Avilys - vienas iš didžiausių ir, ko gero, gražiausias Lietuvos ežeras. Trisdešimt viena sala, galybė įlankų, žolinės salelės ir sėkliai, povandeniniai kalnai kalneliai, šlaitai ir liežuviai, „lydekinių barščių" plantacijos... Jei esi lietuvis, žvejys, ir nesi mirkęs savo masalo šiame ežere, tai galima sakyt, kad tavo žvejybiniam gyvenime dar yra nemaža spraga. Rašydamas apie pirmąjį 2010m. Lietuvos spiningavimo čempionato etapą, paminėjau keletą dalykų, dėl ko dalyvauju varžybose. Avilys man priminė dar vieną. Vieną iš svarbesnių. Kiekvienais metais, turiu progą gerai pažvejoti keliuose naujuose, mano dar neaplankytuose ir nepažintuose Lietuvos vandens telkiniuose, į kuriuos šiaip gal būt niekada ir nenuvažiuočiau. Kiekvienas varžybų etapas, nauja patirtis visom prasmėm. Ir spragų kasmet vis mažiau.

Rašydamas straipsnius apie varžybas, visuomet turiu vieną tikslą. Pasidalinti savo arba supažindinti su kitų varžybas laimėjusių spiningautojų patirtimi. Ta, kuri padėjo pasiekti gerų rezultatų varžybose arba, liaudiškai šnekant, pagauti žuvies. Paprastai kalbinu varžybų nugalėtojus, bet šį kartą norėčiau pasidalinti savo paties patirtimi. Rašydamas turiu vieną nedidelį pranašumą, galiu rašyti tai ką noriu (tikiuosi, kad antrojo 2010 m. Lietuvos spiningautojų čempionato etapo nugalėtojas panevėžietis Robertas Venslavičius ant manęs labai nesupyks). Mano paties užimta trečioji vieta asmeninėj etapo įskaitoje, tikiu, taip pat pridės šiek tiek svorio tolesniems mano žodžiams.

Šiose varžybose pirmą kartą išbandžiau keletą man iki šiol nenaudotų dalykų, kurie, kaip rodo rezultatai, puikiai suveikė. Galbūt reikėtų tai laikyti paslaptyje, bet, kaip sako mano bičiulis Marius Baranauskas, paslapčių žvejyboje turi tik bailiai. Dalintis - daug smagiau.

Pradėsiu nuo treniruočių. Visi supranta jų svarbą, ir kuo toliau tuo daugiau varžybų dalyvių atvyksta į starto vietą dieną prieš, o kiti jau ir ne po vieną kartą prieš varžybas. Kuo mažiau palieki sėkmės faktoriui, tuo daugiau logiškų atsakymų į klausimus kur ir kaip. Avily prieš varžybas pažvejojau porą kartų. Savaitę prieš, keletą valandų tiesiog paplaukiojau po ežerą tam, kad susipažinti su dugno reljefu, o išvakarėse tikrinau perspektyvesnes vietas ir veikiančius masalus. Mėgstu gaudyti ešerius, tad ir šiose varžybose mano tikslas buvo pagauti kuo daugiau dryžuotojų. Per treniruotę pagavom visi, ir aš, ir klubo „Ant bangos" bičiuliai. Tiesa, pastebėjom, kad didesnės žuvys laikosi ant giluminių kalniukų, kurie neturi žolinių viršūnių, o dugnas kietesnis. Tradiciniais lengvesniais mikro masaliniais galvakabliais ir monofilamentiniu valu, tokiose vietose žvejoti sunkiau. Masalas skęsta lėtai, o uždėjus sunkesnį galvakablį monofilamentinio valo tamprumas neleidžia jausti masalo taip kaip norėtųsi. Tad dažniausiai, naudoju galvakablius iki 2,5 gramo, ir tikiu, kad būtent lėtas masalo sklendimas labiausiai vilioja ešerius. Visgi, šiai mano nuomonei, varžybų savaitgalį buvo lemta pasikeisti, ir tuo nepaprastai džiaugiuosi. Kiekvienas atradimas žvejyboje, manau, yra didelė dalis to, kas daro visų mūsų pomėgį tokį nenusakomai patrauklų.

