2009.05.31 – 06.14
Taigi, išlydėti savo katės „Pūkės“, abu su sūnumi ir kolega „Bocmanu“ leidomės į Papę patirti naujų žvejybos nuotykių.
Oras pasirodė ypač palankus ir, pilni praėjusių metų įspūdžių, patraukėm žvejoti... Apžiūrėjus „Papes Ezers“ įsitikinom, kad vanduo yra nenusekęs, kaip praėjusiais metais, ir vaizdelis gana neblogas...

Sample Image
Sample Image
Tą patį vakarą jūra buvo tiesiog ideali plekšnių žvejybai, kuria mėgavosi mūsų kolega, atostogaujantis jau nuo penktadienio...
Sample Image
Sample Image
Nutarėm atsipūsti - išsikepti šašlykiuką ir pailseti po ilgokos kelionės...
Sample Image
Sample Image
Sample Image
Pirmoji diena išties buvo gana šilta - apie +24‘C, ir iš karto puolėm virti košės bei ruošti instrumentų. Pirmasis išplaukimas pasišerti džiugino, kad bent jau irklais nesiekiam dugno ir nors vandens lygis pakilo apie 15-20cm, išliko vis tiek pakankamai negilu - tik apie 1,20 - 1,30 m... Kitas mus sutikęs nemalonus dalykas buvo tai , kad visai pakito aplinka. Kur praeitais metais stūksojo gerai matomos žolės sienos, šiemet - kaip po „šienapjūtės“... Pasirinkti vietas pasirodė gan keblu, nes visi buvę orientyrai išnyko... Dar kaip tyčia ir salos „pajudėjo“... Atsižvalgę vietas nutarėme, kad, kaip ir praeitais metais, lynai tikrai turėtų būti aktyvus... Ryte pajudėjom gan anksti ir džiaugsmingai mojavom irklais iki savo pasišertų iš vakaro vietų...
Sample Image
Sample Image
Sūnus tiesiog degė nekantrumu išbandyti jėgas savo pirmojoje lynų žūklėje... Rytas buvo nors ir apsiniaukęs, bet pro debesis matėsi, kad saulutė mus aplankys taip pat. Pirmieji laimikiai, kaip ir tikėjomės, buvo nepasotinamos raudės... Tačiau iškart pasirodė keista, kad kibo labai įnoringai ir „silpnai“. Reikėjo vos ne suvilioti, patampant meškerę, ir kibimas vyko praktiškai tik vandens paviršiuje... Na bet kantrybė – dorybė, taigi sėdėjom ir laukėm to galingojo Lyno smūgio... Aplink dėjosi tikras cirkas - žolynai lingavo, traškėjo, matėsi, kad žuvis tikrai „vaikšto“ ir tuoj tuoj pasirodys mūsų vietose...Vylingai stebeilijomės į savo plūdes, bet jos, kaip užkerėtos, nė krust... Permetant viena kita „raudikė“ pasigaudavo, bet ir tai nedžiugino... Pagaliau, išlindus saulutei, atėjo tikrasis lynų kibimo laikas 8val. ryto... „Cirkas“ nendrėse tik suintensyvėjo, o mes niekaip negalėjom suprasti kas ten darosi ... Pagaliau kolega Bocmanas nutarė pravaikyti lynus įplaukdamas tiesiai į žolynus...Viskas tapo aišku, kas ten taip pliauškėsi ir vartėsi – lynai neršia, pratarė Bocmanas. - Nieko nebus, tikrai niekaip Jų neišviliosim... Ne tas jiems makaulėse, galbūt net „raudės“ sulindę į žoles paužkandžiauti tų pačių lynų ikrais... Sūnus, nors ir nepagavo lynų, vienok net „spindėjo“ išsitraukęs keletą smagesnių raudžių ir po 3 val. žvejybos jau vyniojo meškerę, sakydamas, kad užteks... Matydami, kad reikalai visai prasti, ir mes vyniojom atgal i krantą gal apie 10 val... Deja, tokia žvejyba tikrai nuliūdino – todėl nutarėm, kad ežeras dar bent savaitę bus neperspektyvus...
