Pagaliau, pagaliau, pagaliau... Tiek lauktas ir pagaliau sulauktas. Tvirtas - siekiantis net 8-9 centimetrus ir net paskutinėmis lapkričio dienomis. Kas gali būti geriau?
Užlipome ant ledo su nedideliu nerimu, tačiau įsitikinę jo tvirtumu už kelių minučių jau bėgiojome skersai ir išilgai nedidelio miško ežerėlio ieškodami stambesnių ešeriukų ir didesnių lydekaičių.

Ešeriukai godžiai graibstė tiek trūkliais papuoštą avižėlės kabliuką, tiek ir nedidelę blizgutę. Būtent su pastarąja pavyko suvilioti ir dienos didžiausius - apie 100 gr sveriančius ešerius. Gaila tačiau jie buvo vos keli. Pagrindinę masę sudarė sprindžio nesiekiantys "smalinukai".

Laimikiai tikrai negausūs, bet kaip pirmai išvykai - pats tas. Neapsieita ir be siurprizų - pirmą kartą mačiau blizgutę sugriebusią riebią raudę - pasirodo jas galima gaudyti ir taip.

Lydekų kibimų taip pat buvo daug - momentais skrituliai vartėsi vienas po kito. Gaila tik, kad iš daugiau nei 12 sugautų lydekaičių, tik viena svėrė apie kilogramą.