 |
Marius Baranauskas Klubas „Pyla-Timarmix“ |
Titulinė nuotrauka: Modestos Riaukaitės
Jokia čia paslaptis, kad mus, žvejus sportininkus, tauta mato pro kitokius akinius. Jeigu Vakarų Europoje tai gerbtini žvejai, kurių titulai užtarnauja jiems pagarbą, tai Lietuvoje mes paprasčiausi smulkmę gaudantys kvaileliai, kuriems rūpi tik medaliai. Sėdi sau su meškerėmis, gaudo tuos plakiukus su kuojomis, meškerės be proto ilgos, įrangos labai daug, o efekto jokio. Vandenin mėto jaukus, kurių kaina didesnė negu maisto kurį vartoja patys. Taip toliau ir taip toliau. Nepulsiu įrodinėti, kad taip nėra, tiesiog papasakosiu apie praėjusias varžybas, trečiąjį LSŽKL turą, kuriame buvo sumušti net du LSŽKL rekordai!
Varžybos vyko Kintų karpynuose. Taip jau sutapo, kad motina gamta mus privertė gaudyti ypač sunkiomis sąlygomis. Vanduo buvo karštas nuo oro, apie buvimą saulėje jau nekalbu. Varžybos vyko kanale, kuriame vanduo buvo filtruojamas, kad žuvys nedustų nuo karščio, todėl neišvengiamai kaitaliojosi vandens lygis - jis nuolat kilo. Pats kanalas praktiškai nežvejojamas ir jame žuvys dar nežino, kas yra žvejys. Nežino, kas yra birūs jaukai ir ką reiškia gauti kabliuku lūpon. Na, o pačios žuvys kalba už save: didžiuliai amūrai, sulaukėję karpiai, būriai plačiakakčių, didelis skaičius plėšrūnų, taip pat labai daug aukšlių. Kaip parodė treniruotės, pavyko pagauti ir karosų, tvenkinių šeimininkas tikino jog čia esama ir po 40 kg sveriančių šamų, pačiam pavyko pagauti net žiobrių! Aš labai abejoju, ar tokių žūklės vietų apskritai kur nors dar yra?
Komerciniai vandens telkiniai labai populiarūs Didžiojoje Britanijoje. Ten žvejai juose žvejoja nuolat, o pas mus kol kas žvejyba juose nėra tokia populiari. Kodėl? Manau atsakymas vienas - žvejai vis dar nesiryžta mokėti pinigus už tai, kad galėtų pažvejoti. Vis dar abejojama, ar atsipirks žūklė. Nemanau, kad tai sveikintinas požiūris, britai moka pinigus ir žuvies apskritai neima. Mums iki to dar teks truputėli užaugti, o kad tai padaryti būtų lengviau, aš pasistengsiu bent truputi jums padėti ir pabandysiu dažniau pateikti reportažų iš komercinių vandens telkinių, kurie gal būt pašviesins ne vien mano, bet kitų Lietuvių akiratį žvejojant karpynuose.
Taigi, grįžkime prie Kintų kanalo, kuriame praleidau keletą treniruočių dienų bei apturėjau įspūdingas varžybas. Varžybose dalyvavo 9 komandos iš visos Lietuvos, taip pat startavo šeši individualistai. Treniruočių metu negalėjau atsižavėti aukšlių gausa ir netgi planavau komandinės taktikos pasirinkimą – aukšlių gaudymą. Žinoma, jeigu jos kibs taip, kaip per treniruotes, tačiau kilus vandens lygiui žuvys atsitraukė ir jas gaudyti tapo ypač sunku, tad tokia taktika buvo greit atmesta ir palikta tik varžybų startui. Karšiokai kibo ypač vangiai ir atrodė, kad dominuojantys karpiai bei amūrai juos labai greitai išstumia iš jaukinimo vietos. Logikos čia būta daug, tačiau lieka klausimas, kur tie karšiokai dingsta, kuomet prie jauko susirenka didžiosios kanalo žuvys. Žinoma atsitraukia, kaip ir pas mus gyvenime taip ir gamtoje išlieka tik stipriausi, o visi kiti yra atstumiami. Telieka taktika gaudyti dideles žuvis, kurios, kaip per treniruotę paaiškėjo, ne šiaip sau didelės. Jos labai didelės...
Per treniruotes pavyko ištraukti amūrus, svėrusius daugiau kaip 5 kg. Taip pat karosus, kurių vidutinis svoris siekė 1,5 kg. Na ir vieną 3,8 kg karpioką. Tai žuvys, kurias pavyko ištraukti. Visos kitos liko plaukioti, o užkibusių buvo, paskutinėje treniruotėje net devynis kartus įkirtau žuvį, tačiau pavyko išimti tik vieną jau minėtą karpioką. Kai kas tas žuvis traukė ypač ilgai, laimikis graibštelyje atsidurdavo tik po pusantros ar dviejų valandų. Negreit, tačiau tokios žuvys jau siekdavo daugiau kaip penkis kilogramus. Taigi treniruočių metu ėmė aiškėti varžybų taktika – didelių žuvų bus, pasiseks tiems, kurie jas „išims“.
