Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS)

Plūdinės žūklės specialistas

Kauno rajonas. Lapkričio mėnuo.

Sako bomba ar jos skeveldra du kartus į tą pačią duobę nekrenta, bet patikėkite - būna stebuklų kada ima ir taip nutinka. Taip nutiko šį rudenį ir an.Esu sužvejojęs kelias aukšles ir šešias dešimtis kuojų. Per paskutinė žvejybą pavyko padaryti dublį - sužvejoti tris aukšles ir šešiasdešimt kuojų...

Štai ir netikėk po to gyvenime kai tokie dalykai nutinka žvejyboje. Šį kartą prie gero oro labai tiko ir mano pasirinktas legendinis 6m. Browning firmos machas. Gylis mano žvejojamoje vietoje siekė netoli 5metrų todėl galėjau puikiai žvejoti sėdėdamas patogioje kėdėje ir darydamas sistemos užmetimus nepakeldamas "dugno". Aplink zujo pulkai ančių ir nuolatos pliaukšėjo žuvys. Žvejyba prasidėjo nuo pat pirmų metimų vos man pašėrus žvejybos zonoje esančias žuvis.

Paskutiniu metu pradėjau domėtis kaip sekasi žvejojantiems žemupyje, o tiksliau Rusnės saloje. Iš mane dominančių upių tai būtų Skirvytė ir Pakalnė, o be pavardintų dar atskirai ir Mingė. Tačiau iš visur ateidavo žinios, kad su rimtesne žuvimi prastai, o tokioje Mingėje aplamai viena smulkmė kuri ir tai nenori kibti.

Tuo pačiu žvejojant paskutinį kartą Nevėžyje pastebėjau, kad ši upė šiuo metų laiku niekuo nenusileidžia Mingei, o kartais savo laimikiais ir lenkia ją. Kyla elementarus klausimas ir peršasi išvada ar verta tokiu atveju belsti į tokius tolius kada neblogiau galima pažvejoti netoli Kauno.

Šį kartą nieko naujo neišradinėjau. Tie patys Sensas firmos jaukai, truputis juodžemio, klijai, kanapės, pinkos ir viskas. Masalui turėjau paruošęs kviečius, perlines kruopas, o iš gyvų masalų uodo-trūklio lervas ir pinkutes. Viskas dirbo užtikrintai ir gerai, žuvys kibo vos ne ant kiekvieno daromo pravedimo. Viena nedidelė išimtis tai buvo tas, kad vietoje boto žvejojau su matchu nes tikėjausi upės vagoje sužvejoti didesnės žuvies. Tačiau po kurio laiko supratęs jog tai nepasiteisina žvejojau septynių metro nuo kranto atstumu arba kitaip sakant atstume kuriame įprastai žvejoju 7m. botu.

Norint turėti geresnį kibimą reikėjo nuolatos šerti, o to nedarant žuvies kibimas silpnėdavo ir tekdavo laukti ilgiau kibimo. Todėl reikia atminti, kad tie kurie važiuoja žvejoti į Nevėžį tegul nepamiršta 1-2 kilogramo jauko jei nori gausesnio laimikio. Nežinau kiek įmanomasužvejoti žuvies per dieną (tokios užduoties sau nestatau), bet sugauti dienos normą užtenka kelių valandų. Šį kartą mano laimikis svėrė kiek daugiau nei 4kg. bet ir žvejojau vos keletą valandų.

Manau kol žuvis taip kimba ir yra toks aktyvumas tikrai neverta niekur ieškoti laimės "už jūrų marių", o bandyti laimę prie namų, gimtojo Kauno. Aišku, taip sakydamas aš turiu mintyje kauniečius ir aplink gyvenančius žvejus.

Kitiem noriu pasakyti, kad kur ir ką žvejoti kiekvieno asmeninis reikalas tik nepamirškime jog už jūrų marių ir bulius gražus kai tuo tarpu dažnai nepastebime kas darosi visai šalia mūsų.

Žinoma, oponentai pasakys, kad žemupys visada liks žemupiu ir jie bus savaip teisūs nes tokių galimybių neturi nei vienas regionas kaip žemupio kur iš jūros aukštyn į upes rudenį, pavasarį įplaukia tokie kiekiai, ir tokia žuvies įvairovė. Bet vienas dalykas tai žuvies migracija, o kas kita gebėjimas ją sužvejoti. Tačiau tuos žvejus kuriuos tenkina nedidelio dydžio žuvys ir kuriuos tenkina tos pačios kuojos, plakiai ar nedideli karšiukai tai manau, kad geriau nei mūsų Nevėžis ieškoti neverta. Kelios valandos ir geras puskibiris gražios šviežios žuvies šeimynai bei patirtas malonas, kad dar gali būti geriau ir mieliau žvejui.

Pabaigai noriu pastebėti, kad Nevėžyje jau suaktyvėjo aukšlės tačiau šį kartą aš pirmenybę atidaviau kuojų žvejybai. Aukšlėms su visa pagarba manau skirti žūklę vėlesniam laikui nes jos dar turėtų kibti iki pat užšalimo. Tai šiam kartui trumpai būtų tiek ir iki kitų susitikimų...