Evil

Dažniausiai karpininkas

Varžybų rytas išaušo saulėtas ir gana šiltas. Kai pradėjo švisti, nė vienas mūsiškis jau nemiegojo. Ir dėl to kaltas ne vienas priešvaržybinis nerimas. Juk Anglijoje laiką atsukome dviem valandom atgal, o organizmai prie jo priprast dar nespėjo. Atsibundi 8 Lietuvos laiku, o čia tik 6 ryto…
9 ryto palikau vyrukus dėliotis daiktų kempinge ir išvažiavau į sektorių traukimą Witney miestelyje. Visi kapitonai jau daugmaž pažįstami, sveikinamės, geriam arbatą bei laukiam organizatorių. Kadangi Lietuva pirmoji traukia burtus, pats pirmasis saviškiams SMS žinute pranešu sektorių kiekviename ežere numerius. Po to paskutiniai organizaciniai klausimai ir visi kapitonai kaip akis išdegę iš miestelio lekia link ežerų komplekso.

Po to prasideda juodas lėkimas: kempingas – komandos ir daiktų sukrovimas – ežerų kompleksas – sektorius – daiktų iškrovimas. Ir taip tris kartus su kiekviena komanda. Įtampa didėja, nes matome, jog vėluojame – siauruose komplekso keliukuose kamščiai, visų šalių atstovai skuba, lekia, karščuojasi, stengiasi kuo greičiau iki sektorių dasibrauti. Kol vyrai dėlioja daiktus prie sektorių, čiumpu karpinius maišus ir lekiu prie milžiniškų kibirų juos dezinfekuoti. Pats juos į tuos kibirus kiši, pats plikom rankom makaluoji, o teisėjai stovi ir žiūri, kad dezinfekcija vyktų ne trumpiau, nei 10 minučių. Po to tokius varvančius maišus buvau priverstas ir grąžinti mūsų komandos nariams – nėr laiko nei gręžti, nei džiovinti.

Iki varžybų starto spėju po kelis kartus apeit ir apvažiuot visas mūsų komandas. Džiugu vien tai, kad beveik visur gali privažiuoti su automobiliu.
11 valanda – pirmasis signalas. Visiems leidžiama daiktus susinešti į ringus. Visos komandos elgiasi daugmaž panašiai – pirmiausia statosi palapines, o po to tose palapinėse jau maišo jaukus ir ruošia sistemėles. Visi kaip indėnai – nieko nepamatys nei konkurentai, nei pastoviai takeliais zujantys kitų komandų kapitonai. Taip pat elgiasi ir mūsiškiai.

12 valanda – antrasis signalas. Į ežerus lekia markeriai. Visų Brasenose 1 ir Brasenose 2 ežerų sportininkai taikosi ištyrinėti ežero centrą, todėl vienu metu telkinių centre galima buvo suskaičiuoti po 10-12 markerių. Akivaizdu, kad artimu atstumu gaudys tikrai nedaug komandų. Juolab kad minėtuose ežeruose karpių šuoliai buvo pastebėti būtent centre. Aišku, nedaug tų šuolių, tačiau vis tiek “anglišku” stiliumi reikia mesti ten, kur matei žuvį.

13 valanda – trečiasis signalas. Likus kelioms minutėms iki starto visi susišūkavome racijomis ir ėmėmės savų darbų. Vyrai puolė mesti meškeres į vandenį, o aš prisijungiau prie Rusijos komandos vadybininkų, pietaujančių lauko restorane, įrengtame pačiame ežerų centre. Po pusvalandžio prisijungia Mitch Smith ir praneša, kad jau pagautos 4 žuvys. Po dvi kiekviename Brasenose ežere. Viena iš jų – anglų komandos. Kas pagavo kitas – žinių neturiu. Pasak organizatorių, tai “labai normalus pagavimų skaičius”. Taigi, jų nuomone, viskas vyksta pagal planą. Nežinia, apie kokį planą jie kalbėjo, nes už varžybų organizavimą jiems galima rašyti riebų dvejetą. Pradžioj galvojau, kad čia tik man, nė karto nedalyvavusiam tokio pobūdžio renginiuose, taip pasirodė. Tačiau tokios pačios nuomonės buvo ir Rusijos rinktinės atstovai, tarp kurių – Rusijos sportinės žūklės federacijos vadovas.

Vakar apeidami ežerus dar neradome sektorių numerių. Tarsi ir būtų nieko tokio, jei būtų ežerų planai, kuriuose tie sektoriai sužymėti. Deja. Sektorių numeriai atsirado šiandien, tačiau planų kol kas nėra. Abejoju, kad iš viso bus. Jau minėjau kamščius mažutėlyčiuose keliukuose tarp ežerų. Aišku, iš dalies dėl to kalti ir visokie prancūzai, kurie ten bandė įvažiuoti su milžiniškais keleiviniais autobusais. Tačiau daug kur eismą stabdė sunkvežimiukai su kelininkais, tuo pat metu užpylinėjančiais duobes, kad mums būtų lengviau važinėt. Pats laikas tai daryti likus porai valandų iki varžybų starto!

