Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS) Plūdinės žūklės specialistas

Turbūt taip pavadinčiau savo kelių paskutinių dienų žvejybą upėje. Esu minėjęs visiem žinomą tiesą, kad ne įrankiai, o žvejas žvejoja žuvį.Tai tą patį galima būtų pritaikyti ir jaukams. Tai, kad Jūs nusipirksite vieną kitą kilogramą garsiausių firmų jaukų dar nereiškia, kad jūsų skiaurė gale dienos, baigiant žvejyba bus pilna gražios žuvies. Patikėkite, tikrai taip nebus.

Labai didelę reikšmę rezultatui turi žvejybos vieta. Ne veltui didžiuliai žvejų būriai spiečiasi, telkiasi ten kur žuvis. Įvairūs perkritimai, duobės, pagilėjimai, srovių kaita, tai priežastys kodėl žuvis būna susitelkusi vienur gausiai, o kitur jos beveik nėra.

Plačiau įsigilinus gaunasi toks paradoksas - žvejai pastoviai šeria jaukina žuvis vienoje vietoje, o žuvis telkiasi ten kur to maisto daugiausiai randa, kur jis lengviausiai pasiekiamas. Ir taip gamtoje vyksta veiksmas su atoveiksmiu - vieni tarsi jaukina, o žuvis rodo aktyvumą ir kimba.

Vėliau jau prasideda įvairūs niuansai tokie kaip valų, plūdžių ar kabliukų parinkimas. Ir tik vėliau galime galvoti apie jaukus.

Kokius juos pirkti, kam atiduoti pirmenybę. Teoriškai dėstant būtų paprasčiau - žvejoti reikėtų tais jaukais kuriais žvejoja sportininkai. Sensas, Van de eynde, Traper ir eile kitų. Tačiau reikia pastebėti, kad nusipirkę pakuotę kitą brangaus jauko ir sumetę į vandens telkinį tikrai ne visada sulauksite stebuklo. Neskubėkite smerkti ar teisti tokiais atvejais jaukų gamintojo, o geriau po žvejybos ramioje aplinkoje, pabandykite išanalizuoti kodėl Jums taip nutiko.

Panašiai nutiko ir man per paskutines kelias žvejybas.

Mano pasirinktas telkinys buvo Nevėžio upė. Kadangi nemėgstu per daug didelio susibūrimo, o tenkinuosi nedidele savų draugų kompanija tai ir šį kartą pasirinkome mažai kam žvejojamą ruožą. Be to esu iš tų žvejų kuriems rūpi ne kiekis, o teorijų griovimas ir atsakymas į vis atsirandančių klausimų seką. Pirmą dieną maišau jaukus ir sėdu kur papuola,o tiksliau ten kur galima drąsiai mojuoti 7m botu, žinant, kad tikrai nenulaušiu viršūnėlės. O žinant Nevėžio krantus tikrai daugumas pritars man, kad priėjimas prie upės tikrai prastesnis nei 5 žvaigždučių viešbutyje.

Jaukai, geri, išbandyti, sistemėlės irgi todėl tikiuosi neblogo rezultato, bet.............

Užbėgant įvykiams už akių turiu pakartoti seniai žinomą teoriją apie žūklės rezultatą. Svarbiausia yra žvejojimo vieta, vėliau turimi įrankiai ir jų paruošimas, ne paskutinėje vietoje jaukai ir masalai bei galų gale paties žvejo mąstymas.

Kalbiau trumpiau tą dieną, spėju iš laimikio, man nepasisekė su vieta, bet neskubėkime, o palaukime sekančios dienos.Tą dieną supratęs, kad nieko geriau už aukšles nesužvejosiu, sėdau su trumpu kotu ir aktyviai praleidau laiką žvejodamas šias smulkias, skanias žuvytes. Viena kita užkibusi kuoja nebuvo tas rodiklis kuris būtų buvęs vertas mano dėmesio todėl tą dieną baigiau su gražiu aukšlių laimikiu. Netoliese sėdintys žvejai (vos už 10-15 metrų) pagavo gražių kuojų. Supratau, kad sekantį kartą tikrai sėsiu į kitą vietą, bet į "kolūkį" nelysiu nes mano principas neleidžia.

Velykų pirmą dieną kada su anūke sumušėme kiaušinius, su šeima gražiai papusryčiavome ir pabendravome, o vėliau pastebėjau, kad dar turiu gerą popietę gražaus laiko. Būtų nuodėmė nenuvažiavus prie upės.Todėl pakalbinęs draugą sėdau į mašiną ir apie 14:00 val. buvome prie kranto. Ar daug kas buvo "užšventęs", ar diduma nuo ryto jau prisižvejojo, bet krantą radome tuščią, o priešingame krante vaizdas irgi buvo analogiškas - tuščia lyg stepėje.

Vėl įprastinis jaukas, vėl pirmi metimai tik dabar jau truputį šone nuo praeitos vietos. "Skaitau" dugną, randu nedidelį poros metrų ilgio pagilėjimą ir sumetu jauko gniužulus. Laukti ilgai netenka nes pirmais pravedimais prasideda veiksmas. Vadinasi šį kartą viskas padaryta iki galo - vietas, jaukai, masalai ir t.t....

Pražvejojame keletą valandų ir padarome atitinkamas išvadas. Nebūtina lipti ant galvos vieni kitiems, o tereikia rasti savo vandens telkinį, vietelę kurioje pašėrus tikrai galima sulaukti kybio.

Dar viena išvada apie jaukus. Draugas įdėjo kitokių priedų ir jo laimikis buvo dvigubai gausesnis. Nors galima būtų viską suvesti į tai, kad jis žvejojo 1 m ilgesniu kotu, kad jo duobė gilesnė ar platesnė, kad plūdė kitokios formos, kad kabliukai aštresni, bet tai būtų tik iš serijos: "kas būtų jeigu būtų"..... Kadangi su draugu žvejojame ne vieni metai ir tarpusavyje paslapčių nelaikome tai šį kartą galima daryti prielaidą dėl geriau parinkto jauko.

Baigdamas noriu pasakyti, kad ne vien jaukai daro stebuklus, bet reikia ir į juos atkreipti deramą dėmesį. Be įvairių priedų, kiek ir kuo jauką skiesti, kokį daryti lipnumą ar kokios frakcijos stambumą naudoti.

Na, o baigus žvejyba kiekvieno žvejo teisė rinktis - paleisti žuvį, atiduoti, padovanoti ar suvartoti kaip maisto produktą.

Aš pirmumą atiduodu žuvies rūkymui, po to kaimynui kaip lauktuvių parvežimą ir tik pabaigoje žuvies paleidimui. Nesmerkime per daug vieni kitų, stenkimės suprasti, būkime atlaidesni ir kultūringesni prie vandens ir nuo to laimingesni būsime visi.