Durbano uostas (išorinis reidas)
Laivai, pasirodo, skirti tam, kad plauktų, užeitų į uostus, vėl plauktų ir t.t. Bet kartais ir ant inkaro pastovėt reikia. Mums, mariakams, toks reikalas patinka - galima po tikrai sunkaus darbo truputį atsipalaiduoti.

Taigi, išmetus inkarą Indijos vandenyne prie Durbano uosto, iškart griebiau meškeres ir pirmyn į laivagalį. Oras malonus (o ir Afrikoj būna - kartais lyja, vėjai siautėja), gylis - apie 40 metrų. Užmečiau dvi donkes, masalui naudojau kalmaro gabaliukus. Laukiu. Na, vidurdienis ir Afrikoj vidurdienis – nekimba. Iki vakaro porą bjaurių žuvyčių ištraukiau.
Staiga kibimas - vienas iš kotų pradėjo virpėt. Kibimas panašus į mūsų vėgėlės lapkritį. Pakirtau - kažkas rimtesnio. Na, iš 40 metrų gylio vertikaliai teko ilgai traukt. Paviršiuje pasirodė keistas padaras, kuris, kaip mūsų ungurys, bandė su uodega valą nutraukt. Nepavyko, rupkiui – ištraukiau. Opa - rykliukas! Tigrinis, toks pats, kaip pas mane ant rankos tatuiruotė. Čia tai siurprizas!
Nufotografavom, nunešėm virėjui. Tas atsisakė gaminti. Pasirodo rykliukai - vos ne delikatesas, bet, neteisingai paruošus patiekalą, pasekmės gali būti liūdnos.
Kai sutemo, kibo iškart ant abiejų kotų. Kibimai labai silpni, bet užsikabina gerai. Ir keista - nei vienas iš 7-nių rykliukų nebuvo kablio įrijęs. Nueini, išgeri kavos, ištrauki meškeres - jau sėdi ant kablio.
Įleidom visus į baseiną (taip, taip, turėjom ir savo baseinuką). Po to pasigailėjome. Buvo žmogus, kuris apie pagautus rykliukus nežinojo, nes tuo metu miegojo. Jis mėgdavo paplaukiot baseinėly atsikėlęs anksti ryte... Visą kitą dieną slėpėmės nuo jo. Įsivaizduokit: nusirengia, pasiruošia, neria į švelnų vandenilį, o ten, o siaube, keli padarai, kuriems labai įdomu, kas gi ten dar prie jų prisijungė! Ne, jie nebuvo agresyvūs, bet juk žmogelis to nežinojo :). Po kelių dienų mažyliai buvo sėkmingai paleisti atgal, į savo stichija.
Tie rykliukai, kai užauga (tigrinių ryklių būna iki 1.5 m ilgio) būna gana pavojingi. Ir aplamai, šitie Pietų Afrikos kraštai labai garsūs didžiosiomis žmogėdromis, ko gero, pačiais pavojingiausiais monstrais -baltais rykliais „zambezi". Karts nuo karto girdėt šiurpulingų istorijų, jog ypač mėgsta šie padarai serfingistus pakutent...

Makel