešinosi smarkiai, todėl tam reikėjo specialios sistemėlės kurią turėjo Alenas Skottchornas

Žvejojant apie 40 m atstumu, reikėjo įvertinti pakirtimo jėgą, nes esantis aštrus kabliukas kitu atveju galėjo lengvai išsipjauti. Plonas valas taip pat vaidino nemažą vaidmenį. Jei ant vienos lėliukės kibdavo smulkmė, tai norint sugauti bonusą (ūsorių virš 500 g), masalas turėjo būti ramiai paguldytas ant dugno. Lėliukės būdavo suklijuojamos spec. klijais ir šaudomos iš laidynių per 40-45 m nuo kranto. Norint, kad jauko gniužulai pasiektų norimą tašką ir nukritę pasiskleistų pasiekę tik dugną, reikėjo parodyti nemažus sugebėjimus. Tik po to būdavo galima užmesti waglerį su lėtai besileidžiančiu pavadėliu. Ir vėliau, viskam nusėdus bei nurimus galima būdavo tikėtis kibimo. Stambūs wagleriai nedideliame ir skaidriame vandens telkinyje sudarė tam tikrą šešėlį kas irgi kėlė įtarimą atsargiai žuviai.

Jaukinimo reguliavimas buvo būtinas

Neperstojamas jaukinimo ritmas buvo tiesiog būtinas. Suklijuoti lėliukių gniužulai nuolat būdavo iššaunami iš laidynių tam, kad išlaikyti žuvį. Be musės lervų buvo būtina jaukinti ir jauku, kas rezultate gerino laimikio svorį.

Tačiau lėliukės buvo pagrindiniu masalu ir jauku, todėl kontrolės metu kiekvienas sportininkas pateikdavo patikrai po 2 litrus šių lervų teisėjams. Uodo – trūklio lervų leidžiamas kiekis sudarė ketvirtadalį litro bei kiekvienas turėjo po truputį smulkių sliekų.

Prabalsavus visos 17 komandų nusprendė taškus skaičiuoti ne taip, kaip įprasta varžybose. Visas krantas buvo padalintas į A, B, C, D ir už tilto esantį patį gausiausią žuvimi E sektorių. Zonose buvo tiek geresnių, tiek prastesniu sektorių. Ir tik Tomas Delfabro iš Vokietijos rinktinės esantis E16 sektoriuje (labai žuvinga vieta), sugebėjo uždirbti 5 baudos taškus. Dar keli sportininkai uždirbo 6 ir 9 taškus, bet du vokiečių sportininkai gavo 15 ir 16 baudos taškų, kas buvo visai nedovanotina tokios klasės meistrams. Stambi žuvis leisdavo aplenkti varžovą per 5-8 vietas, bet vokiečių sportininkams nepavyko sugauti daug stambios žuvies, nes daug žuvies tiesiog nutrūkdavo. Ir panašūs reiškiniai Vokietijos rinktinę jau lydi ne pirmą kartą.

Klausas Miuleris

Keturios dienos iki oficialių treniruočių rinktinė jau buvo vietoje ir treniravosi netoli tų vietų. Ten esanti delegacija taip pat stebėjo, kaip treniruojasi portugalai. Visos žinios apie gaudymo techniką buvo surinktos, viskas sukaupta, bet esama šiai dienai 13-ta vieta reitingų lentelėje nelabai atspindėjo komandos pajėgumą. Sutikite, matyti už savęs tik keturias komandas nėra labai džiuginantis dalykas. Žinoma, tai dar ne galutinis rezultatas, nes šiame čempionate nedalyvavo tokios komandos, kaip Danijos, Slovėnijos ir Lietuvos, kurios taip pat galėjo būti prieš Vokietijos komandą.

Didelis spaudimas slėgė ir Portugalijos rinktinę, kuri gana kukliai pasirodė Ispanijoje per Pasaulio Čempionatą. Kaip šeimininkai, jie galėjo perkąsti visas gaudymo technikos galimybes ir tikėtis prizinės vietos. Tuo metu, kai anglai buvo susikoncentravę išskirtinai iš žvejybą match kotais, porturgalai visą dėmesį skyrė štekeriams.

