Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS) Plūdinės žūklės specialistas

Na, tai kur važiuosime žvejoti? - tokie ir panašūs klausimai iškilo mums su draugu prieš paskutinę žvejybą. Ant ledo kiek nedrąsu nors niekas nesako, kad būtinai turime įlūžti, o tekantis vanduo dar labai šaltas ir su žuvies aktyvumu tikrai prastai. Štai tokios mintys lindo mums su draugu į galvą, o žvejoti labai norėjosi.....

Ir vis dėlto savisaugos instinktas (arba kaip kiti pasakytų "sveikas protas") paėmė viršų ir buvo nuspręsta bandyti imti į rankas jau plūdinukes. Tik štai vėl dilema - kur pasiduoti, į kokį miesto ar priemiesčio kampelį nes kolektyvinė žūklė neviliojo. Na nusprendėme, kad reikia išbandyti kelis upių variantus. Jei kartais nepasisektų vienur tai pervažiuosime į kitą vietą.

Nuspręsta - padaryta ir mes jau su matchukais rankose kaip tie pamišėliai lakstome krantu. Draugas dar maišo jauką, o aš maunu pirmąsias uodo trūklio lervas ant kabliuko ir bandau laimę.

Turiu pasakyti, kad upės krantai dar tikrai nukloti storais ledo lyčių gabalais, o ir po žole dar guli gausūs neištirpusio ledo klodai todėl vaikštant upės pakrante reikėjo būti atidžiam nes kitaip žvejyba galėjo baigti nekaip, bet kas į tai kreipia dėmesį kada širdis taip veržiasi žvejoti..

Dvi geros valandos atmojuotos nuoširdžiai. Išbandyti kelių rūšių masalai, bandyta šertis ir ieškoti žuvies toliau, arčiau kranto, bet....... viskas užsibaigė tuo, kad tyliai susirinkę inventorių ir nesulaukę nei vieno kibimo sėdame į automobilį ir lekiame ieškoti kitų žvejybos plotų.

Kauno ir pakaunės žvejams ši Nevėžio kairiosios upės pakrantė kaip ir pati vieta gerai žinoma nors mes su draugu čia pirmą kartą. Žiūrėsime kaip seksis čia.

Imamės paprastos žvejybinės taktikos. Vienas sėdame bandyti laimę ant sėkliaus tikėdamasis, kad ten ramesnė tėmė ir labiau įšilęs vanduo, o kitas bando laimę gylyje norėdamas įsitikinti ar kartais tenai nesilaiko būreliais pavasarį žuvis.

Vėl bandome suviliotį žuvį įmesdami kartais vieną kitą nedidelį gniužulą jauko. Tačiau slenka laikas, o judesio nesulaukiame ir čia. Aš tuomet spėju apsidairyti išsamiau aplinkui ir padaryti dar keletą nuotraukų. Gražiai sutvarkyta aplinka, įrengti stalai, suoliukai, švari aplinka maloniai traukia akių dėmesį. Aš padarau didesnį gylį ir taip gaunu pusiau dugninę sistemėlę. Draugas irgi bando laimę įvairiais būdais bei žvejybos sistemėlėmis. Tačiau viskas perniek, veltui dedamos pastangos nes rezultatas apgailėtinas.

Atėjus vidurdieniui sėdame pietauti. Karšta kava, skanūs sumuštiniai, o ir gana maloniai šildanti saulutė (oras šilo iki 13 laipsnių šilumos) tarytum pravokavo dar pasilikti, dar pabūti gamtoje. Mes su Alvydu nusprendėme niekur daugiau nesiblaškyti, o tiesiog gal išlaukti to šiltesnio vandens ir jau tuomet rimčiau kažkur bandyti sezono atidarymą atvirajame vandenyje. Žinoma, galima buvo važiuoti tradiciškai į žemupį, bet šį kartą norėjosi padaryti išimtį ir bandyti kaž ką suvilioti netoli namų. Suvilioti ten kur to šiuo metu nedaro kiti.

Gavosi taip, kad likome nei paleisti, nei pakarti - buvome žvejoti, o niekas neužkibo. Tai tikrai tie pavieniai ir atsitiktiniai atvejai kada mums su draugu nieko nepavyko suvilioti. Kita vertus tai buvo savotiška pravokacija ir ta ankstyva pavasarinė žvejyba - išvyka, ieškant naujų vietų. Manau nieko nuostabaus neįvyko, bet užtai turėjome gražią pažintinę išvyką į kairįjį Nevežio krantą bei pasibuvimą gamtoje. Iki sekančių susitikimų prie vandens.