Puikus jausmas grįžti ten kur tau gera, kur renkasi bendraminčiai ir kur ore sklando azarto ir jaudulio kvapas. Tai reikia pamatyti, pajusti ir paragauti – sportinės žūklės varžybos, puikiausia proga parodyti savo meistriškumą, patikrinti savo žinias, galų gale atsakyti sau - kiek daug tu žinai. Aš pats esu reiklus logiškiems paaiškinimams, todėl bet kokius nutikimus, kurie nutinka varžybose arba paprastose žvejybose laikau gamtos užduodamais klausimais mums - pagauna ir nugali tik tie, kurie žino atsakymus...

Kaip viskas pasikeitė nuo praėjusių metų? Ogi labai, ir labai teigiamon pusėn. Komandų skaičius nemažėja, dažna komanda turi individualistus, LSŽKL varžybose ir toliau noriai startuoja kaimyninių šalių žvejai sportininkai – Normundas Grabovskis (Latvija) ir Olegas (Baltarusija). Be to pirmą kartą po ilgos pertraukos sulaukėme tiek daug jaunų sportininkų. Jeigu nesumeluosiu pirmajame ture startavo šeši nepilnamečiai. Tad nereikia verkšlenti, kad Lyga neturi augančios pamainos. Jų rezultatus mes pamatysime ateityje, o dabar kol kas leiskime jiems mokytis iš geriausių Lietuvos žvejų. Na ir dar viena puiki žinia, kad Lygos varžybos pagaliau sulaukė ir televizijos dėmesio. Nauja laida „Šiandien kimba“ pažadėjo parodyti reportažą apie pirmąjį LSŽKL etapą. Aš pats asmeniškai manau tai labai didelis žingsnis pirmyn populiarinant šį sportą.

Jau prieš prasidedant varžyboms aš žinojau, kad gaudysime kuojas. Trečiojoje betoninėje krantinėje kuojos susiburia nerštui ir kiekvieną pavasarį čia galima pagauti tokių žuvų, kurių gal būt nebepavyks sužvejoti apskritus metus. Tačiau, kad ir kaip bebūtum įsitikinęs savo žiniomis, manau, norint gerai pasirodyti varžybose privalu atlikti bent vieną treniruotę. Aš pats asmeniškai žvejojau du kartus ir manau, kad trečioji žvejyba būtų pateikusi visus atsakymus apie tuo metu Skirvytės upėje plaukiojančias žuvis. Darydamas pirmąją treniruotę klubas „Pyla – TimarMix“ bandė jaukus. Pirmiausia pabandėme atrinkti geriausiai veikiantį jauko receptą. Manau būtina sąlyga tokiam eksperimentui atlikti yra žvejų išsidėstymas – reikia sėdėti arčiau vienas kito, tuomet galime atskleisti tikrąsias jaukų savybes. Treniruotės metu didžiausią kiekį žuvies pagavo Mantas. Taigi nusprendėme gaudyti jo naudotu jauku. Iškyla kitas klausimas, kur ir kaip tą jauką sumesti? Šiam klausimui išsiaiškinti paskyriau antros dienos treniruotę. Dėl didelio žuvies kiekio ir pakilusios upės mes su klubiečiais atmetėme 13 m meškerės gaudymo distanciją. Ties vienuolikos metrų riba buvo pakankamai gilu ir trumpesne meškere galima sugauti daugiau žuvies. Taigi distancija kaip ir aiški, lieka tik taisyklingai sumesti jaukus į vandenį. Jau treniruotės metu pastebėjau kaip žuvys teigiamai reaguoja į papildomą jaukinimą. Atrodo, jog jos mėgsta aktyvų ir greitai irstantį jauką, kuris gali palaikyti pakankamą maisto kiekį tokiai didelei žuvies masei. Atsižvelgdamas į tai aš radau tik vieną atsakymą – nuolatinis jaukinimas žvejybos metu. Pradinio jaukinimo rutuliai sutraukia žuvį prie kiekvieno žvejo, tačiau žuvys labai nepastovios. Kuojos nuolat judančios ir lakstančios iš vienos vietos į kitą, didesnis jauko aktyvumas jas tuoj pat patraukia į kitą vietą. Pradiniu jaukinimu tokio efekto neišgausi, lėtai plaunami jauko rutuliai nesulaikys žuvų ilgesniam laikui, o juos sumesti visus aktyviai dirbančius taip pat netikslinga - didelė jauko masė bus išplauta taip pat greitai kaip ir mažesnė. Atsiradus maisto stygiui žuvys atsitrauks. Taigi vienintelis būdas išlaikyti jauko aktyvumą prie dugno - jaukinti nuolat aktyviai dirbančiu jauku. Taigi papildomame jaukinime atsisakėme molio ir visą jauką sunkinome smulkiu žvyru. Molis buvo tik keliuose pradinio jauko rutuliuose. Žinoma toks kiekis žuvies galėjo būti pajaukintas bet kaip sumestu jauku ir kibo visiems tik noriu dar kartą pasikartoti, kad mūsų klubo nariai visi gaudė trumpesnėmis meškerėmis ir visi turėjo žuvį! Taigi pasirinkta varžybų taktika tikrai veikė – net trys klubo nariai pakliuvo  į stipriausiųjų dešimtuką, o du žvejai užlipo ant nugalėtojų pakylos.

