Kaip ir kiekvieną laisvą nuo darbų ir šeimyninių reikalų dieną, taip ir šį gegužės 1 d. laisvadienį aš nusprendžiau praleisti prie ežero. Iš vakaro, po darbų, aš "truputį" viršydamas greitį skubu į vietą, kurioje tikiuosi atidaryti šių metų laukinių karpių sezoną.

Oras geras - šilta, saulėta, vėjas gal kiek stiprokas, bet kryptis tinkama.

Žūklavietė pažįstama, markiruotis daug nereikia, 60-70 metrų atstumu nuo kranto yra dreisenų "klodai", ten ir gaudysiu. Šeriu po porą saujų "Jungle Berry" boilių ant kiekvienos meškerės. Kol susimetu ir susitvarkau daiktus - sutemsta.

Naktis neatneša apčiuopiamų rezultatų, o rytas pasitinka dar labiau sustiprėjusiu vėju. Toliau viskas vyksta kaip įprasta: kombinacijų keitimas, meškerių permetimas, silpnas pajaukinimas.

Nežinau ar ryte nebuvau dar gerai prabudęs, ar užsisvajojęs, nes padariau lemtingą klaidą - neatlenkiau ritės baitrunnerio svirtelės, dėl to vos nepraradau meškerės.

Taigi, apie 11 val. kibimas. Kol nubėgau iki stovo, pusė meškerės jau buvo vandenyje ir laikėsi tik ant užsikabinusios už stovo ritės. Deja, pakėlus kotą anam gale nieko nesijautė. Matyt karpis, negavęs valo, išsiplėšė kabliuką, o gal ir šis nebuvo teisingai pervėręs karpio lūpos. Dabar belieka tik spėlioti, aišku, ir kaltinti neturiu ko, tik patį save padarius žioplą klaidą.

Dar porą valandų negalėjau sau atleisti ir "grūzinausi" dėl nerealizuoto kibimo. Atėjo pietūs, draugai pavaišino ant žarijų kepta mėsyte ir alum. Ačiū jiems ;)

Kaip minėjau, šoninis vėjas jau nuo ryto buvo smarkus, su dar smarkesniais gūsiais, todėl apie dažnus permetimus net nebuvo kalbos. Kaip sumečiau meškeres po "schodo" apie 11 val., taip visą dieną ir nejudinau.

Šeštą valandą vakaro malonus širdžiai garsas ir aš akimirksniu atsiduriu prie meškerių, vynioja konkrečiai ir be sustojimų. Paėmus meškerę į rankas sustabdyti karpį nėra taip lengva, vienu metu net žvilgtelėjau į valtį, bet, atidavus apie 30-40 metrų valo, priešininką sustabdau.

Turbūt dažnam jūsų yra buvus tokia situacija, kai karpis labai greitai pradeda plaukti link kranto, kad net akimirką pagalvojot, jog žuvies nebėra. Taip atsitiko ir man. Karpį betraukiant link kranto, net porą kartų, o dar tas vėjas nepridėjo pasitikėjimo savo jėgomis. Visa kova truko apie 10 minučių ir veidrodinis karpis jau buvo graibšte. Nebuvo minčių, kad pagerinau savo ankstesnį asmeninį rekordą (15,5 kg) kol nepabandžiau pilnai iškelti žuvies iš vandens.

Sistema sudirbo puikiai, apatinė lūpa perverta kiaurai, išsipurtyti kabliuką nebuvo jokių šansų. Kai pasvėrėm galiūną, mano džiaugsmui nebuvo ribų, kadangi stipriai pagerinau savo PB (personal break), plius perlipau tą daugelio trokštamą 20+ ribą.

Tikslus žuvies svoris, atmetus svėrimo maišą - 20,2 kg, žodžiu, atmetus visas galimas paklaidas - 20 kg. Galiu pasakyt, kad fotosesija sunkoka tiesiogine to žodžio prasme: nulaikyti 20 kg sveriančią žuvį, norint užfiksuoti tinkamą kadrą nėra taip paprasta. Kadangi laikausi nerašyto karpininkų garbės kodekso, minčių apie karpio suvartojimą maistui ar pervežimą į kitą telkinį nėra. Po fotosesijos "riebuilis" paleidžiamas atgal į plačiuosius vandenis, šiek tiek išvargęs lėtai nuplaukia tolyn...

Šoninis vėjas toks stiprus, kad po kibimo dar valandą laiko negalėjau užmesti meškerių bei pasišerti.

Šį kartą jaukinau ir gaudžiau 16 mm Jungle Berry boiliukais, o tokio diametro kukulius sunku pristatyti į gaudymo tašką kobros pagalba, tad teko kelis kartus pasinaudoti valties pagalba, taip padariau ir prieš naktį, nes norėjau kiek įmanoma tiksliau pasišerti.

Užsivedimas ir tikėjimas buvo didelis pagauti dar kažką rimto, tikėjau, kad naktį turi būti kibimas, tačiau mano pastangos buvo bevaisės.

Išaušus rytui susipakavau įrangą, atsigėriau kavos ir išvažiavau į darbą...

Savijauta buvo dvejopa: iš vienos pusės buvau be galo laimingas pagavęs tokią įspūdingą žuvį, iš kitos pusės buvo pikta, kad padariau tokią žioplą klaidą ir neišnaudojau pirmojo kibimo, bet, kaip sakoma, iš klaidų mokomės :)

Per žūklę sunaudojau apie 2 kg kukulių, nes tiek tik turėjau :) Abu kibimai buvo ant šėriminio ir pop-up Jungle Berry puselių 3,5-4 metrų gelmėje.

Kęstutis Jurgelionis
BH TEAM