Evil

Dažniausiai karpininkas

Pirmiausia noriu nudžiuginti Žvejoklių skaitytojus ne karpininkus – šis mano straipsnis užbaigia karpinę epopėją, dvi savaites užvaldžiusią portalo eterį. Iki kitų metų rugsėjo, kai vyks čempionatas Italijoje, bus ramu :)

Šiandien buvome susitikę su Lietuvos karpininkų asociacijos prezidentu Dariumi bei Lietuvos rinktinės nariu Tomu pagerti arbatos. Aptarėme šių metų organizacines klaidas, diskutavome, ką reiktų pakeisti kitąmet tiek atrankinių varžybų, tiek čempionato metu. Iš tikrųjų pirmą kartą iš arti susipažinau su LKA „virtuve“. Kas mane pažįsta, žino, jog ignoruoju visus žvejų klubus ir ratelius, tačiau Dariaus ir Tomo entuziazmas uždegė ir mane. Jau dabar esu tikras – 2011-aisiais antrą kartą ant grėblio nebeužlipsim.

Labai noriu padėkoti visiems skaičiusiems mūsų nuotykius ir sirgusiems už rinktinę. Kiekvieną rytą, man tik atvykus prie komplekso, vyrukai per racijas klausinėdavo: „Kaip ten Laukarpis? Kokie komentarai Žvejokliuose?“. Keliais žodžiais nupasakodavau tas nuomones, kurias būdavau perskaitęs. Tiek teigiamas, tiek „vaikiškas“. Nenaudoju žodžio „neigiamos“, nes tiek čempionato metu, tiek po jo nei Žvejokliuose, nei Laukarpyje neradau nė vienos argumentuotos ir protingos kritikos žinutės. Iki dabar juokas ima prisimenant „specialisto“, kuris turbūt tegaudo viename ežere ir viename sektoriuje, pastebėjimus.

Nesakau, kad rinktinė buvo ideali ir jos nėra už ką kritikuoti. Lygiai taip pat ir aš pripažįstu, kad kaip komandos kapitonas nepadariau visko. Tačiau visos klaidos, nesutarimai, nesklandumai ir nesusipratimai nebus paviešinti, kaip visi to tikisi. Komanda tam ir yra komanda, kad viską išsispręstų savo viduje ir, kaip pridera darniai šeimai, neafišuotų savo purvinų baltinių.

Komandos sudėtis

Iš Lietuvos į FIPSed važiavo stipriausieji šalies karpininkai. Kitiems, save vadinantiems „profesionalais“, neužteko stiprybės varžytis be prizinio fondo. Dar kiti, didesni „profesionalai“ pabūgo pralaimėjimo ir pabruko uodegas. Todėl atrankines varžybas laimėjo tie žmonės, kurie buvo pasiruošę važiuoti dalį kelionės padengiant savo lėšomis, dalyvauti, kovoti bei nebijoti pralaimėt. Todėl nepykit, „profesionalai“, kai mes ignoruojame jūsų bevertes pastabas pasibaigus čempionatui – reikėjo dalyvauti, varžytis ir parodyti, kad mokat geriau.

Nepamenu, ar minėjau ankstesniuose straipsniuose, kad Lietuvos rinktinė buvo mažiausia iš visų čempionate dalyvavusių komandų – 3 x 2 dalyviai bei aš, atliekantis ir kapitono, ir manager‘io pareigas. Net 8 asmenų sudėties komandos tebuvo kelios. Visos kitos komandos turėjo bent po 2 atsarginius žvejus ir aišku kapitoną bei manager‘į. Komandos gausumas daugeliui šalių lėmė geresnį rezultatą vien tik dėl to, kad atsarginiai dalyviai laisvai judėdavo tarp ežerų ir spėdavo surinkti daugiau informacijos apie konkurentus. Ką jau kalbėti apie Pietų Afrikos Respublikos rinktinę, kurios atstovai šmirinėjo visur. Tik kas nors iš šalių pagauna, žiūrėk jau žaliais treningais apsivilkęs vyrukas budi porą valandų už laimingosios komandos palapinių. Natūralu, kad su tokia gausybe pagalbinių kolegų PAR atstovai visų savo varžovų paslaptis žinojo kaip savo 5 pirštus. Prisiminiau Tomo pasakojimą, kai antrąją dieną už jų nugarų kelias valandas nė žodžio netardami prastovėjo Rusijos atstovai. Nori nenori pradedi žmogus karščiuotis, slapstytis, daryti klaidas ir t.t. O mūsų komanda turėjo tik vieną porą akių, ausų ir kojų, t.y. mane, nespėjantį per visus ežerus visko sužiūrėt, kas dieną lekiantį į miestelį, kur vyksta susirinkimai, po to skubantį parašyt straipsnį, nes telefonas netyla nuo skambučių ir žinučių „Kur, kas, kaip? Kodėl nerašai?“

