Taigi, priartėjom prie Cape Town’o uosto. Konteinerių pervežimas eina pilna eiga, tai ir išsikraut, ir pasikraut užsukom. Bet jau iš anksto gavome informaciją, kad krantinė bus laisva tik kitą dieną po pietų, tai vėl turėjom išmesti inkarą išoriniame reide.

 Trumpai apie Cape Town`ą. Ko gero, tai vienas iš įdomiausių pasaulio užkampių, esančių pačioj pietinėj Afrikos dalyje, Good Hope iškyšulyje. Tas 5 mln. gyventojų talpinantis „miestelis“ pasižymi savo kalnais - Table Mountain ir Devil`s Peak (666 metrų viršų jūros). Sutemus įjungia neoninį apšvietimą, tai atrodo išvis nežemiškai. Dabar tuose kraštuose žiema. Dieną - +15 - +18, o naktimis atšąla iki +5. Yra netgi pingvinų čia...

Birželio 12 d. 12:00 – 16:00

Lygiai vidurdienį išmetėme inkarą. Jūrlapis ir echolotas rodo 20 metrų gylį. Pats tas. Kaip tik budėjau tiltelyje iki 14 val. Neiškenčiau, griebiau meškerėlę, prisipjausčiau žuvies porcijų, du pavadėliai, 3 uncijų svarelis, 0.3 mm valas. Užmečiau tiesiai nuo tiltelio. Iki vandens 20 metrų ir dar 20 metrų gylio. Tvarkoj. Išsiviriau kavos. Nespėjau net paragaut, opa - meškerės viršūnė apie kažką signalizuoja. Kirtimas - yra tik svoris. Ištraukiau - nagi, senas pažįstamas, tigrinis rykliukas vos už delną didesnis. Dėl to, kad šiame laive baseino neturėjome, mažylis nukeliavo atgal. Užmečiau vėl. Grįžau prie kavos puoduko, pasisuku, o meškerė vėl dreba nekantraujanti. Ech, neteks kavos atsigert… Pakirtau, aha, kažkas rimtesnis užsikabino. Labai nenori keliaut į viršų, jau ranką pradėjo skaudėt besukant ritę. Paviršiuje pasirodė įdomus padaras, paraudonavęs turbūt iš pykčio, kokio velnio jį nuo dugno partempė. Na gerai, pikčiurna, dabar tave dar 20 metrų virš vandens reikia pargabent. Teko pavargt, bet beveik kilinis gražuolis jūros gaidys (kitaip nė nepavadinsi) jau rankose! Ale spyglių turi kaip 10 mūsų pūgžlių kartu paėmus, teko net pirštinę užsimaut, kad prieš kamerą „papozuot“ su juo galečiau. Įdomi žuvis. Na, keliauk atgal.

Dar nuo tiltelio porą tų gaidukų nedidelių ištraukiau ir galų gale išgėriau šaltą kavą.

Budėjimas baigėsi ir aš kosminiu greičiu atsidūriau laivagalyje - žvejyba tęsiasi. Hmmm… Pusvalandis praėjo - nekimba. Bangos nedidelės, srovė silpna, tai pakeičiau svarelį į tvisteri. Nespėjo valas nusileist – smūgis – kirtimas - sėdi draugelis. Traukiu -gaidys jau užsikabinęs už apatinio kabliuko aukščiau guminuko. Aha, susidomėjot dirbtiniu masalu! Per kitą pusvalandį teko suviliot apie 10 gaidžių, kartais po 2 užkibdavo.

Vėliau intensyviai pradėjo kibt tigriniai rykliukai, jau stambesni, negu anksčiau. Iki 16 val. išpešiau 6 rykliukus ir apie 15 gaidžių. Didžiausias laimikis - apie 2 kg tigriukas Žvejyba buvo puiki – likau patenkintas.

Birželio 12 d. 16:00 - 19:00

Po 16 val. ir rykliai, ir gaidžiai kaip susitarę mano masalų nebelietė. Beveik valandą ir užmetinėjau kelis kartus toliau-arčiau, ir porcijas keičiau - jokio rezultato. Na, ir taip jau žvejyba super gavosi. Tvarkoj, į budėjimą nuo 16 iki 24 val., bet susitariau, kad praktikantas už mane pastovės. Dar ne vakaras, taigi, matysim, ką žvejyba sutemus parodys. Vakarienę nutarėm padaryti gryname ore, laivagalyje, su steikais, dešrelėm ir alumi žinoma. Pradėjo įgula jau rinktis, ruoštis, virėjui padeda skanėstus gamint. Ištrauksiu meškerę, galvoju, jau vėl kažką reiks su masalais kombinuot. Opa, beveik prie pat paviršiaus užkliuvo, užsikabino už kažko tai rimto. Kadangi kartais vandeniu šalia praplaukdavo masyvūs jūriniai augalai, panašūs į nedideles palmes, pamaniau, kad „įsegiau“ vieną iš jų. Užkabinau mirtinai, nejuda. Spjoviau - gaila valą nutraukt, iš arsenalo atsargų nelabai daug ir liko. Bet pamažu juda, juda į mano pusę. Jau netgi pavyko truputį valo į ritę susukt, laukiu, kada ta prakeikta jūržolė pasirodys galų gale. Ir pasirodė… Akys man ant kaktos iššoko, nes tai buvo tikrai ne augalas. Monstras kažkoks… Širdis pradėjo plakt neįmanomu greičiu. KIEK AŠ SVAJOJAU TOKĮ LAIMIKĮ PAGAUT! Ačiū, kad beveik nesipriešini, jūros karaliau. Per pusvalandį pavyko prie pat borto pritraukt. Dieve, čia gi žuvis Mėnulis, viena iš didžiausių žuvų pasaulyje, užauganti iki pusės tonos! Visi jūreiviai buvo priblokšti, žiūri į tą stebuklą, tik keletas susiprato kokį įrankį rimtą atnešt, kad tą monstrą užkabint kaip nors. Niekaip neišeina. Tikrai įspūdingas padaras - apie 2 metrų ilgio ir 1,5 metro pločio.