Ką gi, plauksime vėliau... Tas „vėliau“ ir sugadino orą vos ne savaitei... Atėjo nelauktas šaltis ir didžiulis vėjas, kokio kolegos sakė dar nebuvo matę per visus sezonus Papėje... Išties +12‘C tikrai nežavėjo ir teko traukti visas, kaip pasirodė, ne veltui paimtas striukes... Ir nors vylingai stebėjome dangų ir teiravomės namiškių apie orą – jis nieko gero nežadėjo... Beliko paįvairinti laisvalaikį sportuojant ir bendraujant su naujai atvykstančiais kolegom. Naujai atvykę jaunuoliai dar pabandė išeiti į jūrą, bet net galingi svareliai su kabliais buvo metami į krantą po kelių minučių... Ir toks oras išsilaikė vos ne visą savaitę... Smagiau pasirodė tik į savaitės pabaigą, kai kolega neištvėręs nulėkė į kanalą pabandyti laimės. Kanalu vanduo išteka iš Papės Ežero į jūrą. Švytintis ir laimingas po kelių valandų sugrįžo nešinas 1,2kg karosu...
Sample Image
Sūnus, jau pavargęs nuo tokios „žvejybos“, tiesiog prašėsi namo ir neliko nieko kito kaip jį išlydėti su grįžtančiais poilsiautojais namo... Mūsų maldos pagaliau buvo išklausytos ir nors šilumos iš „viršaus“ nedavė, bet bent jau jūrą nuramino. Apsirengę kaip rudeninei žūklei patraukėme prie jūros paplekšniauti. Kaip visad prisidrožę vietinių krevečių - sėdom žvejoti visai nakčiai... Iš pradžių lyg ir vangiai, bet vėliau vis geriau ir geriau pradėjo eiti ir plekšnės... Bocmanas vis juokavo - na tai ką vėl kibiras - norma? Aš kaip visad atsakiau - be pilno kibiro niekur neisim... Naktis ir žvarba neleido miegoti - taigi programą „pilnas kibiras –norma„ pradėjom ir įvykdėm be didelių vargų... Žvejybos viduryje pralinksmino netikėtas laimikis - vėjažuvė... Esu ją matęs ir ankščiau, bet realiai pagauti pavyko pirmą kartą. Taigi fotosesijai skyrėm ypač daug dėmesio...
Sample Image
Sample Image
Sample Image
Sample Image
Sample Image
Sample Image
Šitaip nesušylant orui ir nenurimstant bangoms (dieną jūra vėl pasišiaušė) nutarėm, kad laikas prisiminti ir kitas žuvis... Nuleidę valtį ir paėmę į rankas spiningus patraukėm ieškoti lydekų... Ir nors gero kibimo nesitikėjom, norėjosi bent truputį paįvairinti atostogas... Kibo praktiškai nedidukės iki 0,5 kg lydekaitės, kurios keliavo atgal už borto... Vieną kitą dar suabejodavom ar paleisti, bet su tokiu laimikiu į krantą irgi lipti būtų gėda. Iš visų pagautų vis tik vieną 0,8 kg nutarėm paimti - nusiraminimui... Orai vis po truputį taisėsi, taigi vėl nutarėm patraukti į lynų medžioklę. Kaip reikalas pasišėrėm jau daugmaž žinomas vietas (išžvalgėm ankščiau) ir išplaukėm dar kartą... Bocmanas su dideliais keiksmažodžiais išravėjęs pusę žolyno prieš save, pagaliau įviliojo 1,6 kg lynioką... „Na, pagaliau prasidėjo“ – pamanėm, sulaukėm ir lynų - dabar tai prasidės... Deja, plūdės stovėjo vietoje ir tos pačios raudės visai abejingai praplaukdavo pro mūsų masalus... Velniava - ir pūkšėjimai pasidarė labai reti, ir nuotaika visais pagedo... Sėkmingas kibimas Bocmanui irgi baigėsi - 3 lyniokai ir viskas... Keikdamiesi ir irkluodami atgal vis kalbėjomės, kad šiemet Papė kaip niekad mums skūpi... Mes su kolega neturėjom nė vieno lyninio kibimo, kitas draugas tik 3... Na, bet ką padarysi, yra kaip yra. Oras po truputį rimo, pradėjo šilti - +18/+20 taigi, kad nesielvartauti dėl nekibos, nutarėm dar kartą pasimėgauti jūrine žūkle.
