Šių metų laukinių karpių gaudymo čempionato Rudens taurę laimėjo „Į sveikatą XXX“ komanda. Komandos nariai Tomas Būdas bei Jonas Indrašius sutiko papasakoti apie karpių žūklę bei pačias varžybas.

Tomas Būdas

Jonas Indrašius

Papasakokite apie savo karpinę „karjerą“. Vaikystę abu leidome prie to paties tvenkinio, kuriame kibo 2-3 kg karpiukai. Mūsų abiejų tėvai (beje ir Jono mamytė) buvo užkietėję žvejai, namo be laimikio negrįždavę. Mes irgi su malonumu įsitraukėme į karpinę žūklę. Taigi mūsų, kaip karpininkų, karjera tęsiasi jau apie 30 metų.

Ar seniai dalyvaujate tokio pobūdžio varžybose? Kodėl dalyvaujate? Komandą „Į sveikatą“ subūrėme prieš penketą metų. Atsirado bendraminčių kompanija, kuri profesionaliai žiūrėjo į karpinę žūklę. Branduolį sudarėme penkiese: Tomas Būdas, Erikas Būdas, Jonas Indrašius, Kęstutis Dijokas ir Algimantas Navickas. Tik pradėjus organizuoti pirmąsias karpines varžybas, azartiškai įsitraukėme jose dalyvauti. Mūsų komandų „Į sveikatą“ ir „Į sveikatą XXL“ rezultatai tikrai neblogi: Raseinių „Karpynėje“ 2000 m. – I vieta, 2002 m. – IV vieta, 2004 m. – II vieta. Laukinių karpių žūklės maratonai: 2003 m. – I vieta, 2004 metais laimėjome pavasario ir rudens etapus. Taigi drąsiai galime vadintis tituluočiausiais Lietuvos karpininkais. Nepraleidome nė vienų varžybų. Žinoma, buvo ir nusivylimų, o patirtis būtent taip ir atsiranda: tik pralaimėdamas rimtai susimąstai, kodėl kaimynui kimba, o tau ne (bepigu gaudyti vienam visame ežere). Ir kokių tik velnių per varžybas neprisigalvojam - kai pamąstom, tai ko gero tik ant statybinių medžiagų neesam žvejoję. Aišku pasiteisina tik kokie 5% kliedesių, bet jų jokiame pasaulio žvejybiniame žurnale nerasi.

Kas labiausiai įtakoja pergalę tokio pobūdžio varžybose: sektorius, jaukai, žvejų profesionalumas ar tiesiog sėkmė? Visose karpių žūklės varžybose laimėjimą pirmiausiai lemia sektorius, po to – jaukinimas, trečioje vietoje – masalai, o jau profesionalumas ir žūklės įrankiai paskutinis svarbus faktorius.

Papasakokite plačiau apie Karpio taurės rudens etapą.

2004 metų laukinių karpių gaudymo čempionato Rudens taurės įteikimas

Karpiai buvo labai neaktyvūs: į Galono ežerą tris dienas buvo sumerkta 90 karpinių kotų, o pagauta tik 13 karpių. Esant tokiam kibimui, įtampa visą varžybų laikotarpį esti labai didelė, nes bet kurios komandos pagautas įspūdingesnis karpis nulemtų visų varžybų tolimesnę eigą. Šioje žūklėje karpiai aktyvesni buvo tamsiu paros metu, kibo jie ir prie kranto, ir toliau nuo ligonių-fanatikų. Apie pačius masalus ir jaukus galiu pasakyti tik tiek: kiekvienas rimtas karpininkas yra lyg individualus geriausios pasaulio žvalgybos padalinys, paslapčių čia neišgausi, informacija renkama itin kruopščiai ir tikslingai. Populiariausias melas – neva „Pavagavau ant vanilės ar smarvės“. Tai, be abejonės gali būti ir tiesa, bet to masalo patiekimas turi begalę niuansų. Kaip jau minėjom, esam dalyvavę beveik visose Lietuvos karpinės žūklės varžybose, todėl galim drąsiai teigti, jog organizatoriai deda visas pastangas, kad viskas vyktų sklandžiai ir neprieštarautų žūklės etikai. Žinoma, visada atsiras bambeklių: tokiems ir lašiniai atrodo per riebūs, ir adatos pernelyg aštrios, žodžiu niekaip neįtiksi. O komandų „Į sveikatą“ ir „Į sveikatą XXL“ nariai už suteiktas įspūdingas žvejybines akimirkas yra labai dėkingi karpinės žūklės entuziastams ir organizatoriams Renaldui Marčiukaičiui, Algirdui Viliui, Albinui Daubarui ir klubui „Vienam gale kablys“ bei linki ir toliau neprarasti organizacinių sugebėjimų ir žūklės fanatizmo.

Nuotraukos iš asmeninio T. Būdo archyvo.

Evil