Šį kartą noriu pasidalinti patirtais žvejybos įspūdžiais iš Aukštumalės upės.
Mūsų komanda pasitarusi, kad geriau važiuoti iš vakaro (penktadienį), taip ir padarė. Žodis po žodžio ir tie keli šimtai kilometrų nespėjo prabėgti - mes jau Aukštumalėje. Ant kranto radome keletą žvejų, bemetančių dugnines meškeres.

Paklausėme, kaip sekasi. Šie atsakė, kad be pūgžlių daugiau nieko nepavyko pagauti. Mūsų, aišku, tai nedžiugino, o tuo labiau, jog nesimatė nei vieno plūdininko. Karšių taip pat sakė niekas nepagauna, nes mes, atseit, pavėlavome. Saulelė ėjo vakarop, bet laikrodis dar rodė 19 val., tad nutarėme padaryti žvalgybą - keletą metimų. Nutrypta kranto žolė tuoj mums parodė žuvingiausias vietas. Pirmieji metimai ir – jaučiu, kaip mano 13 pėdų (3,96 cm) lengvos akcijos match‘as linksta vos ne per pusę. Kažkas „rimto“. Tuo „rimtu“ pasirodė 350-400g. gražuolė kuoja. Dar keletas metimų ir vėl tokio pat dydžio kuoja keliauja link kranto. Smagumėlis! Draugam irgi sekėsi ne blogiau. Tačiau reikėjo kurtis stovyklą, ruoštis malkeles laužui, vakarienę ir klotis patalėlį. Nusprendėme atsikelti kuo anksčiau, nes planavome keltis į kitą Aukštumales pusę. Reikia pastebėti, kad mes tam ruošėmės ir tokį variantą buvome numatę. Todėl buvome įsidėję pripučiamą guminę valtelę „Nyrok“.
Ryte, dar nesuskambėjus žadintuvo skambučiui, mus pažadino daugybė mašinų šviesų. Vaizdas buvo, tarsi visa Lietuva važiuotų į Šv. Mergelės Marijos atlaidus. Važiavo mašina po mašinos - Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Alytus, Marijampolė ir žinoma Klaipėda. Tai tik paspartino mūsų persikėlimą į kitą upės krantą. Reikia tarti keletą gerų žodžių „Nyrok“ valtelės gamintojams - jų pagaminta valtelė savo misiją atliko garbingai iki paties žvejybos galo.
6:30 val. ir mes jau anapus upės. Pirmieji metimai. Pasirodė pirmosios rytinės Aukštumalės žuvys - stambūs plakiai. Dažniausiai atsitinka taip, kad žuvys kimba ant to masalo, kurio nepasiėmei, bet šį kartą vieną iš dviejų būtiniausių masalų mes turėjome. Dar kiek vėliau pasišėrėme ir mūsų žvejyba įsibėgėjo. Apie 11 val. pradėjo lyti ir lijo iki pat vakaro 18 val. Bet dėl kimbančių stambių plakių lietus mūsų nebaidė. Kas su gera apranga, kas su dideliu skečiu sau žvejojome ir jautėmės saugūs, sausi bei ramūs „kaip belgai“.
Priešais mus žvejojo „artileristai“. Taip mes praminėme dugninių meškerių žvejus. Pati Aukštumalė nėra plati upė ir jeigu artileristas gerai „iššaudavo“ savo švino svarelį, tai galėjo net „sužeisti“ - pataikyti į kitame krante žvejojantį žveją. Laimei, to neįvyko. Nelaimė mūsų tykojo kitur. Keliantis vakare per upę su daiktais, šių eilučių autorius sugebėjo prisisemti pusę bato Aukštumalės vandens (-: Tačiau tai tik daugiau mus visus prajuokino - džiūstant prie laužo dėl to buvo daug juoko ir kalbų.
Pavakarieniavę ir viską išsidžiovinę sugulėme saldžiam miegui, nes dienos lietus ir pučiantis į nugarą vakaris mus kiek buvo nuvarginęs. Dar juokavom, kad rytoj tai išsimiegosim, nes Velykos ir turbūt vieni būsim ant kranto. Juo labiau, kad nakvojome vieni. Bet ryte mūsų pajuokavimams nebuvo lemta išsipildyti - mašinos vėl viena paskui kitą tartum žąsiukai vandenyje „plaukė“ Aukštumalės link. Šį kartą mes apsisukome dar greičiau. Nors buvo minusinė temperatūra, bet tai mūsų nei kiek neatbaidė, nepadarė jokios įtakos.
Vėl trumpas pasiruošimas ir mes jau keliamės per tamsius Aukstumalės vandenis į kitą krantą. Prabėgo valanda ir Šv. Velykų rytą pakilusi saulė mus maloniai pasveikino savo šiluma. Oras buvo tiesiog nuostabus, plakiai kibo įspūdingo dydžio, godžiai griebdami mūsų masalą. Gyvenimas tą akimirką buvo nuostabus! Matėsi, kad šį kartą ir „artileristai“ sugaudavo neblogų laimikių, ne vien mes buvome tarp laimingųjų. Retesni egzemplioriai siekdavo vos ne iki 500 g.
Šauniai pažvejoję sėdome prie velykinio stalo. Sumušėme po margutį. Mūsų šventinį Velykų stalą puošė margučiai, rūkyti gaminiai, riešutai, šokoladas, įvairūs nealkoholiniai gėrimai (manau, tai sektinas pavyzdys) ir karsti patiekalai. Užbaigėme pusryčius karšta arbata. Vėl pradėjome žvejyba, bet čia pasipylė abipusiai sveikinimai su šventėmis, palinkėjimai vieni kitiems – visgi Velykos!
Aukštumalė mums davė daug šaunių žvejybos akimirkų, momentų, geros nuotaikos. Antroje dienos pusėje susiruošėme link namų. Kelias tikrai neprailgo. Vėl visi buvo patenkinti savo laimikiais, veidai dar labiau įdegę nuo pavasarinės saulės. Šį kartą mes aptariame jau kitą žvejybos vietą. Aukštumalei - iki kitų metų! Vakare, apie 18 val., sėkmingai pasiekėme Kauną.

Sigutis