Komandos taktika ir taktinės klaidos

Viską buvom susiplanavę. Rinkom informaciją du mėnesius, klausėme Alfredo ir kitų Anglijos karpininkų patarimų, skaitėm jų žūklės žurnalus, dar kartą peržiūrėjom visus angliškus karpinius mokomuosius filmus, darėme treniruotes. Visos trys komandos išanalizavo ežerų aprašymus. Taip jau gavosi, kad kiekviena komanda pasirinko savo „ežerą – favoritą“, ir nuolatos kartodavo, kad būtų puiku burtų keliu gauti būtent jį. Nežinau, kaip tai įvyko, tačiau įvyko – kiekviena mūsiškių komanda sektorių traukimo metu gavo būtent tą telkinį, apie kurį labiausiai svajojo. Todėl visi iš karto jau žinojo kaip gaudys, kaip jaukins, ką naudos masalui. Be to, dar gerokai prieš kelionę visi buvo apsibrėžę bendrąją taktiką, kurios buvome sutarę laikytis kad ir kas benutiktų.

Su šia bendrąją taktika ir susijusi pirmoji esminė mūsų klaida. Tiek stebėdami konkurentus, tiek nuolatos gaudami informaciją iš manęs kai kurie mūsiškiai šiek tiek nuo tos taktikos nukrypo. Pradėjome kaitalioti sistemas, naudoti neplanuotus masalus. Ir galų gale, varžybų pabaigoje supratome – 3 kibimai buvo ant „planuotų“ sistemų ir masalų, ir vienas – ant to, ką sugalvojome varžybų metu. Manau visi komandos nariai man pritars, kad jei taktikos visi kartu būtume laikęsi iki pat galo, rezultatas būtų šiek tiek geresnis. Šioje vietoje jau ir aš turiu atsiprašyti komandos, nes „nedozuodamas“ per raciją perduodamos informacijos šiek tiek išvedžiau kolegas iš kelio.

Kita, irgi nemenka mūsų klaida – netikėjimas zig-rig sistemos pranašumais. Net neabejoju, jog ji būtų puikiai pasiteisinus pirmąją ir antrąją varžybų dieną, kai buvo aukštas slėgis ir švietė saulė. Bet iš savo patirties žinau, kad labai sunku parą laiko išlaikyti užmetus sistemą, kuria tu pats netiki. O kaip ja galima tikėti, kai per treniruotes Lietuvoje ant zig‘o nepavyko pagauti nė vienos žuvies? Nepadės čia jokios pamokėlės nei iš Youtube, nei iš karpinių žurnalų – jei ant jos nekibo Lietuvoje, nekyla ranka naudoti ir kitoje šalyje...

Sėkmė ar nesėkmė?

Manyčiau, Lietuvos komandai labiausiai nepasisekė todėl, kad jos debiutas buvo būtent Anglijoje. Atrodo viskas gražu – varžybos karpizmo tėvynėje, iš kur viskas ir prasidėjo. Deja. Ten viskas kitaip. Važiuodamas ten turi pamiršti beveik viską, ką mokėjai Europoje ir mokytis iš naujo. Drąsiai galiu teigti, jei ta pati komanda varžytųsi Italijoje, rezultatai būtų nepalyginamai geresni.

Nepasisekė Olego ir Arvydo komandai? Jie prarado dvi žuvis. Tačiau viena Kazachstano komanda, irgi debiutantai, jų prarado net 10! Kodėl? Ogi todėl, kad mes, Rytų Europos karpistai, esam pripratę prie tvirtų karpių lūpų, iš kurių kabliukas neišsiplėšia nuo vos vos stipresnio truktelėjimo. O ten, Anglijoje, karpių lūpos (kai kurie jų net nebeturi) tokios minkštos, kad plyšta kaip popierius.

Nepasisekė Mariaus ir Remigijaus komandai? Jie neturėjo kibimų. Ten, kur jie žvejojo, apskritai karpiai neatėjo. Kodėl? Richworth Linear Fisheries komplekso menedžeris Chris Blunt, dar prieš varžybas tapęs geru mūsų rinktinės draugu man parodė, kaip Hardwick Lake / Smiths Pool ežere „vaikšo“ žuvis. Tam, kad ji pasiektų mūsiškių masalus keliaudama savo įprastu maršrutu, privalėjo praeiti 6 kitų komandų valus, nutiestus per visą įlankos plotį. Kas gaudęs presinguotuose ežeruose, žino, jog tokia misija beveik neįmanoma, ypač varžybų metu.