Varžybos
Stojus tokiems karščiams nukrypome nuo dienotvarkės ir nusprendėme, kad varžysimės tik vakare nuo 17.00 iki 20.00. Tai turėjo įtakoti ir žuvų, ir žvejų aktyvumą. Po pirmojo signalo jaukinti stojo mirtina tyla - visi tarsi sustojo ir tyliai tyliai laukė atplaukiančios „savo“ žuvies. Kaip ir minėjau, puoliau gaudyti aukšles tam, kad išlipčiau iš nulio, tai darė daugelis bet ir šios kibo ne visiems. Kylant vandeniui žuvys tapo visai vangios, nors vandens paviršiuje kartas nuo karto jos pasirodydavo: plačiakakčiai kaišiojo savo pelekus, plėšrūnai graibstydavo aukšles, karts nuo karto iššokdavo karpiai. Vanduo buvo šiltas kaip arbata, tad nieko nuostabaus, kad karpiai tiesiog lipte lipdavo į krantą, ko? Ogi liepos mėnesio pabaigoje ėmė neršti! Iš tikrųjų tai nerealu. Kol sudurtinės meškerės įkyriai tylėjo, žvejai gaudydami tolimo užmetimo meškerėmis įkirto pirmąsias dideles žuvis. Dažniausiai tai būdavo amūrai. Šios žuvys ne tokios stiprios, kaip karpiai ir tai buvo didžiulis pliusas ją traukiančiam žvejui. Įpusėjus varžyboms žuvys įsidrąsino ir kartas nuo karto užkibdavo žvejams, gaudantiems sudurtinėmis. Dariui Beinorui pavyko sudurtine ištraukti penkių kilogramų septynių šimtų gramų amūrą, tai apskritai didžiausia žuvis ištraukta sudurtine meškere varžybų metu Lietuvoje. Žvejys ją traukė pusantros valandos! O kiek buvo tokių žvejų, kuriems tokios žuvys pabėgo? Pasakysiu tikrai daug, vieniems dėl per silpnos įrangos, kitiems patirties stokos, tretiems manau todėl, kad žuvys paprasčiausia buvo per didelės. Štai kad ir mano pavyzdys: treniruotėse nepavyko ištraukti žuvies, nes ji tiesiog nutraukdavo ištisą 0,18 mm valą! Toks valas laiko daugiau kaip keturis kilogramus, o turint omenyje tai, kad žuvis vandenyje sveria mažiau negu ištraukta ant kranto, tai tikrai daug. Nebeturėdamas vilties paruošiau sistemas su pintu valu. 0,11 mm valas laiko keturis su puse kilogramo ir yra beveik nepažeidžiamas. Aš žinojau, kad turėsiu mažiau kibimų, bet nežinojau, kad netgi tokiu valu žuvies ištraukti nepavyks. Kova truko neilgiau kaip tris minutes, vienintelis per varžybas užkibęs karpis nutrūko... Žinoma, kas pabėga, tas nesiskaito, bet tai brėžė stiprų brūkšnį mano, kaip sportininko karjeroje, aš tiesiog netikiu kad tokių žuvų ištraukti neįmanoma, o kai tai pavyks padaryti, būtinai pasigirsiu ...
Taigi, sudurtinėmis gaudę žvejai greitai suprato, kad tolimo užmetimo meškerė šiuo atveju daug rezultatyvesnė. Būtent ja gaudydamas Aurelijus Dudzinskas sugebėjo per tris valandas sugauti 23 kg 250 g žuvies. Įsidėmėkite šiuos skaičius, nes tai dar vienas LSŽKL rekordas!
Galutinis pirmos dienos rezultatas parodė, kad lyga nėra tik keletas tarpusavyje besivaržančių komandų. Po pirmos dienos surinkę vos devynis taškus aiškiai pirmavo žemaičiai – „Vorūna“. Antri „Pyla –Timarmix“ - penkiolika taškų, ir treti taip pat penkiolika taškų turintys Šiaulių „Fortūna“.