Stambi žuvis kartais gaudoma ir štekeriu

Po pirmo turo pirma buvo Anglija (18 tšk), Portugalija (20 tšk) ir Italija (22 tšk).Visų nuostabai, pirmam ture stambios žuvies kibimų tikrai netrūko. Žuvis teigiamai reagavo į jaukus ir buvo galima tikėtis, kad lyderių svoriai bus ne mažesni, nei 3 kg. Žuvis kibo gana aktyviai, buvo sugautos kelios kilogramą viršijančios žuvys, bet vis dėlto daugumas bonusų ištraukta nebuvo dėl plonų valų. Bet kita vertus pagal naujas CIPS taisykles jau galima pakirstą žuvį leisti į kaimyno sektorių, jei tik jo valas nesusilies su jūsiškiu. Panašiai nutiko per pirmą turą Stivui Gardneriui, kuris įkirto stambų ūsorių ir įleido į kaimyninį sektorių. Susilietus valams su kaimyno meškere, žuvis nebuvo įskaityta. Stivas ištraukė stambų ūsorių, parodė jį fotografams ir aidint plojimams paleido atgal į vandenį. Pirmam ture jis pirmą vietą užėmusiam sportininkui pralaimėjo apie 160 g.

Šitas ūsorius galėjo išvesti Stivą Gardnerį į lyderio pozicijas

Labiau pasisekė Stivo draugams Alanui Skottchornui ir Vilui Taisonui, kurie laimėję pirmąsias vietas savo zonose siekė medalių greta vienas kito po pirmo turo.

Vokietijos komandoje įvyko keitimas. Rainerį Venzelį pakeitė Giunteris Chorliera, kuriam pirmą kartą atsirado galimybė pasisemti patirties tarptautinio lygio varžybose. Tik Klausas Miuleris gavo D10 vietą, kuri buvo laikoma kaip normalesnė, kai tuo tarpu kiti gavo tokias vietas, kur tikėtis geresnio rezultato buvo sunku.

Vilui Raisonui (sidabras) – Alanui Skottcharnui (auksas) – Guiljano Prandi (bronza)

Alanas Skottcharnas antram ture ištraukė E17 vietą, kur sugavęs 6445 g žuvies užėmė pirmą vietą zonoje ir dėka didelio svorio tapo Europos čempionu asmeninėje įskaitoje. Jo komandos draugas taip pat laimėjo pirmą vietą savo zonoje, bet nusileidęs svoriu turėjo tenkintis antrąja vieta. Italas Guiljano Prandi surinko kaip ir dar trys dalyviai 3 baudos taškus, bet jo sugautas žuvies svoris jam atnešė bronzos medalį ir trečią vietą asmeninėje įskaitoje. Geriausiai pasirodęs Vokietijos sportininkas Tomas Delfabro uždirbo 14 baudos taškų ir užėmė 29 vietą.

Anglija (sidabras) – Portugalija (auksas) – Italija (bronza)

Tuo metu, kai beveik visos komandos dėmesį koncentravo į match tipo meškeres, o štekerius pasidėjo tik kaip atsarginį variantą, svečius priiminėjantys portugalai nuo pat pradžios buvo nusiteikę žvejoti štekeriniais kotais su plonomis sistemėlėmis. Netgi patyrusi Anglijos rinktinė padarė esminę klaidą ir antram ture nežvejojo tekeriu, kai tuo tarpu visa Portugalijos riktinė žvejojo būtent jais ir gana sėkmingai. Dėka gero vandens telkinio išmanymo ir aktyvios žuvies buvo galima tapti Europos čempionais.

Anglijos komanda galėjo būti laimingesnė

Galutiniam rezultate Anglijos rinktinė patyrė nesėkmę, nes jos vadovas Markas Dounesas nusprendė balsuoti prieš zonų paskirstymą per puse. O priešingas sprendimas būtų atnešęs Anglijos rinktinei čempionų vardus. Tačiau komandai laimėjus sidabro medalius, o asmeniškai iškovojus auksą ir sidabrą išlepinti anglai vis dėlto buvo laimingi.

Iš rusų kalbos vertė S. Kazlauskas