Nepasisekė Tomui ir Remigijui? Jie pagavo tik dvi žuvis? Pasikartosiu, ką jau rašiau – jie savo telkinyje rezultatais „išdūrė“ šeimininkus anglus. Ir jie buvo vienintelė komanda, pagavusi tame ežero kampe. Šalia sektorių turėjusi Portugalijos komanda, kurios du nariai net 10 metų dalyvauja FIPSed varžybose, nukėlė kepures prieš mūsų vyrukus, nes nepagavo nė vienos žuvies...

Komandos dvasia

Kaip ir reikėjo tikėtis, per didelį rūpestį ir žvejybinius reikalus per dažnai pamiršdavom, kad komandos nuotaika bei dvasia – tikrai svarbus faktorius. Čia, mano nuomone, kitais metais labiausiai reiks patobulėti. Todėl užbėgdamas už akių norėčiau pasakyti, kad 2011-aisiais atrankų į čempionatą metu bus didelis dėmesys skiriamas ne individualistams, o gebantiems dirbti komandoje. Jei jau pateiksite į rinktinę, reiks pamiršti „Šito aš jums nesakysiu“ arba „Aš žinau geriau, ant ko čia kimba“. Dirbsime išvien!

Masalai ir jaukai

Ko gero dauguma karpininkų, skaitančių šitą straipsnį, laukė šios informacijos. Prisipažinsiu, buvo sunku perkalbėti žuvis pagavusios komandos narius, kad leistų paviešinti kas, kaip ir ant ko. Ech, tie sportininkai – karpininkai - slapukai.

Jaukų sunaudojome labai mažai. Tik viena iš trijų komandų, žvejojusi Hardwick Lake / Smiths Pool telkinyje šiek tiek jaukino ir baltyminiais kukuliais (SBS ir Deepex). Pagrindinę visų komandų jauko dalį sudarė vadinamieji raketų mišiniai (spod mix), kuriuose maišėme visas šutintų ir vaakume pakuotų Deepex grūdų bei kanapių mišinius bei sausą pašarą. Du karpiai pagauti ir dar vienas nutrūkęs masalui naudojant ... šutintas kanapių sėklas iš tų pačių Deepex vakuuminių maišelių. Prisipažinsiu, nors karpius gaudau senokai, didžiųjų kanapių, kurias galima mauti ant plauko, regėti net man neteko. Kiekviena sistema, ant kurios kibo karpiai, buvo „aprūpinta“ nedideliu PVA maišeliu su sauso jauko bei kanapių mišiniu.

Ketvirtasis kibęs, tačiau nepasikirtęs karpis, susidomėjo vadinamąją „critically balanced“ sistema su puselėmis skęstančio SBS AV1 bei plaukiančio SBS Pineapple baltyminio kukulio.

Taigi, jei įdėmiai skaitėte straipsnį, supratote, kad numatytoji taktika ir buvo gaudyti didžiosiomis Deepex kanapėmis bei jaukinti tik grūdiniais jaukais.

Nuotykiai

Kaip gi be jų? Varžybų metu buvo ir nutrūkusių raketų, ir netyčia pajaukintų varžovų sektorių. Beje, už tai galėjome susilaukti raudonos kortelės. Vieną kartą vyrukai nepažiūrėjo į laikrodį ir raketomis pradėjo jaukinti dar iki 9 ryto, kai oficialiai baigiasi naktinis jaukinimo draudimas.

Derėjomės su slovakais dėl jų garsiųjų raketų pirkimo, bandėm apsikeisti su portugalais meškerėmis, gavome dovanų iš Slovėnijos rintinės, neatstojome nuo italų su klausimais apie kitų metų čempionato ežerą, apgaudinėjom latvius apie naudotus masalus, o graikai taip pat apgaudinėjo mus apie savo naudotas sistemas, pjaustėm boilius iš šlepečių, po varžybų braidėm po sektorius ir rankiojom iš priekrantės konkurentų boilius... Buvo visko...

Aišku negalima pamirši ir apsilankymo vienoje stambesnių Londono žūklės parduotuvių kelionės atgal metu... Ėėė, vyručiai... Užeini ir nežinai, nei kur čia eit, nei ką čia griebt. Tik po to, kai kėlėmės keltu, paskaičiavom, jog parduotuvėje užtrukom gerokai daugiau, nei valandą, ir tai nespėjom visko apžiūrėt!

Prie nuotraukų pridedu ir Anglijos Ministro Pirmininko sveikinimo Pasaulio Karpių Gaudymo Čempionato dalyviams, kopiją. Va kiek daug Anglijoje reiškia žvejyba – net valdžios vyrai nepamiršta žvejų!