Gerai, sakysit, greičiau prie reikalo, baik seilėtis. Beveik baigiu. Tik noriu dar sykį pabrėžti komandos svarbą varžybose. Džiaugiuosi, kad varžybos yra komandinės, nes žvejodami kartu, bendraudami, daug greičiau atrandame tai kas veikia. Be komandos draugo Dariaus Jakiūno atradimo, kuris geriausiai tiko Avilio ešeriams, tikrai nebūčiau patekęs tarp prizininkų. O sėkmės raktas buvo paprastas. Varžybų išvakarėse, tikrindamas vieną iš perspektyvių gilesnių vietų Darius nusprendė, išmėginti kaip ešeriams patiktų mikromasalas pateiktas su 5 gramų galvakbliu. Reikia pažymėti, kad galvakablis ne paprastas švininis, o volfarminis, pasižymintis labiau koncentruota mase, dėl to mažesnių gabaritų už atitinkamo svorio švininį. Pirmi komandos bičiulio metimai, daug agresyvesnis nei įprastai masalo pravedimas šokdinant dugnu - „džigaujant", padovanojo keletą ešerių, kurie buvo didesni, nei žvejojant įprastai. Jau antrą sezoną Darius „mikrina" tik pintu valu, tad kiekvienas dugno ir žuvies prisilietimas juntamas ir matomas kuo puikiausiai. Grįžęs į krantą, Darius netruko pasidalinti savo atradimu su mumis. Deja, treniruotės metu nebebuvo laiko jo išbandyti praktiškai, bet vieną mikrimasalinį spiningą apginklavau komandos draugo išbandyta sistema. Pintas „Fireline Original Fused" termolydytas 0,06mm valas, pavadėlis ir 5 gramų volframinis galvakablis.

Oras pirmąją varžybų dieną subjuro, pakilo vėjas, tad žvejyba lengvais įrankiais buvo sudėtinga. Pirmuosius ešerius pagavau sau įprasta lengvąja sistema, bet žvejoti dėl nepalankaus vėjo darėsi kuo toliau tuo sunkiau. Nelengva, varžybų metu patikėti ne savo atradimu, dar sunkiau pasiryžti jį išbandyti, bet oro sąlygos privertė, ir ačiū Dievui. Jau pirmuoju metimu, sulaukiau kibimo. Poros šimtų gramų ešerys, jau visai neblogas kovotojas, o traukiant jį pintu valu spiningas kratėsi daug smagiau nei su monofilamentiniu. Kiekvienas ešerio judesys keliavo tiesiai į malonumo receptorius smegenyse. Nerealiai smagu. Dar keletas metimų, sulaukiu dar vieno kibimo. Vėl panašus ešerys. Per pusvalandį ištraukiau dar keletą dryžuotųjų. Įprastas įrankis su monofilamentini valu, taip ir liko gulėti nejudinamas iki turo pabaigos...

Pirmame ture Darius žvejodamas taip pat sugavo absoliučiai geriausiai iš visų pagaudamas jau senokai spiningautojų varžybose regėtus daugiau nei 7 kg žuvies. Aš su daugiau nei dviem kilogramais ešerių tryliktas, Rolandas su trim su trupučiu - penktas. Tiesa, komandos bičiuliai dar pagavo ir po lydeką. Deja, techninės problemos sutrukdė ketvirtajam mūsų komandos nariui pagauti daugiau, tad ranka pasiekiama komandinė pergalė pasiliko kitam kartui. Analizuodami kitų dalyvių pirmojo turo rezultatus pastebėjom, kad daugiau ešerių už mus nepagavo beveik niekas, tad planas antrajam turui buvo aiškus.