Praėjusių metų vasaros neįkainojama patirtimi laikau pažintį su pabaltijos geriausiu žveju, Latvijos sportininku – Normundu Grabovskiu. Paprasčiausi jo žodžiai mane užbūrė ir atmerkė akis, jis ištraukė keletą jauko pakelių ir parodė vieną vienintelį naudoto jauko receptą, kuriuo žvejodamas tapo 2009 m. LSŽKL čempionu. Žvilgtelėjus atgal prisiminsime, kad varžybos vyko skirtinguose vandens telkiniuose kur vyrauja skirtingos žuvys. Žodžiu, tai pats tvirčiausias įrodymas – kokybiškas jaukas pateiktas tinkamai veikia visur. Žvelgiu į praeitį ne be reikalo. Šiemet dalindamasis savo pastebėjimais apie įvykusias varžybas ketinu išduoti visus naudotų jaukų receptus. Kodėl? Atsakymas paprastas - nėra ką čia slėpti aš visiškai nebetikiu auksinėmis jaukų formulėmis ir propaguoju teisingą jauko pateikimą. Išreklamuotas žodis „Sensas“ yra tarsi gyvybinis draudimas žvejui. Mes nebenorime galvoti apie jauko sudėtį apie jo veikimą vandenyje tiesiog metame rutulius vandenin ir tikimės tenai vykstančių stebuklų, NE.

Pripažinkime, kad Lietuva išgyvena ne pačius geriausius laikus, klubai taip pat taupo, ne vienas klubas pasuko pigesniu keliu, kaip sutaupyti? Rinktis pigesnius jaukus, pigesnis nebūtinai reiškia blogesnis, žinoma smėlio vandenin nemesi bet kokybišku jauku galime žvejoti varžybose ir  jose nugalėti. Žinau klubų, kurie grįžta prie Gut-mix, žinau kurie vandenin meta garsiuosius „Van den Eynde“, na o „Pyla“ pasirinko Lietuvoje visiškai naują vengrų siūlomą produktą – „TimarMix“. Kodėl? Visiškai paprastas ir aiškus paaiškinimas – vengrai rodo nuostabius rezultatus pastaruosius dešimt metų ir jų pasiekimai pasaulinėje arenoje tiesiog bado akis. Peržvelgęs – „TimarMix“ katalogą aš apakau - ten yra visko, ko tik gali prireikti žvejui kuriant savo receptus. Pasiūla tiesiog sužavėjo, taigi šį sezoną mūsų klubas pasmerktas eksperimentui.

Pirmosios treniruotės mano abejones išsklaidė ir varžybų dieną spausdamas jauko rutulius jau buvau visiškai tikras, kad žuvų pas mane bus – vienintelis klaustukas buvo kiek jų sugebėsiu išimti. Visiškai paprastas recepras – du kilogramai jauko bazės kurią sudarė:

1 kg kuoja +
1 kg kuoja extra
0,5 kg Epiceine
0,5 kg Kepintos kanapės
0,5 kg PV-1 klijai

Labai daug žvyro bei nedidelė dalis molio skirta pradiniam jaukinimui. Atsisakėme bet kokių kvapų bei skystų saldiklių, nemanau kad jie čia iš viso turėjo kokią nors reikšmę – pinigų išmetimas į balą...

Jeigu pažiūrėsime į bendrą sugautos žuvies kiekį nustebsime, didžiuliai skaičiai viršija šešis šimtus kilogramų. Manau kiekvienas klubas treniruočių metu turėjo tai pastebėti, žuvų daug, taigi jas reikia kažkaip nuolat palaikyti jaukinvietėje. Būtent tas didelis kiekis neršiančių kuojų man niekaip neišėjo iš galvos ir pasiūliau aktyvaus jaukinimo taktiką: trys-penkios sugautos žuvys reiškė vandenin turi skristi jauko rutulys. Kaip tai padaryti negaištant laiko? Paprasta – pakirtai, dešine ranka laikai meškerę žuvies pasipriešinimą amortizuoja elastinė guma ir tuo pat metu kaire ranka sviedi jauko rutulį vandenin. Visai nesunku tai padaryti ant balto popieriaus lapo, bet kaip tai atlikti žvejojant? Manau to reiktų pasimokyti ne vienam lygos sportininkui, o tuos kurie tai moka atlikti tiksliai galėtumėme suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Apskritai gaudymo technika šiose varžybose buvo ypač svarbi: atitrūkusi žuvis reiškė prarastą svorį, nepakirsta taip pat, galų gale gaudymo greitis priminė lenktynes, galvoti nebuvo kada, reikėjo traukti žuvį. Taigi nuolatinė koncentracija į savo atliekamus veiksmus ir jokių klaidų, štai kur buvo pagrindinis žvejo kozeris. Jau nekalbu apie susipainiojusias sistemėles arba užkibusius karšius, kurie tik gaišino degantį laiką, nes buvo neįskaitiniai.

Jono Jablonskio pagauti 16 kg žvejojant paprastu burbulu dar kartą patvirtino taisyklę - kuojos mėgsta judantį masalą ir čia nieko nuostabaus, tą patį patvirtina ir Martyno Baranausko sugauti 14 kg, antrąją dieną jis gaudė trijų gramų diskeliu! Be to jo bendras rezultatas siekė beveik 30 kg žuvies. Mano akimis tai apskritai greičiausiai žuvį gaudantis lygos sportininkas.

Rezultatai lentelėse, belieka pasidžiaugti atidarytu sezonu, jis jau prasidėjo, lyga stiprėja, ir vis daugiau ir daugiau sportininkų žvejoja ne tam, kad smagiai praleistų laiką, jau dabar matau žmones rimtai nusiteikusius nagais ir dantimis kabintis į stipriausiųjų šešetuką – bilietus į tarptautines varžybas. Ponai ir ponios kova užvirė ir garantuoju, kad ji šiemet bus įdomesnė nei kada iki šiol!

Marius Baranauskas, www.pyla.lt