Evil

Dažniausiai karpininkas

 

Visa komanda pirmadienį ryte susirinko Alytuje, pas Marių iš Almidos komandos garažiuke. Pirmas ir bene svarbiausias darbas – tvarkingai susikrauti visus daiktus. Patikėkite, tai nebuvo lengva. Juk niekada nežinai, ko prisireiks varžybose.

Daiktų pakavimasis užtruko gerą valandą. Po to iškilmingas prisėdimtas prieš kelionę prie sriubos bliūdo ir  10:30 pajudame į 2200 km kelionę! Važiuojame dviem automobiliais – apynauju šešiaviečiu Renault kemperiu bei keleiviu mikroautobusiuku VW Transporter.

Pirma kelionės atkarpa buvo pati bjauriausia – Lenkijos keliai. Briedžiai, lanstantys prieš mašinas, duobėti arba remontuojami keliai, 3 valandų kamštis kažkur netoli Varšuvos... Visi lengviau atsidusome, kai vidurnaktį kirtome Vokietijos sieną ir iššokome ant normalaus greitkelio. Deja, kemperis ne ta mašina, kurią galima varyt kaip arklį: 120 km/h – riba, kurios perlipti beveik nepavykdavo. Tarp automobilių ekipažų nuolatos veikė radijo ryšys, todėl atskirti vieni nuo kitų nelabai jautėmės, jei net kuri nors mašina nulėkdavo į priekį.

Vokietija pralėkė pro šalį tamsoje – telaimina Dievas jų kelininkus už tokius autobanus! Toliau – įdomiau. Pirmas rimtas išklydimas iš kelio Einhovene, Olandijoje. Ten tokia sudėtinga viadukų bei apvažiavimų schema, kad net Bronius (Algis Greitai), kurio balsu šnekėjo automobilio navigacija, užtilo ir nebeturėjo ką pasakyti. Beveik valanda praėjo blaškantis ir ieškant tinkamo kelio. O po to vėl pirmyn!

Belgija, Prancūzija. Nelabai pastebėjom šių šalių. Lėkėm akis išdegę, visos mintys tik apie varžybas.

Angliją pasiekėme antradienį po pietų. Ir kaip ir pridera šiai šaliai, išvažiavus iš kelto ji mus pasitiko rūku ir lietumi. Vos spėję paprakaituoti ir priprasti prie važiavimo kairiąją kelio puse įpuolėme į garsiuosius kamščius greitkeliuose. M25 greitkelis kamštyje mus pralaikė beveik dvi valandas!

Ežerų komplekstą pasiekėmė temstant. Užsukome tik pažiūrėt minutėlei ir nulėkėm į naktyvės vietą – Hardwick poilsio parką, esantį už 4 km nuo varžybų ežerų. Čia jau radome įsikūrusius graikus, slovakus, slovėnus, bulgarus, makedoniečius bei prancūzus. Gal ir daugiau tų komandų čia, tačiau parkas didelis, o laiko apsidairyt jau nebuvo. Kai kurios komandos, pvz. anglų ir kazachų, gyvena aplinkinių kaimelių viešbučiuose.

Dauguma rungtynių dalyvių, kaip ir mes, atvyko kemperiais. O pavyzdžiui Prancūzijos komandos – keliais autobusais. Komandos sudėtyje įtrauktas net virėjas, kuris specialiai jiems visiems gamins maistą.

Jėgų normaliai įsikurti ir pavakarieniauti nebeturėjom nė vienas. Daugiau iš reikalo, nei iš noro gaminamės maistą ir visi galvojame tik apie miegą. Deja, ne viskas taip paprasta – visų mintys apie varžybas, todėl diskusijos apie taktiką tęsiasi dar ilgai. Tos pačios diskusijos atsinaujina vos tik atsibudus – visi jaučiame, kad laukia neeilinis išbandymas ir jis jau čia pat.

Šiandien, trečiadienį, 10:00 registruojamės pas varžybų organizatorius. Eilinį kartą su Tomu klausome atsiprašinėjimų už varžybų plakatus ir programėles, ant kurių nėra parodyta Lietuvos vėliavos... Pikta, tačiau nieko čia nebepadarysim...