Nelikome sužavėti ir grėsmingaisiais maršalais. Ne kartą paklausus jų vieno ar kito klausimo apie varžybų eigą ar draudimus jie puldavo skambinti vadams ir klausinėti, kaip ir kur. Daugelis komandų drąsiai naudojosi tų maršalų nežinojimu ir pažeidė kai kuriuos taisyklių punktus. Pavyzdžiui iki 11 val. komandų daiktai turi būti sudėlioti prie ringo ribų, tačiau jie negali būti pakuojami. Kai kurios komandos iki to laiko spėjo ir palapines pasistatyt, ir stovus susitverti, ir meškeres pasiruošti. Ir tik po 11 val. signalo visą tą turtą persinešė į ringus. Lygiai tas pats vyko ir su markiravimu, kuris prasidėjo 12 val. Kai kurios komandos patyliukais dugną pradėjo tyrinėti dar prieš 20 minučių. Na ir tada, pajutę “bezpredelą” rusai neatsiliko ir Hardwick park ežere meškeres užsimetė 5 minutėmis anksčiau. Na 5 minutės varžyboms įtakos gal ir neturės, tačiau tvarkos nėra… Tačiau visas komandas nuolatos, tiek per susirinkimus, tiek per atidarymo šventę vis ramino Mitch’as, sakydamas, kad visiems dalyviams pasisekė, kad galų gale jiems suteikta galimybė parungtyniauti geriausiame Anglijos karpiniame komplekse bei pajusti karpių gaudymo tėvynės dvasią. Taigi, turime 72 valandas tai dvasiai pajusti.

Žemiau pristatysiu sektorius, kuriuose gaudo mūsų komandos nariai. Kadangi, kaip minėjau, žemėlapio su sektoriais neturiu, tiksliai nupasakoti vietos nepavyks.

Brasenose 1. Tomas ir Remigijus P.

Sektoriaus numeris: 3. Atviras plotas, kitas krantas nepasiekiamas.

Kaimynai: Portugalija ir Kazachija. Kazachijos sektorius labai toli, todėl galima sakyti, kad iš dešinės kaimynų nėra. Deja, nauda maža, nes galima mesti tik tiesiai.

Sektoriaus vieta: šiaurės, šiaurės rytų krantas.

Dugnas: lėtai gilėja, metimo atstumu galima pasiekti 4,5 metrų gylį. Prie kranto daug žolių, toliau jų mažėja ir jos retėja. Dar toliau – švarus žvyriukas.

Pirmasis pasirinkimas: komanda bandys gaudyti ant nedidelio šlaituko, 3,5 m gylyje.

Vaizdas:

Brasenose 2. Olegas ir Arvydas.

Sektoriaus numeris: 9. Atviras plotas, kitas krantas nepasiekiamas.

Kaimynai: Prancūzija ir Makedonija. Visi sektoriai prie pat vienas kito.

Sektoriaus vieta: šiaurės krantas.

Dugnas: lėtai gilėja, metimo atstumu galima pasiekti 5 metrų gylį. Visur gausybė žolių su nedideliais kieto dugno langais.

Pirmasis pasirinkimas: komanda bandys gaudyti keliuose surastuose švaraus dugno ploteliuose skirtingais atstumais nuo kranto.

Vaizdas:

Hardwick Lake. Marius ir Remigijus.

Sektoriaus numeris: 15. Beveik prieš sąsmauką tarp ežerų, kitas krantas pasiekiamas.

Kaimynai: Slovėnija ir Graikija. Visi sektoriai netoli vienas kito.

Sektoriaus vieta – šiaurės krantas.

Dugnas: atabrado nėra, ant dugno šiek tiek retos žolės. Daug prikritusių pagalių.

Pirmasis pasirinkimas: metimas prie pat ano kranto, kur komanda rado 6 metrų gylį.

Vaizdas:

Tai tiek žinių šią minutę. Jau praėjo dvi varžybų valandos, todėl laikas ir man prisijungti prie komandos pilnu pajėgumu. Su žiūronais bandysiu apeiti visas komandas, pašniukštinėti, pauostinėti, pabendrauti, pasidomėti ir gauti kuo daugiau informacijos apie pagaunančių komandų taktiką. Net neabejoju, jog tą patį darys visų šalių atstovai – visi su žiūronais ant kaklų, visi kaišioja nosis aplink ringus ir viską uostinėja. Tai va toks tas sportas :)