Antroji varžybų diena žvejus pasitiko su besiartinančia audra. Jeigu varžybų pasiruošimas praėjo be lietaus, tai tik prasidėjus žvejybai buvo aišku, kad greit ims lyti. Oras automatiškai atvėso, sustiprėjo vėjas. Tokia orų permaina tikrai nepaskatino žuvų aktyvumo. O skaityti orą mokėti būtina, nes tai nulemia bet kokios žvejybos rezultatus. Stojus lietui visai nebesitikėjau didesnių žuvų kibimo ir nusprendžiau gaudyti tik mažesnes žuvytes, tai yra karšiokus bei kuojytes. Straipsnio pradžioje minėjau, kad karpiai ir kitos plėšrios žuvys smulkmei nėra pati geriausia draugija. Prie vieno stalo didelės ir mažos žuvys nelabai ir telpa, tad nenuostabu kad visos nedidelės žuvytės susitelkė arčiau kranto. Jų žvejybai pasirinkau trumpą sudurtinę 7 m meškerę. Būtent tokiu atstumu pajaukinau vos keliais jauko rutuliais ir to pakako, kad žuvys toje vietoje laikytųsi visas tris valandas. Žinoma, psichologiškai labai sunku gaudyti mažas žuvytes, kai aplink visi laukia didelės, žinai kad tereikia vieno karpio ir visos tavo pastangos nueis veltui. Taip ir buvo - likau zonoje trečias tik todėl, kad dviem žvejams pavyko ištraukti didelius amūrus ar karosą. Tačiau aš visą laiką save raminau: geriau žvirblis rankose, negu erelis danguj... Ir dabar labai gailiuosi, kad pirmąją diena nepasirinkau tokios pačios žvejybos taktikos. Negaliu sakyti, kad žvejai, gaudę didelę žuvį elgėsi blogai, paprasčiausiai tai labai rizikinga. Netgi tuo atveju, jeigu žuvis užkibs, tu nežinai ar pavyks ją ištraukti! Todėl labai džiaugiuosi už tuos, kurie vis tik tai padarė, šioje vietoje padėsiu dar vieną šauktuką, nes būtent antrąją varžybų dieną buvo sugauta apskritai didžiausia lygos istorijoje žuvis – 7,7 kg svėręs amūras, nepavyko jo pamatyti gyvai ir net neįsivaizduoju kaip jis atrodo. Laimikio autorius - Kęstutis Juodelis.
Kalbėdamas apie jaukus negaliu nepaminėti karpinių jaukų, kurie tiek treniruotėse, tiek varžybų metu man dovanojo įspūdingus kibimus. Geriausiai pasiteisinęs jauko receptas:
2 kg „Timar-mix“ karpis ekstra
1 kg kepintų kanapių
0,5 kg TTX –aukštoje temperatūroje apdorotų kukurūzų
0,5 kg coprah melasa – jauką saldinančio priedo.
Šis jauko receptas puikiai tiko tiek treniruotėse, tiek varžybų metu, nes abi dienas žuvys aplankydavo mano jaukintą zoną. Bet aš dar kartą pasikartosiu, kad ne jauke slypi didžiosios paslaptys, o jo pateikime. Net ir nelabai tinkamas jauko receptas pateiktas tolimesniu atstumu gaudant tolimo užmetimo meškere žvejams dovanojo puikius laimikius. Nebenuklysdamas nuo temos prieisiu vis tik prie vienos mano manymu esminės klaidos, kurią padarė absoliuti dauguma žvejų. Didelės žuvys jiems užtemdė akis ir nebepaliko vietos mąstymui. Tereikia pamąstyti, jog visos žuvys, gyvenančios tame vandens telkinyje, yra ne paprasto komercinio vandens telkinio gyventojos, šios žuvys pirmiausia gyvena kanale. O žvejyba kanale ir komerciniame vandens telkinyje skiriasi iš esmės, kanalas yra laukinis su savo laukine gyvybe nuolat plaukiojančia vandenyje. Tuo tarpu komerciniai vandens telkiniai jaučia žmonių apgultį nuolat. Komerciniame vandens telkinyje žuvys papildomai šeriamos, taip pat ten jos jau ragavusios mūsų parduotuvėse siūlomų jaukų pasiūlos. Būtent tai, mano galva, buvo didžiausia klaida, taktika yra visų laimėtų varžybų pagrindas. Nepasirinkęs teisingos taktikos niekada nelaimėsi varžybų.
Pabaigai žvejui mėgėjui priminsiu, kad bet koks pagalys laikomas rankoje dar nereiškia kad tai meškerė, užkibus žuviai visai nebūtina paskui ja bėgti krantu, kad ją ištrauktum, ir galiausiai tikras žvejys visada galvoja, kad jam pavyks žuvį suvilioti, ir beveik niekada jos negaudo atsitiktinai. Taigi tie, kurie dar galvojate, kad žvejai sportininkai gaudo tik mažas žuvis, pabandykite per tris valandas ištraukti daugiau kaip 23 kg žuvies, arba žuvį sveriančią daugiau negu 7 kg nenulipdami nuo žvejo kėdės!
Aš pats labai skubu, laukia tikrai atsakingas startas Suomijoje, Pabaltijo klubų čempionate. Netelpu laike, jis bėga taip greitai, bet aš jau dabar džiaugiuosi, nes einu iš naujo rišti trūkusius valus, valyti šlapius įrankius, viskas tik tam, kad galėčiau pasakyti: padariau viską, kad pagaučiau viena žuvimi daugiau negu kiti...