Kiek gi jis sveria – gal 100 kg, gal ir daugiau… Kaip tas valas jį atlaiko? Neužkibo pasirodo - visi trys kabliai įsikabino į jo kūną. Kažkas pasiūlė net valtį nuleist, kad iš arčiau su Mėnuliu susipažint. O Mėnulis staiga lengvai pasuko galvą į šoną… Valas trūko iškart. Ate, jūreivėliai, ačiū už pasimatymą, neužmirškit nuotrauką atsiųst -monstras palengva nuplaukė savo reikalais toliau. Netgi savo įspūdingu peleku neužmiršo pamojuot - IKI! Ačiū tau, Neptūne, už tokią pažintį su savo pavaldiniu! Ką galiu pasakyt - kokią valandą po to jaučiausi tikrai kaip pritrenktas. Keista, nė trupučiuko nesigailėjau, kad nepavyko šio gražuolio ištraukt (ir nepavyktų, turbūt), nes toks momentas pasitaiko, ko gero, kartą gyvenime. Birželio 12 d. 19:00 - 24:00 Truputį atsigavęs bandau žvejot toliau. Vienas pavadėlis, tvisteriukas vietoj svarelio, ta pati žuvies porcija. Sutemo. Nekimba. Kur jūs visi dingot -gaidžiai, rykliai, monstrai? Permečiau meškerę. Nespėjau padėt - pradėjo virpėt rankose. Pakirtau ir už kelių akimirkų gražuolė stauridė atsidūrė rankose. Užkibo ant porcijos. Vėl metimas. Tik tvisteris pasiekė dugną, iškart smūgis - vėl stauridė… Kibimas buvo beprotiškas - per 2 valandas dviese ištraukėm apie 50 kg stauridžių.

Jų pasitaikydavo ir stambių, per du delnus. Virėjas entuziastas tą patį vakarą jas visas išdorojo ir užšaldė.

Birželio 13 d. 0:00 – 7:00

Nežvejojau, nes po visų įspūdžių miegojau be užpakalinių kojų…

Birželio 13 d. 8:00 – 12:00

Lygtai išsimiegojau. Oras sugedo - visą naktį lijo, pakilo vėjas, pasidarė šalčiau. Po pusryčių patvirtino, kad šiandien įplauksim į uostą. Ką gi, laiko truputį turiu. Uždėjau stauridės porciją ant kabliuko, užmečiau meškerę. Banguoja smarkiai, neša tą tvisteriuka. Tingiu svarelį uždėt. Šovė mintis stauridės galvą ant tvisterio kablio dėl pasunkinimo užkabint. Aha, lygtai geriau. Meškerė grėsmingai susilenkia, bet valo neneša, stovi vietoj. Neneša, bet ir nekimba. Na ką, kadangi vakar sočiai „atsiroviau“, palieku meškerę ir einu padirbėt. Sugrįžęs jokių pakitimu meškerės padėty nepastebėjau. Ką gi, permesiu. Traukiu - sunkiai eina, bet nesipriešina. Užkabinau kokį augalą jau rimtai, turbūt. Bet kas gi čia per augalas dabar? Įrijęs stauridės galvą, rudai raudonas, gan didelis - apie 30 cm ilgio. Siurprizas - sepija! Jai irgi buvo siurprizas paviršiaus pasaulį pamatyt, bet nepatiko turbūt - išspjovė masalą ir vėl lėtai nusileido į dugną. Ach tu taip! Pakeičiau stauridės galvą į kitą. Užmečiau, laukiu. Meškerė linksta beveik per pusę nuo bangavimo. Staiga sulinko dar daugiau ir nukrito ant denio. Na, čia dabar? Pakirtau - yra svoris, bet atleido iškart. Ištraukiau jau be stauridės galvos. Na, sepija, supykdei, tai laikykis! Trečias užmetimas. Po kokių dešimties minučių ta pati istorija - meškerė, baisiai sulinkusi, krenta ant denio. Vėl kirtimas, vėl svoris kitame gale. Oo, nė iš vietos. Tai kad tai ne „zacepas“, davė suprast iškart. „Švelnus“ pasipriešinimas - ne tik ritės nepasuku, bet ir meškerės negaliu pakelt. Atleidau ritės stabdį - iškart pradėjo judėt. Bandau pristabdyt - be jokios vilties, švelniai, bet užtikrintai duoda suprast, kad vėl liksi be meškerės, žmogau. Ta kova tęsėsi apie 15 minučių. Taip ir nepavykus net nuo dugno pakelt to paslaptingo paslaptinga padaro, kova baigėsi žinomu rezultatu - nutrauktas valas. Kas ten buvo užkibęs, kad nuo traukimo rankos dreba kaip savaitę gerokai pagėrus? Pavėluotai susiradau gana storą šniūrą, padariau iš jo šiokį tokį įrankį, užmečiau… Žinoma, daugiau kibimų taip ir nesulaukiau. O ir laikas atėjo jau inkarą kelt ir plaukt į uostą… Taigi, tokie rezultatai per dvi žvejybos dienas. Atrodė, kad visa juros gyvūnija priplaukė prie masalų žvejo nervus pakutent. Ir rykliukai, ir gaidžiai, ir stauridės, ir monstras mėnulis, ir sepija, ir dar kažin kas. Banginio betrūko. Kaip, jūsų manymu, ar pavyko žvejyba?:) Manau, kad vis dėlto super!

Makel