Šį kartą ir kolega nusprendė palikti kanalą ir prisijungti prie mūsų. Šį kartą „trise kibiras - norma“ pasirodė ne taip jau ir paprasta... Tačiau gamta iškrėtė mums tikrą fejerverką. Iš namiškių sužinojom, kad artinasi didelis lietus, kuris turi ir mus užkabinti, taigi pasiruošėm lietpalčius ir susėdom žvejoti visvien. Kiek užmatyti jūroje pakilo didžiulis juodas debesis, iš kurio į visas puses pylėsi žaibai. Šviesos pakako iš visų pusių. Vaizdelis toks – jūroje pila lietus ir žaibuoja beveik per visą horizontą, iš kairės mirksi Papės švyturys (dar antrina žaibui), iš dešinės - jau besileidžianti saulė nudažo ryškiai raudonai ir geltonai ateinanti liūties frontą – žodžiu vaizdas tiesiog fantastinis. Liūtis mūsų džiaugsmui taip ir praėjo pro šalį mūsų neužkabinusi. Plekšnės viena po kitos „lipo“ į kibirą ir dugnas jau nebuvo toks tuščias... Staiga vieną meškerę gerokai pakratė žuvies kibimas. „Na vėl vėjažuvė“ - pagalvojom, bet ištraukus meškerę buvom smagiai nudžiuginti – užkibo pora žiobrių... „Na va“ - pasakė Bocmanas - turbūt šiandien dar ir žiobrių prilupsim. Tačiau optimizmas tuo ir baigėsi ties šiais dviem egzemplioriais. Ką gi, liko tik toliau vykdyti plekšnių planą... Naktis kompanijoje prabėgo gan greit. Lyg ir išauso graži diena, kai jau pavargę apie 7 val. parėjome namo su planuotu kibiru plekšnių, kai nei iš šio nei iš to užsitraukė dangus ir prapliupo liūtis... Prieš liūtį vos spėjom surengti eilinę plekšnių fotosesiją... Džiaugėmės, kad lietus mūsų pasigailėjo ir šį kartą neišmaudė.
Artėjo atostogų atomazga ir Bocmano žodžiais žvejybos sezoną įvertinom kaip kažką tarp „katastrofiškai blogo ir labai blogo“... Vienok su kolega nutarėm išbandyti laimę dar kartą kanale. Kaip sako rusai „bylo-nebylo“... Persirišti sistemėles - juoko darbas, bet vat sliekų pasikasti Papės smėlynuose - tai užduotis kur kas sunkesnė... Na bet kelis sliekiokus suradę, sėdom į kanalą... Kolegos žodžiais, veiksmas turėjo pradėti vykti tik apie 9 val. vakare. Taigi nieko per daug ir neplanavau... Staiga pakirstas karosiokas jau keliavo į krantą ir sužavėjo jo gan storas sprandas... Kolega atbėgo su samteliu, bet jo jau neprireikė – sėkmingai „išvadeliojau“ į krantą... Po kelių akimirkų dar vienas karosas jau krante... Vėliau per stipriai pakirstas gerulis nuėjo su „auskaru“ lūpoje... Ir taip kimbant iki vakaro žiūriu, kad ir sliekų nebepakaks... Pradėjau pirmą kartą žvejyboje kasti sliekus... Vargais negalais suradę dar keletą sliekiokų, sugavom dar kelis neeilinius karosus. Taigi jei ne sliekų stygius, galėtume dar smagiai pasėdėti... Deja, kolegai sekėsi gerokai prasčiau - nė kibimo, todėl pasikviečiau, kad ateitų arčiau, nes buvo nepadoru vienam lupti karosą po karoso... Po kelių akimirkų ir pas kolegą jau vartėsi rubuilis. Sliekai jau baigėsi, o ir vėl prasidedantis lietus išvijo ir iš šios smagios baigiamosios žvejybos... Teko vyniotis meškeres ir lėkti namo...Bocmanas sutiko mus pakilia nuotaika, nes padėjom riebų tašką nekibių atostogų gale...
Sample Image
Sample Image
Sample Image
Sample Image
Sample Image
Pasvėrus karosai pasirodė tikrai smagūs nuo 0,6 iki 1,1 kg. Viso sugavom abu apie 8 karosus ir pora karšiokų...
Beliko atsisveikinti su šio sezono žvejyba Papės Ezers, pasikasyti per dvi savaites užaugusias barzdas ir patraukti namo. Kad ir kaip „nesekėsi“, įspūdžių parsivežtų iš Papės pakaks dar ilgam. Na o pasigardžiavimui pridedu ir išrūkytų karosų vaizdelį... Skanaus ir iki kito susitikimo žvejyboje Papėje...
Sample Image
OneElectric