Po registracijos – tai, be ko neįmanoma įsivaizduoti Anglijos: tradiciniai angliški pusryčiai jaukaus Witney miestelio kavinukėje. Po to po puodą arbatos ar kavos ir pirmyn apsidairyti po ežerus, kuriose vyks varžybos. Apeiname visus telkinius. Aišku, mes ne vieni – pakrantėmis slapinėja beveik visų komandų atstovai. Net anglai tvarkingai su popieriukais rankose laksto nuo sektoriaus iki sektoriaus ir kartojasi kiekvieno iš jų ypatybes.

Ežerai visus išgąsdina. Ringai (taip vadinamas vienas sektorius) mažutėliai, erdvė metimui į šonus ribota iki minimumo. Daugeliu atvejų iki kitos komandos ringo – apie 10-20 metrų... Vanduo nerealiai skaidrus. Visų varžybų laikotarpiu švies saulė, todėl matomumas po vandeniu bus labai idealus. Vandens augmenijos nematyti, visur daugiausia smėliukas, moliukas, žvyriukas. Žuvies paviršiuje nesimatė nei Brasenose 1, nei Brasenose 2. Tik Hardwick Lake / Smiths Pool telkinyje buvo du išėjimai toje pačioje vietoje. Svarstome, kad nėr blogai, jog žuvis ne paviršiuje. Reiškia prie dugno, gal maitinasi... Nežinia kaip bus ryt – visam varžybų laikotarpiui žada šiltą, iki +22 laipsnių orą.

Apėję visus ežerus grįžtam į bazė. Komandos laukia intensyvaus strategavimo, jaukų bei daiktų dėliojimo ir diskusijų popietė. Man gi teks važiuoti į pirmąjį komandų kapitonų susirinkimą, kurio metu trauksime sektorių burtus bei aptarsime ateinančių varžybų organizacinius klausimus. Po to, 17:30 vyks oficialus varžybų atidarymas, komandų pristatymai, šioks toks banketas ir ko gero bemiegė naktis ruošiantis, planuojant ir strateguojant.

 

***

PAPILDYTA:

Ką tik grįžau iš komandų kapitonų susirinkimo. Pasirodo turiu gerą rankelę: rytoj sektorius trauksime pirmi. Be to, pavyko komandoms ištraukti tuos ežerus, kuriuose jie ir norėjo varžytis. Brasenose 1 ežere varžysis Tomas ir Remigijus P., Brasenose 2 – Olegas ir Arvydas, Hardwick Park/Smith Pool – Marius ir Remigijus M.

Ežerai skirtingi savo žuvies kiekiu ir svoriais. Brasenose ežeruose žuvies labai daug, tačiau ji nedidelė, dažniausiai 7-8 kg egzemplioriai. Hardwick Park/Smith Pool ežere karpių mažiau, tačiau jie gerokai stambesni. Varžybų organizatorių teigimu, kiekviename Brasenose ežere laimėsianti komanda bus pagavus ne mažiau, nei 500 kg žuvies!

 

Kapitonų susirinkime teko susipažinti su varžybų organizatoriumi, dideliu karpininku (tiek patirtimi, tiek ūgiu) Mitch Smith, pabendrauti su kai kurių rinktinių kapitonais. Aišku, labiausiai pasitikintys buvo Pietų Afrikos komandos atstovai.

Kitos įdomybės apie varžybas. Ringų plotis – 15 metrų. Atitinkamai ir gaudymo zona yra ne platesnė, nei 15 metrų. Dalyvaus 19 komandų. Vargšė Ukrainos rinktinė, kuriai Didžioji Britanija neišdavė vizų. Varžybose uždraudė naudoti raketbombes (Spomb).

Varžybų priežiūrai nusamdyti Didžiosios Britanijos jūrų laivyno kariai, gaudantys karpius, todėl buvome prigąsdinti, kad ir tvarka varžybose bus kareiviška.