Oro sąlygos sekmadienį buvo dar prastesnės. Atšalo, dar labiau sustiprėjo vėjas, tad žvejoti plačiausioje Avilo dalyje, atviram plote buvo ypatingai sudėtinga. Jei gerai pastebėjau, antrajame ture ten žvejojo tik „Ant bangos". Nelabai įsivaizduoju, kaip būtų reikėję gaudyti įprasta lengva mikromasaline sistema. Gerai, kad ir nereikėjo. Gaudydami savo atrastąja, galėjome net ir per didžiausius gūsius suvaldyti masalą, ir inkaruotis ten kur norime, o ne ten kur galėjo diktuoti oro sąlygos. Trys komandos nariai pateko į pirmąjį dešimtuką galutinėje etapo įskaitoj, o komandinei pergalei sutrukdė tik techninės variklio problemos. Rezultatas kalbantis pats už save. Mums kibo daugiau ir didesni ešeriai.

Metu prieš vėją, masalas skrenda kuo puikiausiai. Metu pavėjui, skrenda tiek pat kaip įprastas spininginis masalas. Net už keliasdešimt metrų žvejodamas pintu valu, jauti panašų „stukt" kaip ir žvejodamas lydekas ar starkius. Pati žvejyba - daug greitesnė ir dinamiškesnė nei įprastais įrankiais, ritės rankenėlė sukasi panašiu greičiu kaip žvejojant starkius Kauno mariose. Sunkesniu galvakabliu, gali pravesti masalą daug greičiau ir agresyviau, o Avilio ešeriams tiko būtent toks būdas. Labai smagus būdas.

Tikriausiai bus nemažai skaitytojų, kurie pareikš, kad anokia čia naujiena, mes taip jau seniai žvejojam. Bet tikiu, kad vienam kitam, bus panašus atradimas kaip ir man. Jums ir rašau. Patikėkit, bičiuliai, ešerių žvejyba plonu pintu valu, nuo giluminių sėklių yra vienas iš malonesnių užsiėmimų.

Na ir pabaigai, apie prizus ir prizininkus. Kaip visada, detalesnę etapo statistiką galėsite rasti apsilankę www.spiningas.lt ir www.ant-bangos.lt . Noriu tik paminėti, kad antrąją vietą asmeninėje įskaitoje antrajame etape, pirmojo etapo nugalėtojas, uteniškis Gediminas Švilpa, padarydamas rimtą pareiškimą į pergalę galutinėje įskaitoje. Komandinėje įskaitoje, pirmi molėtiškiai „Ešerio" vyrai, antri panevėžiečiai „Gelmės valdovas", treti - žvejų klubo „Ant Bangos 1" komanda. Be abejo, gera pradžia visada yra pusė darbo, bet prieš akis dar trys etapai, kurie ir nulems, kas šiemet galės vadintis geriausiu Lietuvos spiningautoju. O kad varžymasis būtų ne tik dėl garbės, šiais metais Lietuvos spiningautojų lygos varžybų dalyviams prizus garantuoja ėmėjai „Abu Garcia", „Mitchell", „Berkley", „Spider", „Stren", „Big Hammer", poilsiavietė „Paplūdimys", S.Jokužio spaustuvė ir kt. Geriausiųjų dešimtukas apdovanojamas kiekviename etape, ir girdėjau, kad galutinėje įskaitoje bus apdovanoti visi varžybose dalyvaujantys spiningautojai.

Ačiū „Utenio" vyrams už puikų ežerą ir tobulą etapo organizavimą. Susitiksime liepos 24-25 dienomis ant Daugų ežero kranto, kur vyks spiningautojų varžybos Lietuvos sportinės žūklės federacijos taurei laimėti (kartu, ir trečiasis LSL 2010m. spiningavimo čempionato etapas). Dauguose yra ir giluminių sėklių ir didelių ešerių. Turėtų būti įdomu.

Iki,
Emilis Muliuolis
Ant Bangos

Varžybų rezultatus bei nuotraukas galite rasti čia.